Įkandin asociacijos „Klaipėdos kultūros bendruomenė” į prezidentę, Seimo pirmininką, premjerą ir Seimo kultūros komiteto pirmininką dėl buvusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komplekso kreipėsi ir Lietuvos piliečių sąjunga.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Skirtingai nei menininkai, šį dar ir merui bei tai pačiai asociacijai skirtą kreipimąsi pasirašę penki asmenys tvirtina, kad „pirminės funkcijos pratęsimas yra būtina sąlyga Klaipėdos istorinio centro istorinių prasmių tęstinumo atgaivinimui”.

„Esame susirūpinę, jog šis pastatas yra kultūros vertybių registre (kodas 30634) ir bet kokie rekonstrukcijos darbai pagal reglamentuotą paveldo tvarkybos tvarką bus brangūs ir per dideli Klaipėdos miesto savivaldybei, kuriai tokio objekto restauracijos lėšos ir pritaikymas menininkų veiklai būtų per daug nuostolingos. Todėl visiškai nepritariame, jog šis pastatų kompleksas atliktų ne pagal pirminę funkciją, bet kultūrinės paskirties veiklą. Pastarajai būtų galima pritaikyti kitus esančius ar galimus atkurti objektus, pvz., muitinė prie Dangės upės, Linų svarstyklės, Biržos tiltas ir t.t… Manome, kad Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų skirti didesnį finansavimą miesto istorinės dalies tvarkymui, rekonstrukcijai bei atkūrimui vietoje planuojamų investicijų į Teismo rūmų ir kalėjimo komplekso pritaikymą kultūrinei paskirčiai”, – rašoma kreipimesi.

Anot jo autorių, paskelbtos galimos restauracijos vizualizacijos „prieštarauja rūmų autentiškumo išsaugojimui, galimas pastato struktūrų keitimas menkintų istorinę ir paveldinę reikšmę”.

„Atkreipiame dėmesį, jog įkūrus kultūros įstaigą, kuri privalėtų nuolatos prižiūrėti šį kompleksą, reikės nuolatinių dotacijų iš Klaipėdos miesto savivaldybės metinio biudžeto, kuris nėra labai didelis, žiūrint pagal poreikius miestui. Papildomas pastatų išlaikymas savivaldybei būtų nuostolingas ekonominiu atžvilgiu. Remiame Vyriausybės sprendimą atkurti istorinio komplekso pirminę funkciją. <…> Taip pat manome, kad valstybė, turinti pakankamus finansinius išteklius, pajėgi rekonstruoti Teismo rūmų ir kalėjimo kompleksą. Valstybinės įstaigos įsikūrimas taip pat atgaivintų aplinką, smulkųjį verslą, aptarnaujančias įstaigas, išsaugotų istorinį kompleksą, sustiprintų teisingumo institucijos įvaizdį, reprezentatyvumą, objekto tapatumo tęstinumą senojoje istorinėje Klaipėdos miesto dalyje”, – rašo kreipimosi autoriai.

Jų nuomone, kultūros įstaigos įsikūrimas „sukeltų neigiamą šalutinį poveikį dėl pastatų autentiško išsaugojimo dėl finansinio stygiaus, ignoruotų klaipėdiečių interesą, menkintų teisingumo institucijų įvaizdį mieste, įvestų miglotą padėtį ateityje”.

„Esame susirūpinę, jog Klaipėdos istorinėje miesto dalyje beveik nebėra stambių valstybinių arba privačių įstaigų, kurios turėtų stiprų finansinį užnugarį. Mes siūlome tiek menininkams, tiek Klaipėdos miesto savivaldybei susitarti dėl vietų trūkumo menininkų poreikiams kompensavimo, atstatant kitus, čia jau minėtus, svarbius miesto senajai daliai objektus, kurie būtų patogesni, kuriant naują vidinę struktūrą, tačiau atkuriant identiškas senąsias paveldines reikšmes. Svarbu būtų ir tai, kad miestas taip galėtų susigrąžinti senajai miesto daliai svarbius pastatus, kurie buvo sunaikinti II pasaulinio karo metu arba sovietmečiu. Todėl prašome visų kompetentingų institucijų kultūros ir meno darbuotojų poreikiams suformuoti žemės sklypą, kur būtų atkuriamas sunaikintas architektūrinis objektas numatytos lėšos atkūrimo darbams”, – teigia raštą pasirašiusieji Benas Volodzka, Dionyzas Varkalis, Povilas Monius, Dainius Elertas ir Vacys Vaivada.