Nors vis dar neaišku, ar Kultūros paveldo departamentas atsisakys savo biurokratinių reikalavimų dėl sklypų formavimo Žardės ir Purmalių piliakalniams, kuriuos nori sutvarkyti uostamiesčio savivaldybė, atitinkami projektai jau parengti ir sausio 22-ąją bus pristatyti visuomenei.

O su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), nenorinčia leisti daryti posūkio į Purmalių piliakalnį, buvo rastas kompromisas – šio objekto sutvarkymo darbai suskirstyti į du etapus ir aikštelė būtų įrengiama pačiai direkcijai ėmus rekonstruoti Medelyno gatvę.

Purmalių piliakalnis šiuo metu yra sunkiai prieinama ir retas kuris žino, kur jis iš viso yra. Martyno Vainoriaus nuotr.

Būtų ir vietų automobiliams

Abiejų piliakalnių konservavimo-restauravimo projektus dar 2003 ir 2006 m. buvo parengusi UAB „Klaipėdos projektas”, tačiau jų taip ir neįgyvendinus, pastarieji esą paseno. Naujuosius už 10 800 Eur parengė UAB „Vakarų siluetas”.

Aiškinamojoje Žardės piliakalnio projekto dalyje konstatuojama, kad jo teritorija didele dalimi yra apaugusi sumedėjusiais augalais, pievos nešienaujamos ir miškas plečiasi. Ji yra apleista, šiaurinis ir rytinis šlaitai tapę neįžengiamais bei neperžvelgiamais. Vertingi pačio piliakalnio bei panoraminiai vaizdai nuo piliakalnio aikštelės į aplinkinę teritoriją yra nepakankamai atidengti. Kiek būtų kertama medžių šiame projekte, nedetalizuojama.

„Vakarų siluetas” prie Žardupės gatvės, greta rytinės piliakalnio komplekso ribos, suprojektavo poilsio aikštelę. Taip pat yra numatytos pėsčiųjų takų sistemos, laipteliai, atokvėpio aikštelės ir informaciniai ženklai. Automobilių sustojimo vietos suprojektuotos dvejose aikštelėse, išilgai Žardupės gatvės.

Iš atvykimo aikštelės takai vestų pro piliakalnio papėdėje buvusius gynybinius įtvirtinimus. Pėsčiųjų takai suprojektuoti taip, kad nuo vakarinės poilsio aikštelės piliakalnį galima būtų apeiti papėde arba, pakilus į aukštesnę terasą, užlipti į piliakalnio aikštelę. Užlipimas suprojektuotas galimo buvusio patekimo į pilį vietoje. Vykdant darbus būtų atliekami archeologiniai tyrimai ir esant reikalui takų trasos būtų koreguojamos.

Suprojektuotas nusileidimas nuo piliakalnio šiaurės rytiniu šlaitu, jis vestų prie tvenkinio. Ant jo kranto suprojektuotas lieptelis, vaikų žaidimų įrenginiai ir suoliukai.

Numatoma, kad visos dangos bus pritaikomos žmonių su negalia judėjimui.

Atvertų paleastronominę stebyklą

Purmalių piliakalnio sutvarkymo projekte rašoma, kad Purmalės upelio skardžio atbrailoje esantis objektas yra smarkiai apardytas paviršinio vandens erozijos, gyvūnų išrausų ir žmogaus veiklos – atrodo, kad yra karo sprogimų duobės. Jis, kaip ir Žardė, yra apaugęs medžiais. Čia yra ir buvusi paleastronominė stebykla (upelio skardžio terasos pažemėjime), tačiau ji dabar gausiai apaugusi menkaverčiais želdiniais.  Piliakalnio teritorija yra apleista, jo šlaitai tapę neįžengiamais bei neperžvelgiamais. Tad čia, kaip ir Žardėje, nepakankamai atidengti vertingi pačio piliakalnio bei panoraminiai vaizdai nuo jo.

Projekto autoriai numatė iškirsti ant piliakalnio šlaitų ir aikštelės augančius mechaniškai ir biologiškai pažeistus medžius – iš viso 38, pomiškį ir krūmus.

Dėl paleoastronominės stebyklos suprojektuota iškirsti visus medžius, taip suformuojant atvirą erdvę gamtos reiškinių stebėjimams.

Šalia esamos Šilojų autobusų stotelės numatoma poilsio aikštelė, nuo jos miško pakraščiu suprojektuotas takas, nusileidžiantis į atokvėpio aikštelę saugomos gyvenvietės teritorijos pietvakariniame pakraštyje. Iš šios aikštelės suprojektuoti takai, apvedantys saugomą gyvenvietės teritoriją ratu.

Pusiaukelėje tarp Medelyno gatvės ir piliakalnio suprojektuotas atsišakojimas, nuvesiantis lankytojus iki piliakalnio. Piliakalnį supančiomis rėvomis siūlomas takas aplink piliakalnį, pusiaukelėje nusileidžiantis į Purmalės upelio pakrantę, prie esamo liepto per upelį. Bus ir jungtis su būsimu pėsčiųjų bei dviračių taku, kuriuo bus grįžtama į aikštelę prie Medelyno gatvės. Numatoma ir šeimų poilsio (piknikų) aikštelė su vaikų žaidimų įrenginiais prie spėjamos buvusio šaltinio vietos.

KOMENTARAS

Vitalijus Juška, Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas

Atrodo, kad kartu su projektuotojais pavyko rasti kompromisą dėl Kultūros paveldo departamento reikalavimų, tačiau ar jis tiks, matysime tik, kai projektas bus įkeltas į „Infostatybą” ir arba bus suderintas, arba išreikštos pastabos. Tada reikės į jas žiūrėti. 

O Kelių direkcija vis laikosi pozicijos, kad esamoje situacijoje negalima įrengti posūkio į planuojamą aikštelę ties Purmalių piliakalniu, nes Medelyno gatvė yra krašto kelias, kuriame pagal reglamentus įvažiavimai gali būti tik kas 500 metrų. Ši situacija šiek tiek stebina, nes dabar tų įvažiavimų į privačias valdas šioje gatvėje yra nemažai ir tikrai dažniau nei tokiu atstumu – kažkodėl kai buvo privatus interesas, jie buvo leistini, o kai viešasis – jau ne. Visgi buvo rastas kompromisas ir čia – direkcija yra išreiškusi poziciją, kad pagal Savivaldybės projektinius pasiūlymus rekonstruos šią gatvės atkarpą, tad ir Purmalių piliakalnio sutvarkymas yra numatomas dviem etapais. Pirmuoju būtų įrengiama tik pėstiesiems reikalinga infrastruktūra, o Kelių direkcijai pradėjus gatvės rekonstrukciją ir panaikinus kai kurias nuovažas, būtų įrengta ir aikštelė prie piliakalnio. 

ISTORIJA

Žardės piliakalnis yra žinomas ir Kuncų bei Bandužių vardais. Jis datuojamas I tūkst. – XIII a. Čia stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Žardė.

Žardės archeologinių objektų kompleksą sudaro piliakalnis su papėdės gyvenviete, septynios atviro tipo (neįtvirtintos) gyvenvietės ir kapinynas. Piliakalnis yra nedidelis, jo aikštelė 55 x 35 m. Vakarų pusėje išlikęs pylimas ir priešpylimio pėdsakai. Ant piliakalnio aikštelės XIX-XX a. pr. buvo laidojama. Yra išlikusių kapinių elementų: metalinės tvorelės fragmentas, antkapinių akmenų fragmentai.

Teritorijoje buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1963, 1980-1981, 1990, 2012 m.

Purmalių piliakalnis taip pat datuojamas I tūkst. – XIII a. Didžioji komplekso paviršiaus dalis seniau buvo dirbama. Dangės pakrante ėjo kelias, jungęs Klaipėdą su Purmalių dvaro sodyba kitoje Purmalės upelio pusėje. Šis kelias sunykęs, tačiau buvusio tilto vietoje įrengtas neregistruotas lieptas ir takas nuo Purmalių dvaro iki piliakalnio. Teritorijoje buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1980, 1986, 1999 m.