Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-01-30 |
Klaipėdos savivaldybės administracija pradėjo vykdyti dar pernai kovą miesto Tarybos Kolegijos priimtą nutarimą etapais atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas – pirmadienį paskelbtas techninio projekto parengimo konkursas.
Miesto valdžios sprendimus pastaruoju metu aktyviai kritikuojantis architektas Romas Gailius viešai paleido kritikos strėlės ir į šį projektą. Tačiau Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė atmeta jo keliamas abejones ir mano, jog tai tėra tik politikavimas arba siekis susireikšminti.
Miesto tarybos Kolegija pernai kovą rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.
„Pernykštės tarptautinės konferencijos metu buvo padarytos dvi išvados. Pirma, kad nei verslas, nei savivalda dar nemato, kas dar galėtų būti visiškai atkurtoje pilyje. Tad kol kas imtis pilno jos atstatymo dar kaip ir nereikėtų. Antra išvada – piliavietės ansambliui labai trūksta dominantės, tad bokšto atkūrimas bent imitacinėmis priemonėmis būtų žingsnis šia linkme. Bokštą mes pilnai galime įdarbinti, skirtingai nei visus tūrius, jei juos atkurtume. Senamiestyje nėra daug vietų, iš kur būtų galima apžvelgti miestą iš viršaus. Nuo jūros pusės atplaukiant miestas atrodo plokščias, tai galėtų būti nauja dominantė, ypač jei būtų apšviestas. Bokštas galėtų tapti akstinas tolesnei diskusijai, jis neužkerta kelio visam pilies atstatymui“, – tada sakė Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.
Kolegijai pritarus minėtajam variantui galiausiai buvo paskelbtas techninio projekto parengimo konkursas. Jau kitą dieną po jo paskelbimo R. Gailius išplatino viešą savo kreipimąsi į kolegas, priklausančius Architektų sąjungai ir Lietuvos architektų rūmams, klausdamas, ar jie viešai pasakys ir „stabdys tokius kliedesius”. Šį konkursą jis vadina „dar viena S. Budino ir R. Zulco keistenybė arba ypatingos nekompetencijos ir cinizmo demo versija”.
Pasak R. Gailiaus, būsimoje sutartyje numatomos sąlygos, žeminančios profesinį orumą ir diskriminuojančios baudos. Taip pat jis kelia klausimus, kodėl projektavimo paslauga perkama tik bokštui, nes pagal galiojantį miesto bendrąjį planą yra nutarta atstatyti visą pilį, kodėl architektai dabar turi pasiūlyti tik bokšto „įveiklinimo“ idėją ir kokiais kriterijais komisija tai įvertins. Taip pat kliūva sprendimas konkurse lemiamą svorį vertinimui suteikti ekonominio naudingumo kriterijui. Galiausiai architektas tikina, kad Savivaldybės administracijos planuojamos 1,4 mln. eurų sumos tokiam objektui pastatyti tikrai neužteks.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja A. Velykienė patikino, kad sprendimas imtis tik bokšto statybos neprieštarauja bendrajam planui, nes jame numatytas pilies atstatymas yra vykdomas etapais.
„Reikalavimas, kad architektai pateiktų bokšto įveiklinimo idėją yra visiškai logiškas, nes kaip kitaip būtų suprojektuotas jo vidus? Jei architektams kyla klausimų, tai jie gali remtis Savivaldybės vykdytos gyventojų apklausos rezultatais, kuriuose aiškiai matyti, ką tokiame bokšte labiausiai norėtų matyti žmonės”, – sakė tarnautoja.
42 proc. jos minimos apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad bokšte būtų įrengta apžvalgos aikštelė, 33 proc. pageidavo bokšto muziejaus, 21 proc. – parodų erdvės, o likusieji pateikė savo variantus.
A. Velykienė taip pat akcentavo, kad visų svarbių objektų projektavimo konkursuose kaip lemiamas yra naudojamas būtent ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijus, tad ir pilies bokštas nėra išimtis.
O planuojama objekto statybos kaina, anot jos, gali variuoti nuo pasirinkto būdo – nėra atmesta ir idėja, kad savivaldybė finansuotų metalinio karkaso ir stogo statybas, o miestiečiai pirkdami plytas prisidėtų prie sienų sumūrijimo (aliuzija į tai, kad griaunant pilį jos plytas buvo leista naudoti miestiečiams).
„Manau, kad Romo Gailiaus pretenzijos yra tiesiog noras politikuoti ar susireikšminti, galbūt siekiant tapti konkurse panorusių dalyvauti kolegų partneriu. Nes jei iš tiesų turima konkrečių pastabų ar pretenzijų konkurso sąlygoms, joms pateikti įstatymas numato labai aiškų kelią”, – sakė A. Velykienė.
Kaip R. Gailiaus pastabas ir nuomonę vertina Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadybos pirmininkė Gerda Antanaitytė ar Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninės architektūros tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas sužinoti nepavyko – jie trečiadienio rytą telefonais buvo nepasiekiami.
ISTORIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai.
pinigų yra, ir pilies bokšto reikia. Kruizinių laivų terminalas čia pat, pilis tai miesto vartai. Reikia kuo greičiau pradėti. Kažkada labai pyko, kad Trakų pilį atkūrė, šiandien jokios kritikos nebėra. Klaipėdos architektai labai susireikšminę ir stokoja idėjų. Rygoje pilis, Taline pilis, o Klaipėdoje turistus bildinam į grafų Tiškevičių rūmus Palangoje.
Ezy, taip geriausia nieko nedaryti, o ne mozolieju statyti.. Kai tiek mieste opiu problemu, kai truksta finansu
pasigooglinkit ka reiskia zodis mauzoliejus 😉 `Taip, mieste daug problemu ir viena is ju – truksta lankytinu objektu ir vertikaliu akcentu senamiestyje, tad kodel jos nereiketu spresti? O kad truksta finansu, cia jus is kur istraukete?
Visos pilies gal ir nereikia atstatyti, bet boksta (bokstus) tikrai, beja tam pritaria ir didzioji dalis apklausoje dalyvavusiu miestieciu.
Aišku esu už pilies atstatymą, tai pakeistų Klaipėdos veidą, būtų dar vienas traukos objektas tiek miestiečiams, tiek turistams. Klaipėda turi gražėti ir aš esu už tai.
KAS KURIA KLAIPĖDOS VIZIJĄ? KLAIPĖDIEČIAI PRIĖMĖ SPRENDIMĄ – NUGRIAUTI PILĮ. JŲ VALIA IR TURI DOMINUOTI. KLAIPĖDAI PILIES NEREIKIA.
kur ir kada klaipėdiečiai priėmė sprendimą nugriauti pilį, kurios nėra?
p. A.Velykienei pritariu, nes ir aš taip manau, kad kai miesto gyventojai metų metais kelia triukšmą dėl taršos mieste, kad miesto centre dešimtmečiais stovi apleistos gamyklos, kad centre prie šiukšlių konteinerių jau zuja benamiai ir valkatos, kad apleistos viešosios erdvės, kad tuščias senamiestis, kad vykdoma uosto plėtra miesto sąskaita ir miesto centre statomi monstriniai sandėliai, kad miesto valdžia nesugeba susitarti su uosto direkcija, kad dešimtmetį projektuojamų Baltijos prospekto sankryžų projektai „dingsta“ ir vėl perkami nauji, kad miesto piliečiai pamatę savivaldybės administracijos baigiamus rengti projektus miestui – nustemba ir piktinasi ir galiausiai, kad per dešimtmetį mieste iš 200 000 gyventojų liko nepilni 130 000 – kalti ne valdantys miestą šaunieji nepolitikuojantys, dorai ir stropiai dirbantys liberalai, bet aš – susireikšminęs architektas.
Ir be jokios abejonės, kad prieš porą dešimčių metų Klaipėdos architektų sąjunga suorganizavo pilies bokšto konkursą ir išrinko laimėtoją – kolegos architekto Sauliaus Manomaičio architektų komandą – šiandien mieste tik viena problema – pilies bokštas ir kad iki šiol jo nėra, kaltas aš. Sutinku –nepastačiau.
p. Gailiau, nekreipkit dėmesio, kai kam pmesas….
O apskritai krizė ant nosies, o valdžia statosi sau rūmus….
130 000, gal galite šaltinį, gerbiamasai, pateikti?
ejo nejo
Taigi pirmyn i rinkimus, parodykite visiems kaip reikia 😉
Noreciau priminti kad Vytautas Sustauskas vis dar be darbo
Sunku nesutikti
Teisūs ir Tuma ir Gailius, švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai į kairę ir į dešinę per projektus, nes nei už vieną projektą, savivaldybė neatsiskaito prieš mokesčių moketoją, visiška savivalė ir visa informacija uzslaptinta
Bent jau dėl Klaipėdos piliavietės tvarkymo jokių pretenzijų miesto valdžiai neturiu. Per 14 metų iš sovietinių sandėlių miestelio turim gražią jaukią reprezentacinę vietą su viešbučiais kavinėmis, naujomis prieplaukomis, muziejumi, puikia konferencijų sale. Žinoma, teritorijos operatorius (berods, Klaipėdos laivų remontas) galėtų labiau pasistengti, kad tvarkos būtų daugiau. Bet čia jau daina iš kitos operos…
Ar gali kas atsakyti kiek mokesčių mokėtojų pinigų per 14 metų išleista piliavietės tvarkymui ir tada galima svarstyti gera investicija ar ne
Dalinai palaikyciau architekto Galiaus nuomone. Skaitau skubotas toks sprendimas skelbti konkursa vienam bokstui, nezinant kas toliau. Tai gal neskubant pasiruosti visa pilies vizija, iskaitant kaip ir kas bus viduje, kokias tam tikros susiformavusios patalpos funkcijas atliks ir t.t. Daugybe klausimu, o skuboti sprendimai, kai nezinai ko nori jau zinome prie ko priveda! Tai niekada nesibaigiantys projektavimai, techniniu projektu koregavimai, vienu zodziu pinigu ilgalikis svaistymas ir neaisku kada ta „pinigu skrynia” uzsidarys. Ejimas i niekur! Tai dar vienas neukiskumo pavyzdys, o eilinis neapgalvotas pinigu taskymas. Turetu buti viskas atvirksciai, jei jau finansuoji, tai turi zinoti ka finansuoji ir koks bus is to rezultatas!!! Savivaldybe, per eile metu turi tokiu (issvaisciusi be galo daug pinigu) iki galo neapgalvotu sprendiniu kur uzsake techninius projektus, ivairiausias studijas, o po to prasideda korekturos, papildomi apmokejimai, arba aplamai viskas i siuksliu kibira. Geriausiu atveju padedama ant lentynos dulkems rinktis. Trumpai sakant mokesciu moketoju pinigai issvaistomi be naudos Klaipedos miestui ir jame gyvenantiems miestieciams .
Pritariu.
tai gal milionierius Tuma, vietoj postringavimų, ir galėtų imtis pilies atstatymo už savo pinigus, jei jam taip gaila mokesčių mokėtojų…
gal galetumete pasakyti nors viena argumenta kaip boksto atstatymas atskirai yra brangesnis uz boksto atstatyma kartu su visa pilimi? 🙂 Jau nekalbu apie tai, kad visa pilis gali taip ir nebuti atstatyta, tad jusu siulymas is principo yra nieko nedaryti.