Klaipėdos etnokultūros centre kitą savaitę vys dviejų naujų leidinių pristatymai: kovo 13 d., trečiadienį, 17.30 val. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė pristatys savo monografiją „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“, o kovo 15 d., penktadienį 16.30 val. čia vyks Mariaus Jonučio iliustruotos pasakų knygos „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ bei parodos „Medinės pasakos“ pristatymas. Dalyvaus iliustracijų autorius Marius Jonutis ir vienas iš knygos sudarytojų Gytis Vaškelis.
Istorikė N. Strakauskaitė savo monografijoje analizuoja Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istoriją nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.
Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi.
Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje.
Leidinį iš dalies finansavo Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
„Karalaitė ant stiklo kalno“ ir paroda
Kas atsitinka atrinkus svarbiausias lietuvių pasakas, jas perrašius šiuolaikiniam skaitytojui ir dar įspūdingai iliustravus? Sakytinę tautosaką apie du dešimtmečius tyrinėjanti mokslininkė Jūratė Šlekonytė, spalvingos medinės skulptūros meistras Marius Jonutis ir rašytoja, nacionalinės premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė pristato būtent tokios partnerystės rezultatą – dvylikos ir dar vienos stebuklinės pasakos knygą „Karalaitė ant stiklo kalno“.
M. Jonutis visuomenėje jau pažįstamas iš savo žavių drožinių ir bareljefų. Šįkart jo medinės spalvotos skulptūrėlės apsigyveno knygoje kaip iliustracijos.
Kaip atkreipė dėmesį knygos leidėjas ir sudarytojas Gytis Vaškelis, net ir viršelis, ir priešlapiai – viskas buvo išdrožta, nuspalvinta, sumontuota ir sukomponuota paveiksluose, kurie virto leidinio iliustracijomis.
Tuo metu žodžio meistrė D. Kalinauskaitė „skaptavo“ pasakų kalbą, kuria jos buvo užrašytos iš žmonių lūpų XIX amžiaus pabaigoje.
„Gaila, bet šitaip užrašytos gražiausios pasakos ir teliks storuose tautosakos rinkiniuose, laikmenose, o išleistos į gyvenimą šiandieniniam skaitytojui, ypač vaikui, veikiausiai bus tikras rebusas. Be išsamių paaiškinimų ir žodyno – net neperskaitomos. Galų gale atguls amžinojo poilsio lentynose. Kad jos nebūtų tik siauram specialistų, lituanistų rateliui, teko jas perrašyti visiems suprantama bendrine kalba. Kartu adaptuoti taip, kad nenukentėtų jų įstabumas, pasakojamos istorijos, stebuklo grožis, intonacijos gyvumas, išliktų nenukraujavusi kalba, nenuskurdintos senosios formos: karaliūčia, karaliūnaitis ir t.t.“, – sakė D. Kalinauskaitė. Rašytoja pripažino, kad jai šis iššūkis buvo vienas sunkiausių, bet ir įdomiausių, pareikalavęs tikro kūrybiškumo.
Paroda veiks iki balandžio 6 d.
Abu renginiai nemokami.
0 Comments