Klaipėdos uoste per pirmą šių metų ketvirtį perkrauta 11,1 proc. daugiau  krovinių nei pernai tuo pačiu metu – atitinkama 12,09 ir 10,88 mln. tonų.

Uosto direkcijos vadovai sako, jog tokį rinkos vidurkį pranokstantį augimą yra išlaikyti sunku, tačiau į ateitį sako žvelgiantys optimistiškai nepaisant ir dabartinės situacijos Baltarusijos naftos sektoriuje, ir kalbų apie sausros įtaką.

Konteinerių krova smarkiai nebeaugs

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas ketvirtį vadina labai sėkmingu. Jo rezultatus ypač pagerino kovo mėnuo.

Vidutinis Baltijos jūrų uostų augimas šiuo laikotarpiu, direkcijos duomenimis, yra 5,8 proc.

„Tai, kad augame daugiau nei rinka, rodo, kad esame patrauklesni”, – sakė laikinasis direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė.

Pasak A. Drugilo, sumenkusi (-15 proc.) yra tik skystųjų produktų, iš esmės naftos produkcijos, krova. Tačiau tikimasi, kad ji atsistatys.

Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, pirmąjį šių metų ketvirtį atplaukė daugiau laivų nei pernai – 1644 (per pirmus tris 2018-ųjų mėnesius jų buvo 1610).

„Baltarusija nuolat ieško alternatyvių rinkų, yra kalbų dėl užterštos naftos, sausros, bet esame optimistai, konkuruojame nuolat. Šiandien kaip tik atėjo žinia, kad Baltarusijos prezidentas nebevyks į Latviją. Turime per metus apie 15 milijonų tonų baltarusiškų krovinių, esame pagrindiniu jų uostu. Tikimės ir toliau išlaikyti augimą, nors nuo gegužės konteinerių prieaugis jau nebebus toks solidus, nes būtent nuo praėjusių metų gegužės pradėjo plaukti didieji konteinervežiai”, – apie galimas įtakas krovos rezultatams sakė A. Drungilas.

Dėl pelno įmokos nenukentės

Uosto direkcijos pajamos paaugo lyginant atitinkamus ketvirčius paaugo 3,7 proc. – nuo 14,9 mln. eurų pernai iki 15,4 mln. eurų šiemet. Šis augimas yra 1,9 procentinio punkto mažesnis nei fiksuotas pernai. Taip, anot V. Paukštės, galėjo nutikti dėl vadinamųjų rinkliavų lubų didiesiems konteinervežiams, bet nauda dėl jų dabar esą yra kur kas didesnė.

Faktinės ketvirčio investicijos padidėjo daugiau nei 2,5 karto – nuo 4,4 iki 11,6 mln. eurų.

V. Paukštė pasidžiaugė, kad į uosto darbų rinką atėjo naujas žaidėjas – UAB „Tilsta“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Fegda“, už 23,4 mln. eurų atliks Klaipėdos konteinerių terminalo naudojamų 143 ir 143 A krantinių rekonstrukciją.

Taip pat šį ketvirtį pasirašyta 2,3 mln. eurų sutartis su kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.”  dėl kanalo ir akvatorijos prie 66 ir 66A krantinių („Begos” teritorija) gilinimo. UAB „Borta“ už 2,6 mln. eurų rekonstruos „Smiltynės perkėlos” naudojamas 76, 79, 153 ir 156 krantines, o UAB „Statmax“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Tramera“ už 1,4 mln. eurų ilgins Centrinio Klaipėdos terminalo pirsą.

Pasak V. Paukštės, maždaug po mėnesio turėtų paaiškėti, kas rekonstruos pirmąją, „Klaipėdos naftos” naudojamą krantinę.

Laikinasis direkcijos vadovas tikino, kad dėl to, jog susisiekimo ministras beveik 7 milijonais eurų padidino  į biudžetą direkcijos pervedamą pelno įmoką, investicijos nenukentės – esą panaši suma sutaupyta sėkmingų viešųjų pirkimų metu.