Temos

Ar direktorius vertas „giljotinavimo”? (20)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-04-02


Klaipėdos miesto taryba trečiadienį rinksis į istorinį posėdį – pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje uostamiestyje bus bandoma atleisti iš pareigų Savivaldybės administracijos direktorių. Pretekstu tai padaryti tapo šias pareigas einančio Sauliaus Budino sprendimas pasirašyti įsakymą dėl miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos patvirtinimo.

Saulius Budinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Liberalų sąjūdžio, kuriam priklauso ir S. Budinas, pirmininkas Eugenijus Gentvilas šią iniciatyvą jau pavadino keršto akcija, primenančia valstiečių lyderių veiksmus Seime. Tuo metu kai kurie aktyvūs miestiečiai S. Budiną vadina “stichine miesto nelaime” ir prieš posėdį ketina piketu išreikšti palaikymą tokiai miesto Tarybos narių iniciatyvai.

„Atvirai Klaipėdai” nepavyko gauti šios situacijos politologinio vertinimo, nes Klaipėdos universiteto politologai mano, kad jų komentarai gali būti laikomi šališkais – jų kolega Arvydas Cesiulis yra miesto Tarybos narys ir aktyviai dalyvauja šiame procese. Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologai į regioninės politikos niuansus nesigilina…

Tad liko tik vienas kelias – su architektais aptarti S. Budino padarytą „nusikaltimą”.

Žvilgsnis iš Vilniaus

Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis, dar iki paskyrimo į šias pareigas, kai dirbo kompanijoje „Sweco ” buvo atlikęs dabar galiojančio Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringą bei prisidėjo prie koncepcijos rengimo, konsultavo jos rengėjus.

„Man atrodė, kad tai yra viena geriausių koncepcijų, kurias man teko matyti. Labai keista, kad tiek ilgai užtruko jos svarstymai Taryboje. Negaliu vertinti politinių procesų, galiu tik pasakyti, kad ta koncepcija numatė naują kokybinį šuolį Klaipėdoje, jos raidoje – geresnes galimybes miestiečiams prieiti prie vandens, tolesnes miesto centrų plėtojimo perspektyvas, numatė, kaip integruoti Smiltynę, uosto plėtojimo perspektyvas. Tai toks kompleksiškas dokumentas ir jo stabdymas, netvirtinimas man nesuprantamas. Tai pažangus, į ateitį žvelgiantis dokumentas, padaryta netgi daugiau nei reikėtų koncepcijai. Mano supratimu, jei ta koncepcija netvirtinama, miesto raida stagnuoja, nes jau darant monitoringą buvo matyti, kad dabartinis bendrasis planas nebeatitinka tų uždavinių, kurie jam keliami”, – sakė M. Pakalnis.

Pasak jo, Vilnius šiuo metu irgi rengia naują miesto bendrąjį planą.


„Kai aš 2016 metais pradėjau dirbti savivaldybėje jau buvo parengta gera bazė Klaipėdos koncepcijos ir atrodė, kad ji netrukus bus pabaigta. Dabar mes jau turime parengtą visą bendrąjį miesto planą – šią savaitę jau atiduodame jį derinti, o per tą laiką Klaipėda nedrįso apsispręsti net dėl koncepcijos. Toks miegojimas nėra labai suprantamas, nežinau tų vidinių priežasčių”, – sakė architektas.

Anot jo, labiausiai dalį visuomenės ir politikų audrinantys koncepcijoje rodomi sprendiniai, kurie būtų reikalingi išoriniam uostui Melnragėje, gali būti „aplipdyti” sąlygomis, kad jie įsigalioja tik Vyriausybei priėmus atitinkamus nutarimus, pasiekus susitarimus ir t.t.

Žinia, S Budino įsakyme rašoma, kad „koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus bei nuo šio koridoriaus formuojamos želdinių juostos galioja tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsispręs išorinį uostą vystyti Klaipėdoje (numatys sprendinį Lietuvos Respublikos bendrajame plane) ir <…> Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bus pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvado <…> priemonių įgyvendinimo programai”.

„Galiausiai, koncepcija yra tik koncepcija, o ne sprendiniai. Tai nėra teisiniai įsipareigojimai, tik ateities vizija. Rengiant sprendinius reikėtų iki galo pabaigti diskusijas su Vyriausybe, kas ir ką turi daryti, jei visgi iš tiesų jau eitų kalba apie išorinio uosto statybas. Sprendiniai turi teisinę galią. Ir jei nepavyktų susiderėti, nesvarbu, kad koncepcijoje nurodyta, to į sprendinius, kurie paprastai galioja artimiausiems dešimt ar maksimum penkiolikai metų, gali ir netraukti”, – sakė M. Pakalnis.

Klaipėdos architektų požiūris

Klaipėdos regioninės architektūros tarybos pirmininkas Edmundas Andrijauskas teigė nelabai norintis dalintis savo nuomone, juolab kad jos esą ir neturi.

„Galvoju tik vieną – bet kokie dalykai ir veiksmai,ir mažiau, ir daugiau svarbūs, turi būti atvirti. Girdėjau, kad tai nebuvo atvirai. O atvirumas yra svarbiausia”, – sakė Edmundas Andrijauskas.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė teigė, kad miesto architektams norisi, jog naujasis bendrasis planas būtų kuo greičiau patvirtintas, nes yra tam tikrų darbų, kurie dabar stoja.

„Bet, žinoma, norisi, kad jis būtų patvirtintas be jokių tokių politinių niuansų. Be Tarybos sutikimo tvirtinti jį galbūt nėra pats teisingiausias kelias”, – sakė architektė.

Pirmas kartas

Visose pirmosios nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos miesto tarybose dirbęs Rimantas Taraškevičius, taip pat padėjęs parašą po teikimu merui pradėti S. Budino atstatydinimo procedūrą, patvirtino, kad tai bus pirmas toks atvejis uostamiesčio politinėje istorijoje.

„Pirmosiose Tarybose dar nebūdavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės, tas funkcijas iš esmės atlikdavo tuometinis meras. Tarybos tuo metu būdavo margos, nes visi žmonės būdavo renkami vienmandatėse ir būdavo išrenkami įvairų požiūrių, įvairaus mentaliteto, sugebėjimų politikai. Tada buvo vajus visose savivaldybėse, netgi mada, kas daugiau pakeis Tarybos pirmininkų ir merų. Klaipėdoje, pirmoje kadencijoje, Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, kai jam pabodo beviltiškos diskusijos, pats paprašė, kad būtų balsuojama dėl pasitikėjimo juo. Jis tą balsavimą laimėjo ir jo kėdė nebebraškėjo iki kadencijos pabaigoje. O merui Povilui Vasiliauskui po dviejų metų darbo nusibodo visi puldinėjimai iš atskirų frakcijų ir pavienių Tarybos narių, pats pasitraukė su visa komanda. Jį pakeitęs meras Benediktas Petrauskas po poros metų gavęs pasiūlymą vadovauti Prekybos uostui, irgi pasitraukė pats. Gerokai vėliau pats pasitraukė ir Eugenijus Gentvilas, gavęs pasiūlymą vadovauti Ūkio ministerijoje. Tada mero galios buvo gerokai didesnės, Savivaldybės administracijos direktorius tada buvo labiau personalo tvarkytojas”, – pasakojo R. Taraškevičius.

„Atviros Klaipėdos” duomenimis, kai kurie Savivaldybės administracijos darbuotojai ketina ateiti į trečiadienio miesto Tarybos posėdį ir bent jau neformaliai palaikyti S. Budiną. Jokių akcijų ar parašų rinkimo nesuorganizuota, nes esą nemaža dalis bijo dėl savo darbo vietos.

Klaipėdos miesto savivaldybės ir valstybės darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė Irena Šakalienė šiuo metu atostogauja, jos mobilus telefonas išjungtas, tad pirmininkės nuomonės dėl S. Budino likimo sužinoti nepavyko.

Vietos savivaldos įstatyme niekur nėra parašyta, kad atleisti Savivaldybės administracijos direktorių reikėtų miesto Tarybos daugumos. Rašoma tik tai, kad toks balsavimas turi būti slaptas. Atitinkamą teikimą merui pasirašė 14 iš 31 miesto Tarybos nario (taip pat ir pats meras Vytautas Grubliauskas).

OFICIALUS SAULIAUS BUDINO PAAIŠKINIMAS MIESTO TARYBOS NARIAMS

Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją teritorijų planavime nusako Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Teritorijų planavimo įstatymai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 p. nurodo, kad teritorijų planavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, 102 straipsnis nustato, kad „teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis”.

Pradėti rengti Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimą ir nustatyti keitimo tikslus gali tik Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis), tokį sprendimą taryba priėmė 2015-02-19 sprendimu Nr.T2-16 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo pradžios ir keitimo tikslų nustatymo”. Užbaigti bendrojo plano keitimą – patvirtinti naują bendrąjį planą – taip pat turi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (LR Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 3 dalis). Organizuoti bendrojo plano rengimo procesą, tame tarpe ir parengti bei pritarti koncepcijai (LR Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 p.). įstatymai nurodo planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui (LR Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis ir 6 straipsnio 2 dalis).

Vykdant planavimo organizatoriaus funkcijas bei vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (J. Simonavičiūtė) 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. AD 1-885 “Dėl planavimo darbų patvirtinimo” patvirtinta Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo planavimo darbų programa, kurioje nurodyta:

„31.3.4 p. plano rengėjas pristato parengtą koncepciją Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių tarybose”. (Ir miesto, ir rajono savivaldybių taryboms koncepcija buvo pristatyta).

Paruoštas sprendimo projektas dėl bendrojo plano koncepcijos buvo svarstytas visuose Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetuose 2018 m. spalio mėn. Visi komitetai projektui pritarė. Kai kuriuose komitetuose buvo pareikšta pastaba įtraukti į sprendimo projektą dalykinių sąlygų sąvadą. Tai ir buvo padaryta ir pakartotinai komitetams koncepcija pateikta 2018 m. lapkričio mėn., kur sprendimo projektui vėl pritarė visi komitetai.

2018 m. lapkričio 29 d. klausimas buvo pristatytas ir svarstytas miesto taryboje, buvo nuspręsta nebalsuoti svarstomu klausimu ir grąžinti jį tobulinti. Jokių siūlymų koncepcijos turiniui posėdžio protokole nebuvo užfiksuota.

Savivaldybės administracijos direktorius yra pastatomas į padėtį, kai iš vienos pusės yra atsakingas už miesto strateginių planų įgyvendinimą, iš kitos pusės, strateginių planų įgyvendinimui trukdo planavimo dokumentai, kurių parengimas yra savivaldybės administracijos kompetencijoje.

Sutartis su Klaipėdos miesto bendrojo plano rengėjais jau buvo pratęsta ir baigiasi š. m. liepos 12 d. Pratęsti sutartį dar kartą būtų galima tik esant pagrįstoms aplinkybėms, kurių šiuo metu nėra. Kitu atveju Savivaldybei grėstų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą.

Savivaldybė negali vykdyti sutarčių, tokių kaip senelių namų projektavimo darbai, Jonų bažnyčios detaliojo plano keitimo darbai, šios sutartys yra sustabdytos. Nepakeitus bendrojo plano negalės būti įgyvendinamas naujo sporto komplekso su ledo arena Paryžiaus Komunos gatvėje projektas. Dėl netvirtinamo bendrojo plano per 200 tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų negali vykdyti suplanuotų veiklų. Tarp jų LEZ komerciniai projektai, LIDL prekybos centro statyba šiaurinėje miesto dalyje, MAXIMA projektai, vasaros estrados paslaugų išplėtimas, nebenaudojamų visuomeninių pastatų konversija ir kiti.

Įvertinęs susidariusią situaciją, sulaukęs kol baigsis savivaldos rinkimai ir suderinęs su atsakingais savivaldybės administracijos specialistais, pasirašiau įsakymą dėl bendrojo plano keitimo koncepcijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 ..Dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo” patvirtintų nuostatų:

19 p. nurodo, kad „nuostatų 18 punkte nurodytose visuomenės informavimo priemonėse skelbiama apie planavimo organizatoriaus pritarimą koncepcijai”.

18 p. nurodo, kad „planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimus dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ar keitimo pradžios, planavimo tikslų, taip pat planavimo darbų programą, kurioje nurodoma, ar bus atliekamas SPAV (jeigu SPAV neatliekamas, nurodomi SPAV neatlikimo motyvai), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo skelbia šių institucijų buveinėse, interneto svetainėse, seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentose ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kartu nurodoma, kam ir kokiu adresu visuomenė gali teikti pasiūlymus, taip pat pateikiami planavimo organizatoriaus, teritorijų planavimo dokumento rengėjo adresai ir telefonų numeriai, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai.“ Tai ir buvo padaryta kovo 25 dieną.

Manyčiau, kad savo, kaip administracijos direktoriaus, funkcijas atlikau nepažeisdamas jokių teisės aktų. Esu atsakingas, jaučiu pareigą ir nenoriu perleisti atsakomybę ateinančiam po manęs administracijos vadovui, kuriam tikrai bus labai nelengva operatyviai priimti sudėtingus sprendimus.

NUOMONĖ*

Virginija Jurgilevičienė, „Eglės” seniūnaitijos seniūnaitė

Balandžio mėn. 3 d. 8.30 val. rinksimės  į piketą prie Klaipėdos miesto savivaldybės.

Mes, susirinkę į viešą akciją, pritarsime administracijos direktoriaus interpeliacijai, kurią inicijuoja Klaipėdos miesto taryba.

Administracijos vadovas nutarė ignoruoti pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją. Svarbiausiame valstybės teisiniame dokumente 2 straipsnyje yra parašyta, kad  „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

Klaipėdiečiai nuo 2018 metų vasaros mitingu, piketais, susitikimais su miesto valdžia, partinėmis frakcijomis  aiškiai  pasisakė dėl  bendrojo miesto plano koncepcijos.  Taryba  yra patvirtinusi  tik pietinę uosto plėtrą ( 2 variantas).  Klaipėdos miesto taryba ir klaipėdiečiai nepritaria  uosto krovos darbams miesto centre  bei  maksimaliai uosto plėtrai su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.  Valstybės naikinimu užsiima tie, kurie  nori Klaipėdos miestą  paversti uosto krovos įkaite

Klaipėdos miesto administracijos direktorius nusprendė ignoruoti  Savivaldybės tarybos sprendimą.  Jis 2018 m.spalio mėn. 25 d.  tarybai  pateikė   sprendimo projektą, kuriame savavališkai įrašė, jog miesto taryba pritaria  išorinio uosto statybai Baltijos jūroje ties Melnrage, jei to norės Vyriausybė.

Pagrindinis Klaipėdos administracijos, kuriai vadovauja S. Budinas, argumentas buvo – jei nepritarsite bendrojo plano koncepsijos pakeitimui, tai sustos 200 projektų,  į Klaipėdą neateis investicijos. Klaipėdos miesto taryba ir klaipėdiečiai mano, jog  tas projektų skaičius yra  mistinis, t.y.  melagingas, todėl prašė juos išvardinti.

Klaipėdos administracijos direktorius, nepateikęs Tarybai ir klaipėdiečiams stabdomų menamų 200 projektų pavadinimų,  nutarė pasirašyti koncepciją ir ignoruoti   Tarybos priimtą sprendimą, t.y. 2 variantą ( tik pietinė uosto plėtra) be išlygų.  Matyt  todėl nieko neinformavęs, slapta, kitą dieną po mero rinkimų, t.y.  kovo 18 d.   S. Budinas  pasirašė miesto bendrojo plano keitimo koncepciją,  bet  viešai internete Savivaldybės puslapyje  paskelbė tik kovo 25 d.

Klaipėdos miesto gyventojai nepritaria maksimaliai uosto plėtrai su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnragė, nes bus sunaikintas miestas, kuris statėsi beveik 800 metų. Negalima vienadienei naudai aukoti miestiečių šimtmečių sunkaus darbo. Klaipėdiečiai aiškiai pasisakė, jog uostas neturi mieste privažiavimo kelių,  kad miestas geranoriškai leidžia naudotis infrastruktūra,  bet nesutinka 4 kartus didinti krovinių transportavimą   į uostą ir iš jo.  Jei per 30 Nepriklausomybės metų nesugebėjo nusitiesti apvažiavimo greitkelių, tai vienintelė vieta  išoriniam uostui yra Būtingė.

Administracijos direktorius, atseit tenkinęs tarybos visas išsakytas pastabas ir todėl pasirašė už maksimalią uosto plėtrą su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage. Iš tikro, administracijos direktorius „durnių pavoliojęs“, t.y. ignoravęs rinktus miestiečių deputatus ir gyventojus,  atliko veiksmą, kuris yra amoralus. Prašome  išreikšti nepasitikėjimą Administracijos direktoriumi S. Budinu, kuriam miestiečių gyvybiniai interesai yra nesvarbūs, netgi  mažareikšmiai.

Prašome Tarybos S. Budino pasirašytą dokumentą pačiai atšaukti arba kreiptis į teismą.

*Paskelbta pilieciai.lt


2019-04-02

20 komentarai apie “Ar direktorius vertas „giljotinavimo”?”

  1. Liberalai ne skęsta o kyla! Nieko nesuvoki. Koks skirtumas kad išsiskaido, tam ir išsiskaido! Glušiai tik nesupranta…. 😀
    Su konservom išvien, tai kas tau skęsta?…

  2. MG BALTIC projektas a.k.a. Liberalu sajudis skesta, oi kaip skesta. nei Vilniueje nei Klaipedoje ateities nebeturi..pralose gentvilas sachmatu partija

  3. Būtų żymiai naudingiau ir prasmingiau,jeigu p.V.Jurgelevičienė imtų ir surengtų piketą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių savivaliavimus ir kišenių gyventojams,,kraustymus “. Neturėdami pasirašytų sutarčių su gyventojais šie paslaugos teikėjai daugybę metų tyčiojasi iš gyventojų (tenka pažymėti ne be kai kurių savivaldybės administracijos tarnautojų pagalbos),o kai taryboje eilę metų darbuojasi ir p.Vaida Ż.,tai jaučiasi saugūs .Gal jau etatiniai piketuotojai imtųsi paprastesnių,bet daugumai miestiečių svarbesnių reikalų.

    • Sutinku su jūsų nuomone. V.G. komanda dabar vaiposi lyg nieko nežinojo. Skaičiau Budino paaiškinimus, viskas teisingai ir teisėta. Patys menamai išsiskaidę liberalai pradžioje kalbėjo apie antrą uosto plėtros variantą, o paskui nutilo ir ilgai tylėjo. Po šiai dienai tyli. Išstumė savo septynioliką reikalavimų, nesuderinę su visuomenę ir vaidina V.G komanda aukas. Nejuokinkite.

  4. Mindaugas Pakalnis prisidėjo prie miesto BP (apie 300 000eur) rengimo ir gavo už tai atlygį, tad jo nuomonė yra labai subjektyvi ( nepeiksi gi savo darbo) pagaliau ir ne jam ir ne jo vaikams čia gyventi. Sveco ir Urbanistika yra (buvo?) tiek Mindaugo Pakalnio darbdavys tiek uosto bendrojo plano ( apie 300 000 eur.) rengėjas, o pinigus šioms įmonės reikia pasiimti už abu darbus. Beje kaip ir medžiaga ta pati didele apimtimi naudojama abiejuose darbuose. Tad nors jau patylėtų ir susilaikytų nuo komentarų – dabar tai vadinama dideliu interesų konfliktu -darai darbą , imi pinigus ir todėl sakai kad čia viskas gerai :). Gerda Antanaitytė – reiškia tik savo subjektyvią nuomonę ir neturi jokios teisės (kaip beje ir kompetencijos ypač) reikšti visų architektų vardu, nes nuo pat nepriklausomybės laikų architektų bendruomenė kalbėjo priešingai ir visada pasisakė už miesto (ypač centro) maksimalias priegas prie marių – apie tai visada kalbėdavo ir Edmundas Andrijauskas, tik šį kartą “”kažko truputi nebežino” Na Gerda Antanaitytė – apgailėtina, beje kaip ir su jos kitais savivaldybei (Budinui) dirbamais darbais – turgus, rytinis – čia ir atsakymas. Na, o dėl Virginijos Jurgelevičienės – kaip žmogus moka, kaip supranta taip ir kovoja, bet jei ne jos ir panašių moteriškių nuolatinis ramybės drumstimas valdžiai – senai po Taikos prospektą ( buvo šalia Akropolio bėgiai į uostą) traukiniai su trašom važinėtų ir jokių piliaviečių nematytumėt iki šiol. Džiaukitės, kad dar tokių yra, nes Jūs tai … .

  5. Bet kaip nepataikė Mindaugėlis, pritardamas “darniai maksimaliai uosto plėtrai”… Būna ir urba istams” juodų dienų.

  6. Nepritariu ne tik p. Jurgilevčienė, bet ir kitiems taip manantiems, kad dėl uosto plėtros bus sunaikintas miestas. Baltijos jūra ne tik klaipėdiečių, bet ir Lietuvos todėl reikia įsiklausyti ir mąstyti apie ekonominę nauda Lietuvai be abejonės ir Klaipėdai. Turime pakankamai paplūdimių ir prieigos prie jūros: Giruliai, Smiltynė, Karklė, ta pati antroji Melnragė. Pasidairykit po pasaulį kaip išnaudojami jūrų uostai, kokios technologijos, o mes norim tvorom apsitverti ir iš kiemo neišlįsti. Manau, kad Budinas neturėtų toliau dirbti administracijos direktoriumi, bet nepritariu atstatydinimui likus kelioms dienoms iki naujos miesto tarybos kadencijos. Naujieji be abejonės ir taip būtų jį pakeitę. Ambicijų karas ir tiek.

    • Gerbiamasis, niekur pasaulyje niekas naujai nebeprojektuoja tokios agresyvios ir masyvios uosto plėtros miesto ribose. Jeigu aš klystu – parodykit man šiuo metu miesto ribose vystomą tokio dydžio projektą, nes tokio nežinau. Esamų ir dar neiškeltų iš miesto yra, bet naujai suplanuotų pažangiose šalyse – mano žiniomis ne. Tolimesnė uostų plėtra protingose šalyse nukreipiama kuo toliau nuo miesto, kad uostas ir miestas vienas kitam kuo mažiau trukdytų. Kur tai nebuvo padaryta – mieste įrengiami bent jau dedikuoti transporto koridoriai (pvz. Gdynėje tunelis po miesto dalimi, tikrai ne vos viena estakada kaip mums siūlo) kur uosto krovinio transportas maksimaliai atskirtas nuo miesto eismo. Yra įrengiamos buferinės zonos tarp gyvenamų rajonų krovos vietų, transporto magistralių. Centruose uosto krovos dažniausiai nebelieka, krova eina į užmiesčius, nors kai kur dar išlaikomi kruiziniai ir keltų terminalai, pramoginių laivų marinos centre, kartu su rekreacinėm zonom. Juk visi žinome, kad uosto veikloje visiškai išvengti taršos nėra realu. 100%-tinis uosto taršos suvaldymas technologiškai gal ir įmanomas, bet kainuoja pasakiškas lėšas ir uostas tampa nekonkurencingu. Todėl nuodijami, lėtai marinami miestų žmonės. Pažiūrėkit Minijos gatvėj ties Klasco – kodėl išvažiavime iš uosto asfaltas ne juodai pilkas, o šūdo spalvos? Kodėl Vitės ir Smeltės kvartaluose dalis namų gyvena su uosto kroviniu savo butuose ir namuose? Nes uosto kompanijai neapsimoka… Čia nauda Lietuvai, tikrai?
      Verslui yra pigiau plėstis užmiestyje, o ne visą krovinį atsivežant ir veiklą vykdant gyvenamuose rajonuose. Skaitykite viešai skelbiamus port.lt bendrojo plano dokumentus, galimybių studijas, informacijos yra daug ir ji vieša. Švieskitės, savarankiškai nagrinėkit specialistų, mokslo žmonių nuomones ir kitų šalių patirtį – tikrai nepakenks, bent bendrojo išsilavinimo prasme. Uosto bp aiškinamąjam rašte aiškiai įvardinta 12800 vilkikų su uosto kroviniais per parą miesto gatvėse, ten rasite apie 58 pilnus g/ž sąstatus per gyvenamus rajonus – viską dauginkit iš dviejų, nes jie atvažiuoja ir išvažiuoja iš miesto. Po to kalkuliatoriumi paskaičiuokite kas yra 12800 “fūrų” kolona, tarkim su 20m distancija tarp važiuojančių mašinų – gausite apie 400 km ilgio “fūrų” eilutę, kuri nori pas mus atvažiuoti ir išvažiuoti kiekvieną parą. Miestas nebus sunaikintas, jis bus tik nuskurdintas, industrinis ir netenkantis gyventojų, bet jis priešinsis ir kovos dėl priimtinos gyvenimo kokybės – juk ne visi gyventojai norės arba galės išavažiuoti iš tokio uosto kaimynystės. Kas galės išvažiuos, bet likę dauguma bus labai pikti. Ta priešprieša bus vargas, ji trukdys uostui normaliai konkuruoti rinkoje, vystytis, o ir miestui trukdys kurti žmonėms gyventi tinkamą aplinką. Šiuos dalykus Budinas savo parašu ir kviečia į miestą.
      Nebesinori jums pasakoti apie uosto vystytojų suplanuotus “malonumus” Baltijos kranto linijai po išorinio uosto hidrotechinių įrenginių išvystymo Melnragėje, nes kai suvoksit, kad visa prevencija ir kietųjų erozijos valdymo priemonių statyba bei nuolatinis remontas yra numatyta iš jūsų, o ne iš uosto vystytojų kišenės – smagiau tamstai nebus. Darnus vystymas, kurgi ne… 🙂

  7. Po išspausdintų Šulco “šedevrų” ir pastarosios pasitelkimo , specialistės komentarui ,pradedu abejoti “Atvira Klaipėda” . Ar tikrai esate laisvas ir objektyvus informacijos šaltinis?

    • Gerbiamas Algirdai, atkreipiu dėmesį, kad Virginijos Jurgilevičienės yra ne komentaras, o nuomonė, kurioje, beje, informuojama apie būsimą piketą. Jei kur būčiau radęs kitokią nuomonę, būčiau pridėjęs ir ją. O kaip, beje, traktuoti vakar paskelbtą vien Eugenijaus Gentvilo komentarą? Pasikartosiu, kad kiekvienas laisvas “Atviroje Klaipėdoje” skelbti savo “šedevrus”, jei tik jais nepažeidžia teisės aktų. Laukiu nesulaukiu, kada abejonės dėl mūsų neobjektyvumo bus pradėtos grįsti faktais, o ne hipotetiniais pareiškimais pasiskaičius nepatikusią nuomonę.

    • Galėtų tie politologai taip nedrebint kinkų ir komentarą duot, tai tebūnie čia jiems šlapiu skuduru per veidą, kad tenka visokias Jurgelevičienes kalbint.

  8. Gerbkite Klaipedos miesto gyventoju isrinkta miesto taryba, tai zmoniu balsas, kad ir kokios sarankos ji bebutu. Budinas nera (nebuvo) rinktas zmoniu, todel neturi jokios moralines teises ignoruoti tarybos sprendimus. Idomu ar jam patikts (-tu) naujo direktoriaus demarsai per ateinancius 4 metus.

    • iš kokio tamsta pats kosmoso ? Budinas buvo ir yra išrinktas žmonių, jis buvo išrinktas į miesto Tarybą. Yra išrinktas ir į sekančią kadenciją. Jis visada dirbo miestui ir mietiečiams, jei nematote gerų darbų, tai matyt tikrai jūsų kosmosas toli

    • Įdomu, nuo kada p. Jurgilevičienė tapo kompetentinga teritorijų planavimo klausimais?

    • tokioms moterims pavadovauti miestui ir tada išsinešdintume visi gana greit…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt