Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus posto pakartotiniuose rinkimuose antrą kartą nusprendęs siekti laikinai šias pareigas dabar einantis Artūras Razbadauskas pirmadienio popietę atvirame įstaigos Tarybos posėdyje pristatė savo viziją ir veiklos gaires.
Posėdyje nedalyvavo kartu su A. Razbadausku į savivaldos rinkimus einantis KU Tarybos pirmininkas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nors tai ir buvo nurodyta jo darbotvarkėje. Tad posėdį vedė rektoriaus rinkimų komisijos pirmininku tapęs Tarybos narys prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
„Klaipėdos universitetas yra klasikinis, jame visi mokslai reikalingi ir lygiaverčiai. Tačiau visose srityse nebūsime stiprūs, čia ne Kembridžas ar Niujorkas”, – sakė laikinasis rektorius.
Kas domino?
A. Razbadauskas trumpai pristatė savo parengtą veiklos viziją, kurią skirsto į tris periodus: 2019 m. vykdomą optimizavimą, 2020-2021 m. numatytą regiono švietimo ekosistemos kūrimą ir 2020-2024 m. laikotarpį, kurio metu būtų vykdoma strategija, sutampanti su miesto ekonominio proveržio strategija 2030.
Jis teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos politika esą darosi palankesnė KU atžvilgiu, o ir santykiai su naujuoju ministru esą yra glaudesni.
Susirinkusieji į atvirą Tarybos posėdį didžiuliu entuziazmu užduoti klausimus pretendentui į rektorius nedegė – po poros klausimų stojus pauzei iniciatyvos klausinėti ėmėsi pats Vl. Žulkus ir tik tik tada auditorija šiek tiek pagyvėjo.
Tarybos nario prof. dr. Dariaus Daunio paklaustas, kokie būtų jo pagrindiniai mokslo politikos akcentai, A. Razbadauskas tvirtino, kad ir dabar ji yra, „gal tik silpna”.
„MOSTAI vertinti buvo pateikti fragmentuoti pasiūlymai ir ekspertai vertino ne taip, kaip tikėjomės. Reikia konsoliduoti mokslininkus, dirbančius tose pačiose srityse. Yra ir mokslinių publikacijų finansavimo klausimas. Atlyginimai mokslininkams tikrai nemažės, doktorantų įtraukimo į mokslo darbus politika turi būti vienodai reglamentuota. Mokslo skyriaus efektyvinimas turi būti vykdomas. Tačiau vienas rektorius mokslo politikos negali sukurti”, – dėstė A. Razbadauskas, pabrėžęs, kad KU dabar uždirba 50 procentų savo biudžeto iš mokslo.
Tuo metu KU Tarybos narys prof. dr. Arvydas Martinkėnas teigė, kad mokslinio potencialo galėtų daugiau atsirastų ne tik institutuose, bet ir fakultetuose.
Mokslų daktaras Sigitas Kudarauskas sakė pasigedęs tarp kandidato prioritetų technologijos mokslų, nors jie esą buvo vienas svariausių pagrindų kuriant KU.
„Gal netyčia praleidome. Klaipėdos universitetas yra klasikinis, jame visi mokslai reikalingi ir lygiaverčiai. Pavyzdžiui, istorikai yra geriausiai Lietuvoje vertinami. Technologų mokslams reikia pasistiebti, mes už tai, kad jie būtų stiprinami. Tačiau visose srityse nebūsime stiprūs, čia ne Kembridžas ar Niujorkas”, – sakė laikinasis rektorius.
Vl. Žulkui pasiteiravus apie kandidato požiūrį į seniai universitete klestėjusius socialinius ir humanitarinius mokslus A. Razbadauskas pripažino, kad jiems dabar sukurtas „ne pats geriausias įvaizdis, bet dedamos visos pastangos, kad jis gerėtų”.
„Rinką socialiniams ir humanitariniams mokslams matome labai aiškią – Rytų partnerystės šalys. Tose valstybėse jie dabar populiarūs kaip pas mus prieš 20 metų. Kalbame apie jungtines, dvigubas programas su Ukrainos universitetais. Pirmi žingsniai jau padaryti”, – sakė laikinasis rektorius.
Iš publikos taip pat buvo atskriejusi pastaba, kad KU studijų reglamentiniuose dokumentuose dabar „yra lengvas chaosas”, tačiau laikinasis rektorius tikino, kad esą tikrai nėra kažko išskirtinio, o laikinoji studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė esą dirba tikrai gerai.
KU Tarybos narei, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorei Nijolei Laužikienei pasiteiravus, kokį patrauklų paketą, kuris galėtų suvilioti studentą, galėtų pasiūlyti universitetas, A. Razbadauskas teigė, kad tai esą priklauso ir nuo miesto.
„Labai svarbu reputacija ir įvaizdis. Sustiprėjo rinkodaros komanda ir kiekvieną dieną nuoširdžiai dirba su žiniasklaidos priemonėmis. Tik geras įvaizdis gali pritraukti lietuvį studentą”, – teigė laikinasis rektorius.
Sulaukęs dar vieno Vl. Žulkaus klausimo, šįkart apie Tęstinių studijų instituto likimą, A. Razbadauskas teigė, jog Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dalimi tapęs institutas turi geras galimybes, nes iki šiol per metus buvo dotuojamas apie 180 tūkst. eurų.
„Yra sutartis su VDU dėl bendrų pedagogikos studijų. Yra daugiau galimybių vykdyti bendras programas”, – teigė kandidatas.
Dr. Petras Grecevičius savo ruožtu teigė, kad per laikiną A. Razbadausko vadovavimo laikotarpį pajuto gerų ženklų – esą pagerėjo „priėjimas prie rektoriaus”, „pastebėjimas žmonių”. O tai esą labai svarbu, nes dabar ryškėja susvetimėjimas, nors padalinių KU ir mažėja.
Kas toliau?
Po šio Tarybos posėdžio KU Senatas turi svarstyti ir slaptu balsavimu priimti siūlymus/išvadas Tarybai dėl pretendentų į rektoriaus pareigas tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Tai turėtų būti padaryta vasario 7 d.
Vėliau Tarybos pirmininkas šaukia posėdį Senato siūlymams/išvadoms dėl pretendentų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas įvertinti. Taryba posėdyje patvirtina galutinį pretendentų į rektoriaus pareigas sąrašą.
Rektorius renkamas slaptu balsavimu specialaus Tarybos posėdžio metu. Jį planuojama surengti vasario 21 d. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip šeši Tarybos nariai. Jei konkurse į rektoriaus pareigas dalyvauja tik vienas pretendentas ir per pirmą balsavimą nesurenka šešių Tarybos narių balsų, pakartotinis balsavimas neorganizuojamas, skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.
Išrinktasis rektorius pradeda eiti pareigas ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų, bet ne vėliau kaip po 10 darbo dienų po rinkimų datos.
KU Tarybą sudaro 9 nariai: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas (pirmininkas), prof. dr. Darius Daunys, prof. dr. Vytautas Juščius, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Vaiva Makarauskaitė, prof. dr. Arvydas Martinkėnas, AB „Klaipėdos baldai“ direktorius Vidas Mišeikis, AB „Klaipėdos nafta“ SGD paslaugų skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė ir prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
ar bereikia diesnio cirko kai Razbadauskas yra Grubliausko sąraše, o tas vadovauja tarybai…Gal baikite tyčiotis, kas vyksta, ar jau Klaipėdos seniai nebegali be politikos?