P0

Uostas ir jūra

Pramoginius laivus registruoti bus paprasčiau (6)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-03-20


Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimams, kuriais supaprastinamas pramogai skirtų vidaus vandens transporto priemonių eksploatavimas, mažinama administracinė našta laivų savininkams bei perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, numatančios vidaus vandenų transporto priemonėms taikomus techninius reikalavimus.

Rajonų nustatymas įtvirtins galimybę burinėms jachtoms, kitiems pramoginiams laivams plaukioti jūroje, nors pastarieji ir nėra pripažįstami jūriniais laivais, tačiau tokią galimybę numato Saugios laivybos įstatymo nuostatos.

Pakeitimais siūloma leisti sportines ir pramogai skirtas vandens transporto priemones eksploatuoti neįregistravus jų Vidaus vandenų laivų registre. Nuo šiol tokios transporto priemonės kaip irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, taip pat valtys su pakabinamais elektros varikliais, pakabinamieji varikliai bei kitose šalyse registruotos vandens transporto priemonės galės būti neregistruojamos.

Pranešama, jog paprastesnė taps ir pramoginių bei asmeninių laivų techninė apžiūra. Ji galės būti neatliekama, jei laivai nebus naudojami komerciniais tikslais, plaukios vidaus vandenyse, tačiau ne valstybinės reikšmės vandens keliuose. Tačiau siekiant užtikrinti saugią laivybą, tokių laivų techninės būklės ir jų aprūpinimo įrangos atitikimas reikalavimams bus tikrinamas bet kuriuo laivų eksploatavimo metu.

Aiškiau bus reglamentuojami ir techninės apžiūros reikalavimai. Pakeitimais nustatoma vidaus vandenų transporto priemonių pirminių, periodinių ir neeilinių techninių apžiūrų tvarka, periodiškumas, apžiūrų galiojimo terminai, numatyti vykdytojai, kurie išduotų atitinkamus dokumentus. Pagal pasiūlytus pakeitimus technines apžiūras turėtų atlikti Lietuvos transporto saugos administracija, o burinių jachtų technines apžiūras – Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai.

„Šie pakeitimai neabejotinai turėtų sumažinti administracinę naštą žvejybai ar pramogai skirtų laivų savininkams. Supaprastiname techninių apžiūrų teikimo tvarką vandens transportui, o burinių jachtų apžiūras patikėsime atlikti ne vienai organizacijai, kaip buvo iki šiol, bet Lietuvos transporto saugos administracijos atestuotiems juridiniams asmenims. Tikimės, kad toks žingsnis įneš kur kas daugiau skaidrumo ir užkirs kelią galimoms korupcijos apraiškoms“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Projekte taip pat nustatomi vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai.

Teigiama, jog šių rajonų nustatymas įtvirtins galimybę burinėms jachtoms, kitiems pramoginiams laivams plaukioti jūroje, nors pastarieji ir nėra pripažįstami jūriniais laivais, tačiau tokią galimybę numato Saugios laivybos įstatymo nuostatos. Plaukiojimo rajonų nustatymas įstatyme aktualus ir pramoginių laivų gamintojams, importuotojams, platintojams, nes tokiu būdu bus aiškiai apibrėžta jų verslo reguliacinė aplinka.


    2019-03-20

    6 komentarai “Pramoginius laivus registruoti bus paprasčiau”

    1. PONUI MINISTRUI !
      Na kiek galim gyventi sena laikmena? Kaip “sakant” europos salyse apskritai iki 10 AJ neregistruojami ir apziuros nera.Gal galu gale baigsit melzti ta vargsa zveja megeja , kuris ir taip savo mokesciu uz zvejyba padeda gamtai , nors ir pazvejoja kelis kart per metus.Gal galu gale , bent tokius variklius kaip 2,0 iki 5.0 priskirti kaip moto irkla ar panasiai.Gyvenam lyg ir Europoj ,bet kazkaip tur but pagal kitas nuostatas.

    2. Sveiki, ir kada ta šventė ateis dėl valčių ir variklių supaprastinimo registravimui. Ponai Seimūnai yra tiek užsiėmę ,kad mes jiems nerūpim.
      O artėjant rinkimams vėl žers pažadus kokie jie geri, juokas per ašaras.Daugumoje Europos šalių valčių pakabinami ir kiti varikliai yra neregistruojami,bet tik ne Lietuvoje. Argi taip sunku priimti Įstatymą. Gal kada nors ir mes gyvensim kaip tikri Europiečiai.

    3. viskas aišku, kad niekas neaišku… Tai pasikabinus benzinini 5A/G motoriuka, ar reiks ta valti registruot ir varyt technine apžiura, valtis 4 metru???? Pataisu projekte buvo parašyta, kad nereiks, kaip ištikruju???

    4. Ministre, pagal tamstos nustatytą tvarką burinė jachta, jau metų metais keliaujanti kur nors Karibuose su LT vėliava, privalės būti parodyta tamstos inspektoriui, kad gauti TA pažymą, kad LT registracija išliktų galiojanti. Reiškia, jachtos savininkas parsiskraidina tamstos atestuotą inspektorių į Karibus, gal į Fiji, ar į Nicą – rodo jam savo laivą, šeria, girdo, linksmina visaip maždaug savaičiukę – ir po sėkmingos apžiūros tinkamai pamalonintas inspektorius turi būti skraidinamas tamstai atgal į Tėvynę? O gal bus kiek pigesnis kelias – pvz už protingą tyliai sutartinę kainą, bet neskraidinant nieko niekur? Nustatytumėt, kad kyšio tamstos inspektoriui dydis negali viršyti skrydžio pirmyn/atgal kaštų – ir jau apsimoka… Nes Saugios Laivybos Administracija juk neturi duomenų kur tuo metu randasi pats laivas.

      “Tikimės, kad toks žingsnis įneš kur kas daugiau skaidrumo ir užkirs kelią galimoms korupcijos apraiškoms“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

      Oh yeahhh… pats tas kelias tamstos inspektorių korupcijai mažinti. Lietuviai škiperiai jau daug laivų užsieniuose turi, o dėl jūsų taisyklių registruoja juos ne po mūsų, o po kitų šalių vėliavom, kitoms šalims ir mokesčius moka. Nes prastos tamstos taisyklės. Tiesa, yra vienas kitas ir su LT vėliava užsieniuose plaukiančių – tie tvarkosi TA vienu iš aukščiau minėtų metodų. Tie, kam nepriimtina iš savo valstybės vėliavos tyčiotis veliantis į korupcines schemas – kaip sakiau, renkasi kitas registracijas, kurių yra pakankamai. Belgija ir Olandija šiuo metu populiariausios, trečia gal bus Švedija, kaip po Brexit bus su UK registracija (labiausiai prestižinė) dar bus matyt.

      Ministre, ar nebūtų mūsų jūrinei valstybei kiek protingiau apsiriboti vien paties jachtos savininko/škiperio pasirašyta tamstos nustatytos formos deklaracija dėl laivo techninės būklės ir komplektacijos (už ką jis vienaip ar kitaip vis tiek yra atsakingas pagal jūrinę teisę, jeigu tuo laivu plaukti nori), plius privalomas civilinis draudimas ir paties savininko nuožiūra – kasco draudimas Hull + Crew+ Property loss.
      Kaunatės, vargstat, mažinat tą korupciją, bet vis naujas lesyklėles valdininkams ir visokiems tikrintojams ( naujovė – ne valstybės tarnautojas kyšius rinks, o juridinis asmuo – oho, bent naujovė) kurdamas – o šios tamstos taisyklės, panašu, yra tik eilinis pavyzdys.

      • Visi tyli, nes niekas neskaitė patvirtintų VVTK pataisų. Pirma, tech.apžiūras dabar atliks bet kuri įmonė ir tikrins bet kuriuo metu, kai tik pamatys nekomerciniais tikslais plaukiančią jachtą. Juk ant jos neparašyta, kad ji plaukia nekomerciškai. O kadangi patikrinimas plaukiant negalimas, laivas bus nukreipiamas į artimiausią uostą ar prieplauką. Per Kuršių marias niekaip nepaplauksi, nesinaudodamas valstybiniu vandens keliu, vadinasi reikia tikrinti. Čia tik valčių nesivaikys, kurios ir anksčiau buvo laisvos Ignalinos ežere. O “naujovė”, kad jų nereikėjo registruoti, kaip ir jachtų iki 6 metrų, jau senų seniausiai galioja. Antra. Vidaus vandenys dabar bus ne tie, kurie patvirtinti jūrų teisėje (nuo bazinės linijos į sausumos pusę), o tik iki Klaipėdos uosto. Visi, kas iš Pilies uosto ar Smiltynės jachtklubo norės pasiekti vidaus vandenis, plauks priekrantės vandenimis, kuri tęsiasi iki teritorinės jūros ribos, t.y. plauks jūra. Turės turėti kvalifikaciją priekrantei, o ne vidaus vandenims. Dar vienas miglotas apibrėžimas, kuris pamaitins korumpuotus tikrintojus. Juk joks bernelis nesipriešins įdėti į kišenę, knes neskaitė VVTK ir jį kalbins toks uniformuotasis su pretenzijomis. Gerb. Masiulio lūpomis čia kalba naują pasipinigavimo schemą sugalvoję lietuviai. Bus tas pats, kas buvo norėta padaryti su jūrininkų atestacijomis: kadangi tai Transporto saugos administracijos pareiga, o ji neturi kvalifikuotų darbuotojų, tai administracijai tuoj į pagalbą atėjo savo paslaugas vertinanti komerciniais pagrindais kelius inspektavusi VŠĮ iš Kauno. Ir kažkodėl viena, kažkodėl be jokios konkurencijos, kurios taip siekia tie, kas deda žodžius į Masiulio lūpas, kuris pats jokios kvalifikacijos ir jūrinių reikalų supratimo neturi.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt