Fotoreportažai, Svarbu, Temos

Locmanų namas: „slaptieji” protokolai (12)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-04-10


Trečiadienį Vilniuje, prie Kultūros paveldo departamento (KPD) ir uostamiestyje, prie šios įstaigos Klaipėdos skyriaus surengti piketai, kurių dalyviai pareiškė protestą prieš leidimą nugriauti Locmanų namą, stovintį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorijoje.

Šio piketo išvakarėse „Atvira Klaipėda” gavo pretekstą griauti šį pastatą suteikusios I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžių protokolus, kuriuos iš pradžių KPD specialistė, šios komisijos sekretorė Rita Kuncevičienė vadino vidaus dokumentais, neskirtais viešinimui, tačiau negalėjo įvardinti tvarkos, kurioje taip ir nustatyta. Kreipusis į KPD vadovą Vidmantą Bezarą šie protokolai „Atvirai Klaipėdai” buvo atsiųsti.

Pasirodo, Locmanų namo likimas buvo svarstomas net keturiuose minėtosios tarybos posėdžiuose. Pateikiame visų jų protokoluose užfiksuotą informaciją.

Į piketą Klaipėdoje susirinko keliolika klaipėdiečių. Martyno Vainoriaus nuotr.

Žada kreiptis į prokuratūrą

Į piketą prie Klaipėdos KPD skyriaus Sukilėlių gatvėje atėjo keliolika klaipėdiečių, tarp kurių buvo ir istorikas Vacys Vaivada, būsimas Klaipėdos miesto tarybos narys, konservatorius Andrius Petraitis, vienas iš Sąjūdžio skyriaus uostamiestyje steigėjų Dionyzas Varkalis.

Tiek jis, tiek ir Lietuvos piliečių sąjungos atstovas Benas Volodzka teigė, kad dėl tokių veiksmų ketinama kreiptis į prokuratūrą, kad ši gintų viešąjį interesą.

Tuo metu „Klasco”prieš pat piketą išplatino pranešimą spaudai, kuriame dėsto savo poziciją dėl Locmanų namo likimo.

„Informuojame, kad Kultūros paveldo vertinimo taryba vadinamąjį Locmanų namą yra išbraukusi iš vertingųjų savybių požymių turinčių objektų sąrašo. Bendrosioms uosto reikmėms 1927 m. statytas pastatas uoste apsuptas geležinkelių, yra sandėlių ir intensyvios krovos zonoje, viešai neprieinamas bei apleistas.

KLASCO yra atlikusi šio pastato architektūrinius matavimus ir užfiksavusi fasado detales, surinkusi dokumentinę medžiagą, kurią planuoja pateikti visuomenei ir padėti išsaugoti istorinę miesto atmintį. Šiuo metu poreikio griauti šį pastatą nėra, tačiau bendrovė turi būti tam pasirengusi, jeigu prireiks atlaisvinti daugiau vietos prie naujai pastatytų ir išgilintų uosto 10-11 krantinių. Dėl to buvo paprašytas ir gautas leidimas šį apleistą administracinį pastatą reikalui esant nugriauti.

Savo veikloje KLASCO vadovaujasi LR galiojančiais teisės aktais ir sprendimus derina su atsakingomis valstybės institucijomis”, – rašoma pranešime.

2018 m. kovo 13 d. posėdis Vilniuje

Posėdžiui pirmininkavo Ramūnas Kondratas, jame dalyvavo tarybos nariai Arūnas Boruta, Eligijus Juvencijus Morkūnas, Ilona Vaškevičiūtė, Audronė Šolienė, Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, Kęstutis Lupeikis.

Klausimą dėl pastato Uosto g. 23 priskyrimo kitų objektų kategorijai pristatė ne tarybos narė, KPD specialistė Vilma Norvaišienė.

Žiemos uostas. Kairėje – Locų namas (1924-04-10) Klaipėdos apskrities archyvo nuotr.

„Uosto plėtros projektas patvirtintas dar 2009 m., Klaipėdos Naujamiesčio vertingosios savybės buvo nustatomos 2012 m., šioje vietoje numatyta įrengti krovos aikšteles su dideliais kranais. Uosto teritorija yra uždara, tai strateginis objektas, aplink pastatą apstatyti nevertingi sovietmečio pastatai. Pats pastatas statytas 1927 m., jo savininkai siūlo padaryti jo apmatavimus, tam, kad išsaugoti visą informaciją apie jį. Pasisakė K. Lupeikis, pastatas vertingas, bet ar jis vertingas tiek, kad užkirsti kelią uosto plėtrai, jo nuomone ne. Šiai nuomonei pritarė ir I. Vaškevičiūtė. Pirmininkas pasiteiravo ar nėra klausimų ir pasiūlė balsuoti. Kas už tai, jog pastatą Uosto g. 23, Klaipėdoje priskirti kitų objektų kategorijai? Visi tarybos nariai balsavo už”, – rašoma protokole.

Taryba rekomendavo atlikti pastato apmatavimus. Sprendimo motyvų įvardinamas argumentas esą pastatas neatitinka 2013-06-07 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintų „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ kriterijų, būtinų kultūros vertybėms.

2018 m. gegužės 22 d. posėdis Klaipėdoje

Posėdžio pirmininkas Romas Pakalnis, dalyvavo tarybos nariai Arūnas Boruta, Eligijus Juvencijus Morkūnas, Rasa Butvilaitė-Petrauskienė, Auksė Kaladžinskaitė, Audronė Šolienė.

Vertinimo tarybos nariai pirmiausia apžiūrėjo pastatą. Posėdžio metu pasisakė tuometinis „Klasco” vadovas Audrius Pauža. Jis akcentavo, kad pastatas yra uždaroje, režiminėje teritorijoje, į kurią įvažiavimas yra per radiaciją tikrinančius vartus su griežta apsauga, pašaliniai žmonės į šią teritoriją patekti negali, per parą čia esą pravažiuoja apie 400 automobilių, abipus pastato yra bėgiai, jis yra viduryje bendrovės teritorijos, apstatytas sandėliais iš visų pusių, į šią teritoriją esą yra investuota 200 milijonų eurų, dar apie 100 milijonų eurų planuojama investuoti, o valstybė iš „Klasco” veiklos per metus esą gauna 40 milijonų mokesčių į biudžetą.

„Šiandien jau yra patvirtinti visi uosto plėtros planai. Mano, kad vertinimo taryba priėmė teisingą sprendimą laikyti pastatą nevertingu, toks jis ir turėtų likti”, – rašoma protokole.

Posėdyje taip pat pasisakė ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitetečio pirmininkas, istorikas Dainius Elertas.

„Kalbama ne vien apie vieną kompaniją ir jos verslo planus, pats objektas yra ne „Klasco”, o uosto. Kultūros paveldo objektų uoste yra labai mažai, 4 pastatai ir dar keletas elementų. Esminė šio pastato vertė – išskirtinė funkcija, kuri yra unikali, taip pat jis labai svarbus kaip urbanistinis elementas. Namas svarbus tuo, jog jame gyveno locmanai, taip pat jame gyveno kapitonas Juozas Andžijauskas, kuris pirmas pradėjo plaukioti laivais su lietuviška trispalve. Namas pastatytas ant XVIII a. gynybinio pylimo, šalia kilęs gaisras pakeitė Klaipėdos veidą. Taip pat ne mažiau svarbus faktas, nepaminėtas K. Demerecko tyrimuose apie šį pastatą tai, jog ši teritorija Klaipėdos aneksijos metais pateko į vad. laisvąją zoną, kurioje plevėsavo Lietuvos vėliava. Didžiausia pastato vertė – istorinė ir memorialinė”, – taip protokole aprašoma D. Elerto kalba.

Pasisakė ir kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas. Jis pabrėžė, jog prieš 10 metų atliko tyrimą apie šį pastatą bei jau tada rekomendavo, jog ant šio pastato reikia pakabinti tris lentas, skirtas uosto atgavimui, gaisrui bei kapitonui J. Andžijauskui. Mano, kad pastato griauti negalima, kad tai šventa vieta, kad tai uosto perlas.

„Aišku, kad uostas plėsis, tačiau, kažkada ta plėtra liausis. Siūlytų direktoriui įsirengti ofisą pastate. D. Elertas pasisakė, jog jam taip pat buvo perduoti įgaliojimai išreikšti ir Petro Bekėžos nuomonę dėl pastato, Jūrininkų sąjunga taip pat siekia pastatą išsaugoti”, – rašoma protokole.

Po šių pasisakymų A. Pauža tvirtino, jog „Klasco” galėtų galvoti apie pastato įamžinimą padarant maketą, įrengiant atminimo lentas ar kokiais kitais būdais, biuro čia esą įrengti neįmanoma, nes tai kenktų žmonių saugumui.

R. Pakalnis pastebėjo, jog pastato istorija sudėtinga, situacija taip pat, tad konstatuota, jog sprendimai bus priimami kitame vertinimo tarybos posėdyje.

2018 m. gegužės 29 d. posėdis Vilniuje

Posėdžio pirmininkas – Romas Pakalnis, dalyvavo tarybos nariai Arūnas Boruta, Eligijus Juvencijus Morkūnas, Ilona Vaškevičiūtė, Auksė Kaladžinskaitė, Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė, Audronė Šolienė, Inga Zakšauskienė.

„Pasisakė R. Pakalnis, jis pastebėjo, jog pastatas vertingas, tačiau iš abiejų pusių po 4 bėgių juostas, dirba kranai, radioaktyvios dulkės, krauna birius krovinius. Namas unikalus, ten gyveno locmanai. Pasisakė I. Vaškevičiūtė. Nežinojo, jog pastato vietoje ruošiamasi statyti naują sandėlį, praeitame posėdyje buvo pateikta informacija, kad planuojama uosto plėtra ir pastato vietoje bus tiesiami bėgiai bei bus kranai. A. Šolienė pastebėjo, jog nėra parengta uoste esančio paveldo saugojimo strategijos, jai pritarė I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė, kuri pastebėjo, jog trūksta visumos, nepritaria elementiniam požiūriui. R. Pakalnis pasisakė, jog yra matęs visus uosto plėtros variantus, Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, kultūros paveldo dalykų ten kaip ir neliečia. ICOMOS pateikė išvadą, kurioje parašyta, jog uosto plėtra neigiamai paveiks sengirę prie Nidos. Mano, jog namo panaudojimo galimybės nėra. R. Kondratas pastebėjo, jog svarstytini pasiūlymai dėl pastato įamžinimo variantų, gal išleidžiant leidinį apie jį, ar atliekant jo apmatavimus. A. Šolienė mano, jog galima įrašyti į registrą pastato fasadą. R. Pakalnis suabejojo ar yra pagrindas vertinimo tarybai keisti jau priimtą savo sprendimą. A. Boruta mano, jog yra, nes Vertinimo taryba negavo viso su pastatu susijusios informacijos. R. Kuncevičienė informavo tarybos narius, jog teritorinio padalinio specialistė V. Norvaišienė, kuri pristatinėjo medžiagą pirmajame posėdyje, patikino, jog Klaipėdos teritorinis skyrius K. Demerecko istorinių turimų apie pastatą neturėjo, todėl jie nebuvo pristatyti vertinimo tarybos nariams”, – rašoma protokole.

Po tokių diskusijų R. Pakalnis pasiūlė klausimo svarstymą atidėti, įpareigojant KPD teritorinį padalinį kreiptis raštu į vertinimo tarybą, jog klausimas dėl pastato vertės būtų dar kartą svarstomas, taip pat paaiškinti, kodėl ne visa medžiaga nebuvo pateikta tarybai pirmojo svarstymo metu. Tarybos nariai šiam siūlymui pritarė bendru sutarimu.

2018 m. birželio 12 d. posėdis Vilniuje

Posėdžio pirmininkas Romas Pakalnis, dalyvavo tarybos nariai  Arūnas Boruta, Eligijus Juvencijus Morkūnas, Ilona Vaškevičiūtė, Auksė Kaladžinskaitė, Audronė Šolienė, Inga Zakšauskienė.

Posėdžio metu vėl pasisakė tuometinis „Klasco” vadovas A. Pauža ir įmonės technikos direktorius Algirdas Kamarauskas. Pastarasis pristatė uostus, veikiančius rytinėje Baltijos pakrantėje, tikino, kad didžiausi Klaipėdos uosto konkurentai – Latvijos uostai.

„Šiandien Klaipėdos uostas sugeba konkuruoti, vidutiniškai per metus 30-50 mln. tonų krovinių apyvarta, pristatė bendrovės privalumus, planuojamas investicijas: numatoma plėtra: 20 mln. įmonės lėšų, 50 mln., jūrų uosto direkcijos bei 7 mln. AB „Lietuvos geležinkeliai”. Namo, apie kurį kalbama, vietoje numatomi kranai bei kroviniai”,  – aprašoma A. Kamarausko kalba.

A. Pauža vėl aiškino, kad įėjimas į uostą yra griežtai saugomas, laisvas patekimas į teritoriją nenumatytas, todėl visuomenei negali būti sudarytos sąlygos apžiūrėti ir lankyti pastatą. Jis mano, jog pagrindinė vertybė, kurią reikia saugoti yra Žiemos uostas, tai esą pagrindinis Klaipėdos identitetas.  Jis teigė, kad šiuo metu bendrovės teritorijoje kraunami „Panamax” tipo laivai, pastatas bus uždengtas krovinių krūvomis ir prašė tarybos palikti sprendimą nepakeistą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„R. Pakalnis pasiteiravo kokia yra teritorinio skyriaus nuomonė, ji išreikšta 2018-06-06 LRK1-117 rašte: atkreipiamas dėmesys, jog pastatas stovi visiškai neprieinamoje teritorijoje ir šioje vietoje pažymėta sunaikinta urbanistinė struktūra. Pasisakė I. Zakšauskienė, ji pasisakė, jog ilgai svarstė apie šį pastatą, keitė savo nuomonę vos ne kiekvieną dieną. Prieš savaitę buvo Stenforde, todėl nedalyvavo posėdyje. 1923 m. Lietuvai prie Locmanų namo buvo iškilmingai perduotas Klaipėdos jūrų uostas, žvelgiant į šį objektą iš istorinės perspektyvos – tai vienintelis likęs iš senųjų uosto pastatų. Tarpukariu uostas buvo labai vertinamas, šiandien taip pat, tačiau ne tik verslo prasme. Jai, kaip istorikei sunku patikėti, jog 100 mln. investicijose nėra numatyta galimybių kaip išsaugoti šį pastatą. Taip pat klaidingas yra suvokimas, kad pastatas svarbus tik visuomenei, tai materialinis istorijos ženklas, jo egzistavimo faktas svarbus mūsų mentalitetui. Mes neturim koncepcijos paveldosaugoje, ką saugome iš esmės”, – rašoma protokole.

Reaguodamas į tokį pasisakymą vėl savo poziciją dėstė A. Pauža. Jis esą pritarė, jog uostas labai svarbus istorijai, “tačiau uostas buvo ir prie Danės, ten, kur šiandien stovi sandėliai ar yra kavinės, čia kur kalbam – yra Naujamiestis, Žiemos uostas”.

R. Pakalnis pareiškė, kad visi uosto plėtros dokumentai yra patvirtinti Vyriausybėje, „nesiimtų atsakomybės ginčytis su Vyriausybe teisme”.

„I. Vaškevičiūtė pastebėjo, jog gal galima būtų pastatą perkelti, neturim teisės stabdyti uosto plėtros, tačiau kaip paveldosaugos atstovai negalim leisti lengva ranka pastato nugriauti. A. Šolienė teiravosi, ar nebuvo svarstomos pastato išsaugojimo galimybės? Direktorius atsakė, jog tai pinigų klausimas. A. Boruta pabrėžė, jog pirmą kartą pristatymas buvo tendencingas, mano, jog pastatas vertingas istorine verte, nemano, kad pastatą reikia saugoti in situ. R. Kondratas atsakė, jog istorinės vertės negalima paneigti, tačiau palikti pastatą tuščią irgi nėra prasmės, jis nebus prieinamas, reikia ieškoti kitų įamžinimo būdų”, – rašoma protokole.

Po tokių diskusijų pasisakė ir „Klasco” infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas Robertas Valantiejus, kuris pastebėjo, kad „jie turi ir kultūros paveldo objektą – archyvo pastatą, kuris tuoj nugrius”.

R. Pakalniui pasiūlius balsuot už Locmanų namo priskyrimą kitų objektų kategorijai balsavo jis pats, R. Kondratas, A. Kaladžinskaitė, I. Vaškevičiūtė, A. Šolienė, E. J. Morkūnas, prieš – A. Boruta ir I. Zakšauskienė.

Taip pat buvo pasiūlyta „Klasco”atlikti pastato 3D apmatavimus; išleisti K. Demerecko istorinius tyrimus apie šį pastatą; įvertinus galimybes, išsaugoti pastatą ar jo fasadą, perkeliant jį į nuolatiniam eksponavimui tinkamą vietą.


2019-04-10

12 komentarai apie “Locmanų namas: „slaptieji” protokolai”

  1. Jeigu jau Klaipėdoje jūrinis paveldas naikinamas… Amen miestui tada…. Sprendėjai vadinasi yra bekultūriai….

  2. Andriejauskai Antanaitytės Sakalauskai laukia užsakymų! Griozdams projektuoti. Tokias anomalijas reikia šalinti nuo nuo miesto paviršiaus kol visai nesuniokojo miesto….

  3. Kultūros paveldo komisiją ir kitus pseudovertintojus reikia išbraukti iš vertintojų su visu klasku!
    Parsidavėliai vieną gražią dieną ir Gedimino pilį išbrauks iš paveldo! Ilgai laukti neteks su tokiais “vertintojai”….

  4. miestiečiai dar bruzda, bando dar nors kažkokius likučius išgelbėti, o architektų sąjungos Klaipėdos pirmininkė G.Antanaitytė, architektų rūmų Klaipėdos regioninės ekspertų tarybos pirmininkas E.Andrijauskas su visa savo architektų bendruomene TYLI. Jokios pozicijos-nusišvilpt :), čia marginalų reikalas piketuoti ir kažką saugoti. Vasarą vėl suorganizuos studentų darbų parodėlę ir atspausdins savo dėžių senukams darbų albumą – metų darbai Klaipėdai – bus labai reikšminga ir svarbu.

  5. Avatar AR DAR KAM KILO KOKIŲ ABEJONIŲ DĖL DABAR VYKDOMŲ IR ATEITYJE PLANUOJAMŲ VYKDYTI UOSTO KROVOS DARBŲ VIDURYJE MIESTO? parašė:

    A. Pauža vėl aiškino, … kad šiuo metu bendrovės teritorijoje kraunami „Panamax” tipo laivai, pastatas bus uždengtas krovinių krūvomis…”
    P.S. O šiaip – kažkaip gėdinga, kai mūsų verslinykai, save kažkodėl vadinantys uostininkais, patys inicijuoja ir naikina uosto istoriją…

  6. Beje grubus pažeidimas užfiksuotas vertinimo komisijos protokole. KPD deklaruoja ir draudžia savo specialistams įtakoti vertinimo komisijos sprendimus. Apie tai šiandien garsiai trimitavo KPD direktoriaus pavaduotojas p. Degutis. Čia gi ponia KPD Klaipėdos padalinio specialistė Vilma Norvaišienė tiesiogiai įtakoja komisijos sprendimą kalbėdama netiesą ir dar proteguoja KLASCO interesus. Kiek ir ką už tai gavo ji bei Romas Pakalnis?

  7. Meras vėl Briuselyje… Tai kam jis Klaipėdoje reikalingas?! Tegul su visam persikelia į tą Briuselį ir gyvena, kiek ten skraidys? Ar tiek kiek konservai užsakys? Požeminių vandenų veiklose zadanija po zadanijos… Liūdna, kada miestas yra laikomas tik kaip pajamų šaltinis, sunaikinimui, pasmerktas, bešeimininkis, nes ir klaipėdiečių vis mažiau ir mažiau, bėga iš apleisto miesto žmonės… Atvyksta imigrantai iš kitų šalių ir iš Lietuvos kaimų, bet ar ilgam?…

  8. Ką perku/parduodu bukiai išdarinėja?!… Totalus miesto sunaikinimas bus, bet perku/parduodu bukis iš to ir sotus….

  9. (įstatymu įteisintas vagis) ir ne kitaip galima vadinti šią kompaniją. “Pasivogė” istorinę Uosto gatvę, suniokojo istorinį Vitės kvartalą, pristatė gremėzdiškų sandėlių miesto centre ( ir t.t.) ir vien už tai derėtų neleisti jokių plėtrų ir griovimų. Bet kuriai kitai Lietuvos kompanijai būtų pasakyta – susimokėk baudas, atstatyk buvusią padėti ir tik tada kalbėsime. Istorinis Locmanų namas stovėjo nuo senų laikų, vadinasi jis nėra Klasco ( teritorijos nuomininko) nuosavybė, tačiau inicijuoja ne savo daikto griovimo procedūras. O teiginiai apie “plėtros planus” keistokai skamba, nes nei uosto bendrasis planas nei miesto bendrasis planas dar nepatvirtinti. Miestas kaip tik numato šios uosto dalies konversiją -pvz. atvira uosto teritorija kruiziniams laivams – A.Vaitkus gi porino, kad jau trūksta vietos. Didelė nauda ir uostui ir valstybei ir miesto verslui ir žmonėms gražu, tik Klascui monkės biznis. Geriau rūdą varyti ir Vilniaus kvadiečiams pučiama kita migla. Visos uosto kompanijos, užčiaupdamos burnas valdininkams – derintojams “pučiasi” miesto centre ir tuo pačiu planuoja išorinį uostą aimanuodamos apie žiaurią konkurencinę kovą. Ne konkurencija jums rūpi , o maksimali pelno marža . Vaitkus gi visiems viešai teigdavo – investicijos uoste atsiperka per du metus. Čia žiauri konkurencija? Tad bus nupirkta bet kokia komisija.

  10. 4 bėgių juostas, dirba kranai, radioaktyvios dulkės, krauna birius krovinius. Oho – “radioaktyvios dulkės”???

    • Netyčia nutekėjo strateginės svarbos informacija, kas dabar bus? Visada buvo klaustukas kokiem velniam toks griežtas “režiminis” režimas, ar kad anglių nevogtų? Dabar aišku – kad nieks nepamatuotų kas per velniava ten kraunama…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt