Miestas, Svarbu

Piliakalnių nenuplikins

Avatar

Martynas Vainorius
2019-01-23


Du savo piliakalnius pagaliau pasiryžusi sutvarkyti Klaipėdos savivaldybė neketina sekti dabar itin populiaria Lietuvoje mada nukirsti visus ant jų augančius medžius.

Taip pat ant jų neketinama statyti ir medinių pilių, kaip pageidavo vienintelis į antradienio vakarą vykusį Žardės ir Purmalių piliakalnių sutvarkymo projektų viešą pristatymą atėjęs klaipėdietis.

Ant Purmalių piliakalnio numatoma pašalinti tik 38 įvairius krūmus ir medžius, kurių kamieno skersmuo iki 35 cm. Martyno Vainoriaus nuotr.
Visuomenės nesudomino

Abiejų piliakalnių konservavimo-restauravimo projektus dar 2003 ir 2006 m. buvo parengusi UAB „Klaipėdos projektas“, tačiau jų taip ir neįgyvendinus, pastarieji esą paseno. Naujuosius už 10 800 Eur parengė UAB „Vakarų siluetas“.

Į jų pristatymo visuomenei antradienio vakarą atėjo tik architektai, specialistai, “Atviros Klaipėdos” žurnalistas ir vienintelis projektais susidomėjęs klaipėdietis.

UAB “Vakarų siluetas” architektas Mantas Daukšys teigė, kad prie Purmalių piliakalnio esanti dangaus stebykla, kurią sudaro atitinkamai išdėstyti akmenys, yra unikalus objektas Lietuvoje, šalyje yra dar tik keletas tokių. Ją numatoma išgrįsti skaldos ir molio mišiniu (tokia pat danga numatoma ir takams), kuris neleis greitai suželti žolei ir labiau atskleis stebyklos akmenis.  Joje bus įrengtas ir informacinis stendas, paaiškinantis šios objekto veikimo principus.

“Atviros Klaipėdos” jau aprašytus projekto sprendinius pristatęs architektas aiškino, kad iš pradžių buvo galvojama prie piliakalnio vedančius takus įrengti nuo vienos iš šalia Medelyno gatvės esančios namų valdos, tačiau antrus projekto įgyvendinimo etapu (kai minėtosios gatvės atkarpą ims tvarkyti Kelių direkcija), nuspręsta ties dabartine Glaudėnų stotele įrengti atskirą automobilių ir autobusų aikštelę ir nuo jos nutiesti taką. Toks sprendinys pasirinktas norint, kad lankytojai atvažiuotų būtent pro piliakalnio ir pažintis su juo neprasidėtų nuo gyvenamųjų kiemų.

Pasak M. Daukšio, tvarkant piliakalnį numatoma pašalinti tik 38 įvairius krūmus ir medžius, kurių kamieno skersmuo iki 35 cm.


“Piliakalnis nebus nuplikintas. Kai ant jo susiformuos velėna, bus galima grįžti prie medžių klausimo”, – sakė architektas.

“Nesivaikome mados iškirsti visus medžius, nedaug šaliname, jie – žalioji architektūra. Abu piliakalniai nėra aukšti. Tik ant jų augančių brandžių medžių dėka jie ir išryškėja”, – antrino Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Pasak jo, esamas duobes, kurios, spėjama, yra karo ar vėlesnių laikų “palikimas”, jei archeologai nenustatys kitaip, planuojama užpilti.

Nemenka piliakalnio dalis jau yra paplauta Purmalės upelio ir nunešta į Dangę, tad jo šlaitus numatoma sutvirtinti žabų pynutėmis, o Purmalės upelio šlaitus – akmenimis. Jais būtų išgrįsta ir automobilių stovėjimo aikštelė.

Piliakalnio teritorijoje atsirasiantys suolai būtų iš rąstų, paskaptuoti, informaciniai stendai – metaliniai, su rūdijimo efektu.

Numatoma įrengti ir medinį taką ant polių per šalia esančią pelkę, tiltelį per Purmalę.

Žardėje, kurios apylinkes archeologai, anot M. Daukšio, vadina lietuviška Troja, būtų taikomi tokie pat infrastruktūriniai sprendimai.

Ant piliakalnio buvusių kapinaičių tvora išliks, tik bus ištiesinta. Jei tvarkant piliakalnį bus atrasta daugiau kapinių reliktų, jie nebus judinami. Čia takas žymėtų buvusios gynybinės sienos vietą.

Žardėje iš viso numatoma iškirsti 121 krūmyną ir medį, tačiau ne vien ant piliakalnio, bet visoje, gerokai didesnėje vertybei riboms priskirtoje teritorijoje. Taip pat numatoma įrengti nedidelę infrastruktūrą prie šalia esančio tvenkinio, kad atsirastų dar viena laisvalaikio praleidimo vieta. Čia būtų ir laužavietė – kaip ir Purmalių atveju įrengta ne ant paties piliakalnio.

Preliminariai skaičiuojama, kad abiejų piliakalnių sutvarkymas gali atsieiti apie pusę milijono eurų.

Pilių neatstatinės

Išklausius architekto pristatymą vienintelis visuomenės atstovas, praktiškai į visų projektų viešus pristatymus ateinantis klaipėdietis Valdas gana agresyviai ir emocingai aiškino, kad tokie projektai neatskleis svarbaus Lietuvos istorijos laikotarpio, nes užkerta kelią medinių ant šių piliakalnių stovėjusių kuršiškų pilių atstatymui.

“Nedarykite tokių projektų, geriau užšaldykite juos. Su tokiais projektais užkertamas kelias tautiškumui”, – emocingai dėstė klaipėdietis, apeliavęs ir į pirminius projektus rengusį šviesaus atminimo architektą Vytautą Šliogerį.

“Jokių interpretacijų mieste nebus, nes nėra patikimų mokslinių žinių, kaip tos pilys atrodė. Archeologinių duomenų nepakanka, o ir atkūrimas pagal chartijas galimas tik išskirtiniu atveju. Taip tik žalotume patį piliakalnį. Tikiuosi, kad tokių tikslų ir neturėsime ateityje”, – kategoriškai į tokius pageidavimus reagavo V. Juška.

Santūriau reagavęs M. Daukšys akcentavo, kad bet kurie tvarkymo darbai nėra amžini, tad ir šie esą neatlaikys daugiau nei 20 metų, “prie tvarkymo reikės nuolat grįžti”, o tada atsiradus daugiau duomenų būtų galima daryti ir kitokius sprendimus.

“Tačiau Anykščių atvejis (šio miesto valdžia vis neatsisako planų ant Šeimyniškėlių piliakalnio pastatyti medinę gynybinę pilį – aut. pst.) neturi būti unifikuotas”, – teigė M. Daukšys.

Projektų pristatyme dalyvausi V. Šliogerio našlė architektė Laima Šliogerienė patikino, kad jos vyras minčių statyti ant piliakalnių pilis niekada neturėjo.

“Anykščių pavyzdys nėra tikroji istorija. Negalime atkurti Disneilendo fantazijos. Svarbiausia, kad piliakalniai būtų sutvarkyti, būtų priėjimas prie jų. Vaikai turi fantazijos, jiems nereikia pastatyti pilies”, – sakė ji, apgailestavusi, kad “visa Lietuva susitvarkiusi piliakalnius”, o Klaipėda savo dviejų niekaip nesugeba sutvarkyti.

ISTORIJA

Žardės piliakalnis yra žinomas ir Kuncų bei Bandužių vardais. Jis datuojamas I tūkst. – XIII a. Čia stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Žardė.

Žardės archeologinių objektų kompleksą sudaro piliakalnis su papėdės gyvenviete, septynios atviro tipo (neįtvirtintos) gyvenvietės ir kapinynas. Piliakalnis yra nedidelis, jo aikštelė 55 x 35 m. Vakarų pusėje išlikęs pylimas ir priešpylimio pėdsakai. Ant piliakalnio aikštelės XIX-XX a. pr. buvo laidojama. Yra išlikusių kapinių elementų: metalinės tvorelės fragmentas, antkapinių akmenų fragmentai.

Teritorijoje buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1963, 1980-1981, 1990, 2012 m.

Purmalių piliakalnis taip pat datuojamas I tūkst. – XIII a. Didžioji komplekso paviršiaus dalis seniau buvo dirbama. Dangės pakrante ėjo kelias, jungęs Klaipėdą su Purmalių dvaro sodyba kitoje Purmalės upelio pusėje. Šis kelias sunykęs, tačiau buvusio tilto vietoje įrengtas neregistruotas lieptas ir takas nuo Purmalių dvaro iki piliakalnio. Teritorijoje buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1980, 1986, 1999 m.


2019-01-23

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt