Uosto bendrasis planas: galimi nauji sprendiniai?

Svarbu, Uostas ir jūra

Po pirmadienį vykusio visų miesto vadovų bei teritorijų planavimu užsiimančių Savivaldybės administracijos specialistų susitikimo su Uosto direkcijos komanda Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas paskelbė, kad išgirdo apie naują galimą transporto jungties sprendinį į planuojamą išorinį uostą.

Savo ruožtu laikinai Uosto direkcijai vadovaujantis Vidmantas Paukštė sakė, kad institucijoms, kurios nusprendė nederinti uosto bendrojo plano (BP) sprendinių, bus surengtas naujas derinimo procesas.

Pasak Klaipėdos mero, pirmadieninio pasitarimo metu nuskambėjo naujas aspektas, kad gali būti svarstomos naujos transporto koridorių į planuojamą išorinį uostą alternatyvos – „žvelgiant į kaimynystę su geležinkeliu”. Martyno Vainoriaus nuotr.

Susitikimas-aspirinas

Žinia, Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė 14 pastabų rengiamam uosto BP, kurias vainikuoja griežtas verdiktas „nederiname“.  Laukiant oficialaus Uosto direkcijos atsakymo į jas pirmadienį mero kabinete buvo surengtas susitikimas su V. Paukšte, kitais Uosto direkcijos darbuotojais ir planą rengiančios „Sweco Lietuva” (ji rengia ir miesto BP) projektuotojais. Už uždarų durų vykusiame daugiau nei valandos trukmės pasitarime dalyvavo ir abu vicemerai, Savivaldybės administracijos direktorius ir abu jo pavaduotojai bei Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas (esantis ir Uosto direkcijos valdybos nariu)  ir vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika.

Po pasitarimo meras V. Grubliauskas teigė, jog buvo akcentuojamas ne abiejų planų rengimo greitis ar kiti parametrai, o kokybė.

„Susitikime buvo galima jausti nuotaiką, panašią į geranoriškumą. Kategoriškumo nebuvo nė iš vienos pusės ir jos neturi būti. Labai smagu buvo išgirsti iš Uosto vadovo, kad kokybė yra prioritetas. Išgirdome preliminarią uosto reakciją į Savivaldybės administracijos surašytas pastabas. Gavęs raštą miestas turės rengti savo atsiliepimą į jį ir tik tada jis sugrįžęs į uostą taps pagrindu judėti į priekį. Gera žinia dar yra ir tai, kad uostas nesiverčia per galvą ir yra dalykiškai pasiruošęs sulaukti visų nuomonių suderinimo, kad yra labai svarbu. Artimiausiu metu uosto bendrąjį planą rengiantys projektuotojai dar susitiks su Savivaldybės administracijos atstovais dėl labai konkrečių tikslinių pastabų, kurios vienaip ar kitaip turės būti išspręstos. Pozicijų suderinimas yra labai svarbus. Šiandieninis mūsų susitikimas yra lyg savotiškas aspirinas, nuimantis tam tikrą temperatūrą, kurią kelia išorėje vykstantys procesai. Darbinės diskusijos dar nėra baigtos ir girdžiu geranorišką poziciją, kad yra klausimų, kuriuos galima išspręsti bendrai, kad į Susisiekimo ministeriją ateitų kiek įmanoma labiau konsoliduota nuomonės”, – sakė meras.

Pasak jo, šio pasitarimo metu nuskambėjo naujas aspektas, kad gali būti svarstomos naujos transporto koridorių į planuojamą išorinį uostą alternatyvos – „žvelgiant į kaimynystę su geležinkeliu”.

„Tai skamba tikrai įdomiai. Ši alternatyva verta labai labai didelio dėmesio. Ji kelia naujus iššūkius, bet padeda išvengti kitų. Vien jau dėl to susitikimas buvo vertingas”, – sakė meras, išreiškęs ir nuomonę, kad šioje stadijoje tokie susitikimai turėtų būti periodiški.

Derins daugiau nei numato teisės aktai

„Įspūdžiai geri. Mes kaip visada patvirtinome, kad esame nusiteikę bendradarbiauti. Jei reikia, dar kartą paaiškinti savo poziciją. Stengiamės į visas pastabas reaguoti. Kitą savaitę pas Savivaldybės administracijos direktorių turėsime darbinį susitikimą, kurio metu dar kartą prieš siunčiant oficialų atsakymą padiskutuosime apie visus galimus atsakymus ir atsižvelgimus į pastabas”, – savo ruožtu po susitikimo sakė laikinai Uosto direkcijai vadovaujantis infrastruktūros direktorius V. Paukštė.

Pasak jo, kadangi buvo gauta ne tik Savivaldybės pastabų dėl uosto BP, šis dokumentas bus teikiamas joms pakartotinai derinti.

„Tai bus papildoma, Teritorijų planavimo įstatyme nenumatyta procedūra, bet manome, kad tiek diskusijų, tiek derinimų šioje situacijoje per daug nebus, tad padarysime viską ir daugiau negu iš mūsų reikalauja teisės aktai”, – sakė Vidmantas Paukštė.

Anot jo, toks papildomas derinimas tikriausiai truks apie mėnesį.

V. Paukštė nedetalizavimo mero paminėtų galimo alternatyvaus privažiavimo prie išorinio uosto varianto.

„Tai infrastruktūrai, kuri būtų reikalinga privažiuoti prie išorinio uosto, turi būti rengiamas specialusis planas, kuris išnagrinėtų visas galimybes, kaip atitinkant darnaus planavimo principams būtų galima patekti į tokį uostą. Mes neturime tikslo, jei neįmanoma miesto gatvėmis pravažiuoti, taip planuoti ir sukelti neigiamas pasekmės gyventojų gyvenimo kokybei. Tikrai ieškosime visų alternatyvų, kad būtų galima išvengti tokių neigiamų pokyčių”, – tepasakė vadovas.

4 Comments

  1. "VALSTYBEI NESVARBAUS (?) OBJEKTO DERINIMAS SĖKMINGAI TĘSIASI

    Uostininkai geriau jau nekalbėtų apie teritorijų planavimą, nes, kai paskaitai sakinį „tai infrastruktūrai, kuri būtų reikalinga privažiuoti prie išorinio uosto, turi būti rengiamas specialusis planas, kuris išnagrinėtų visas galimybes, kaip atitinkant darnaus planavimo principams būtų galima patekti į tokį uostą”, pasidaro ir juokinga, ir liūdna. Kam reikalingi privažiavimai prie objekto, pavadinto „išorės uostu”, kurio uosto plane yra užpaišytos tik „vizijos”, „preliminarūs sprendiniai” (taip patys uostininkai vadina savo uosto BP užpaišytus išorinio uosto sprendinius)? Kol LR Vyriausybė neįvertino dviejų alternatyvų (Būtingės ir Melnragės) ir nepriėmė atitinkamo sprendimo, toks „planavimas” yra paprasčiausiai negalimas. Tai čia dar pusė bėdos. Bet, kai baigiant rengti uosto BP, uostininkai pradeda kalbėti, jog šiame pagrindiniame teritorijų planavimo dokumente nėra „infrastruktūros, kuri būtų reikalinga privažiuoti prie išorinio uosto” ir tam, kad ta infrastruktūra atsirastų, reikės dar papildomai parengti kažkokį specialųjį planą, bet jau už uosto ribų, pasidaro aišku, kad tie penkeri metai uosto BP rengimui praėjo tuščiai. Bet ne veltui. Beje, kokia yra uosto BP rengimo kaina, gal kas žinote?

    Reply
  2. Karolis

    Transportavimo keliai priklauso nuo uosto krovinių apyvartos. Apie išorinio uosto Melnaragėje projektavimą, nebekalbama. Lyg tai problema būtų išspęsta, beliko tik transporto sistema., Vyriausybėje yra tik viena –dydinti, dydinti, bet kokia kaina, net jeigu uostas liktų be krovinių. Rusija vysto Lugos uostą, kad tik krovinių transportavimą nutraukti per Pabaltįjį.Pas mus jau primiršo, kaip Rusija naudojo naftą, dujas politiniams tikslams. O dar Kinijos investicijos, kurios privęstų prie uosto kontrolės nebebuvimo. Jau nekalbant apie Klaipėdos miesto gyventojus. Vyriausybės, partijos keičia viena kitą, o miestas gyvena savo gyvenimą

    Reply
  3. Gintaras

    Matyt, bus tunelis kiaurai po visu Girulių mišku išraustas, kaip valstiečiai savo vizijose apie uostą saloje kad buvo regėję. Ne veltui valstiečiai ir uosto direkciją ima, Klaipėdos valdžią uosto kompleksui iškišti bando, poną Vaitkų į šalį nuo vairo pastūmė ir viena šarka sakė, kad toks Rokas Masiulis netrukus diriguoti uosto rekordams gali ateit 🙂 🙂 Kur tik iki šiol gerb. Masiulis ateidavo – šitiek visokių ylų iš tamsaus maišo išlįsdavo, visokie procesai prasidėdavo, tik beveik niekada nepasibaigdavo!
    Šiaip tai džiugu ir miela, kad uosto direkcija tampa labiausiai klaipėdiškių gyvenimo kokybe susirūpinusia organizacija. Dabar jau tikrai esame kelyje į visišką harmoniją per suinteresuotų asmenų galėjimą daugiau mūsų mieste.

    Reply
  4. Pensininke

    Kiek Jūsų tos sapaliones kainuos finansiškai, o ką jau kalbėti apie žmones, jų sveikatą, ekologiją ir zmoniską gyvenimą, jau dabar ir durniui aišku, Būtinge – vieta saugesnė, pigesnė išoriniam uostui

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Spyglys

Pirtį reikėjo perduoti vaistininkams, o ne teismų vanojamam šoferiui*

„Gal galima būtų sujungti vaistines su pirtimi”, – šaipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Razbadauskas ketvirtadienį vykusio Klaipėdos valdžios ...
2024-04-26
Skaityti daugiau

Transportas

Baigta Baltijos pr. žiedinės sankryžos rekonstrukcija

Klaipėdos savivaldybė praneša, jog baigti Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu rengiama techninė ...
2024-04-19
Skaityti daugiau

Miestas

Dabartiniai vicemerai uždirba ženkliai daugiau

Trijų Klaipėdos vicemerų mėnesiniai atlyginimai šių metų pirmą ketvirtį vidutiniškai buvo 5679 eurai neatskaičius mokesčių. O pernai metais šie pareigūnai ...
2024-04-19
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This