Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto bendrajam planui – pakartotiniai „ne” (4)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-04-09


Klaipėdos miesto savivaldybė bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNP) ir po pakartotinio svarstymo informavo, jog nederina Uosto direkcijos ruošiamo Klaipėdos uosto bendrojo plano (BP).

Lyginant su pirmuoju. metu pradžioje pateiktu, neigiamu atsakymu uostamiesčio savivaldybė dabar pareiškė trimis pastabomis mažiau, o KNNP pastabų sumažino daugiau nei perpus – nuo 24 iki 11.

Tačiau abi šios institucijos nėra vienintelės, derinančios uosto BP, o lemiamas žodis priklauso Vyriausybei.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Prie ko prikibo miestas?

Klaipėdos savivaldybės administracija, informuodama, kodėl nederina uosto BP kai pirmą pastabą įrašė tai, kad jame nenurodoma, kokia turi būti miesto teritorijoje suplanuota infrastruktūra, būtina uostui aptarnauti. Taip pat esą neaišku, kiek ir kur planuojami žemėnaudų pakeitimų.

„Paviešinti grafiniai sprendiniai turi atitikti tekstinius, savivaldybės pateiktus poreikius dalykinių sąlygų sąvade ir svarstomi turi būti kartu, o ne atskirai, nustatant teritorijų naudojimo ir apsaugos, privalomas ar galimas veiklas ir jų ribojimus”, – rašoma antrojoje pastaboje.

Savivaldybė taip pat vardija, kad jai nepriimtina, jog greta gyvenamosios, rekreacinės teritorijos numatoma pramonės funkcija; kad nenumatyta teritorija, kurioje taikomos papildomos techninės krantų apsaugos priemonės.

Taip pat informuojama, kad miesto valdžia nesutinka su sprendiniais, kurie esą prie molo Smiltynėje sumažina pliažų,  teritoriją.

„Klaidingai nurodoma, kad pietinio molo konfigūracija nesikeičia. Brėžiniuose nurodoma kitaip. Grafiniai sprendiniai neatitinka tekstinių , todėl juos reikia tikslinti. Dėl visuomenei atvirų teritorijų atsakyme nurodoma, kad uosto teritorijos bus laisvai lankomos Klaipėdos miesto gyventojų. Siūlome taip nurodyti ir bendrojo plano tekstiniuose sprendiniuose, nes tai nurodyta tik atsakyme į pastabas, o jie nėra tvirtinamo plano sudėtinė dalis”, – rašoma penktojoje miesto pastaboje.

Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad uosto BP nesuformuoti „stabilūs apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai”.

Miestas pasigedo ir numatomų prieplaukų, mažųjų jūrų ir žvejų uostų plotų, rezervuojamų geležinkelio ir inžinerinės infrastruktūros plotų.

„Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra numatytos rezervuojamos teritorijos uosto ir susijusios infrastruktūros plėtrai miesto šiaurinėje dalyje (susisiekimo koridorius į išorinį uostą). Būtina numatyti visuomenės poreikiams paimamas teritorijas Melnragėje. To neatlikus bus padaryti nuostoliai valstybei ir savivaldybei, kai verslas ir piliečiai galės nevaržomai realizuoti plėtros projektus valstybės uostui reikalinguose plotuose. Išorinis uostas jūroje prie Melnragės nėra pripažintas Valstybei svarbiu projektu, toks sprendimas dar tik rengiamas. Nesutinkame su teiginiu, kad negali būti nustatoma visuomenės poreikiams paimamos teritorijos bendruoju planu, net Klaipėdos apskrities bendrajame plane yra brėžinys „Teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams“, – rašoma Savivaldybės rašte, kurį paskutinę savo darbo dieną pasirašė atleistasis Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

KNNP pastabos

KNNP savo rašte dėsto, kad pietinių vartų planavimas prieštarauja KNNP ir jo zonų ribų, KNNP tvarkymo, Klaipėdos miesto bendrajo ir Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniams.

Akcentuojama, kad uosto BP rengėjai neatsižvelgė į jau anksčiau išsakytą pastabą, jog Smeltės botaniniame draustinyje numatytos „inžinerinės infrastruktūros teritorijos“, „pastatų, statinių ir įrenginių statybos zona“, prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui ir kitiems teisės aktams.

„Nesutinkame su atsakymo į pastabą teiginiu, kad Smeltės botaniniame draustinyje „numatyta galimybė statyti statinius tik tuo atveju, jeigu bus atitinkamai pakeistos Smeltės botaninio draustinio ribos. <…> Bendrojo plano sprendiniai įtakoja vertingiausius Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementus ir ypatumus, erdvinę struktūrą, būdingas Kuršių marių panoramas ir siluetus, kultūrinius elementus“, – rašo KNNP, pateikdama pastabas ir dėl kitų numatomų statybų zonų bei aukščių jos prižiūrimoje teritorijoje.

KOMENTARAS

Dovilė Ringis, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene

Kol nesame gavę visų derinančių institucijų atsakymų, jų komentuoti negalime. Gavus visus atsakymus, kreipsimės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Tai planuojame padaryti dar šį mėnesį. 


2019-04-09

4 komentarai apie “Uosto bendrajam planui – pakartotiniai „ne””

  1. Ačiū Klaipėdos savivaldybei ir K. Nerijos nacionalinio parko direkcijai už sąžiningai atliktą darbą – už pakartotinį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (KVJU BP) nederinimą. Beliko tik pridurti “Atviros Klaipėdos” skaitytojams, kad per pirmą KVJU BP “derinimą”, jo nederino nei daug, nei mažai – 14 institucijų, išdavusių planavimo sąlygas. O išdavė planavimo sąlygas 24 institucijos. Kitaip tariant – pusė. Tai lietuviškoje teritorijų planavimo praktikoje neregėtas ir negirdėtas įvykis. Būtų labai gerai, kad “Atvira Klaipėda” pasidomėtų ir paviešintų, kaip Uosto direkcija su maksimalios uosto plėtros BP rengėjais “derina” tą KVJU BP, kaip yra daromas spaudimas nederinančioms institucijoms pasitelkiant aplinkos ministeriją, valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Artimiausias “rankų laužymas” KNNP direkcijai už pakartotinį nederinimą yra numatytas šį penktadienį Uosto direkcijoje. Būtų juokinga, jei nebūtų šlykštu.

    • Šį penktadienį “rankų laužymas” KNNP direkcijai dėl pakartotinio KVJU BP nederinimo bus atliekamas aplinkos ministerijoje.

    • su protu tai neturi nieko bendro, nes visi nederintojai yra valstybinių institucijų darbuotojai – nededi parašiuko, lauk iš darbo. Tad klausimas išgyvenimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt