Sklypą Smiltynės g. 15E 99-erių metų laikotarpiui pernai gegužę išsinuomojusių verslininkų užsakymu jau parengti ir viešinami vienu iš Smiltynės simboliu buvusio restorano „Strandhalle“ atstatymo projektiniai pasiūlymai.

Projektas lengviau turėtų judėti ir dėl ketvirtadienį Seimo priimtų Pajūrio juostos įstatymo pataisų, kurios, anot iniciatorių, sudaro galimybę rekonstruoti Kuršių nerijoje esamus ir buvusius istorinius pastatus.

Neliko per karą

Apie keliasdešimt metrų į šiaurę nuo centrinio Smiltynės paplūdimio, ant paties jūrinio kopagūbrio, restoranas „Strandhalle“ („Paplūdimio halė”) iškilo 1914 m.  Tai buvo medinis pastatas, turėjęs bokštelį su laikrodžiu. Kavinės-restorano architektūroje bandyta derinti liaudies architektūros ir jugendo stiliaus elementus. Prie halės šono buvo prigludusi pavėsinė. Turistinio pobūdžio literatūroje apie Klaipėdą „Strandhalle“ ne kartą buvo minima kaip viena miesto įžymybių.

Šiaulių „Aušros“ muziejau nuotr.

Spėjama, kad restoranas nuo žemės paviršiaus buvo nušluotas per 1944 metų rudenį.

Objektas buvo žymimas tarpukario žemėlapiuose, tačiau tikslios jo vietos niekas nebuvo nustatęs. „Lietuvos žinios“ pernai lapkritį rašė, kad archeologai restorano likučių ieškojo apie dvi savaites, kalamuoju zondu buvo padaryta per 200 gręžinių. Po tyrimų paaiškėjo, kad restorano būta šiek tiek labiau į pietus nei nubraižyta žemėlapiuose.  Jų metu buvo rasta, ko gero, bokštelio su laikrodžiu plytų, stogo čerpių, grindų plytelių. Kasinėjimų metu čerpės rastos išblaškytos į šonus, o cokolinio aukšto plytų sienelės – sudaužytos, perskeltos, tad archeologai darė prielaidą, jog pastatas buvo susprogdintas.

Pernai gegužę šioje vietoje suformuotą komercinės paskirties 20 arų sklypą 99-eriems metams išsinuomojo Kretingos rajone registruota žemės ūkio bendrovė „Kernai“.

Ką suplanavo?

„Kernų“ užsakymu „Strandhalle“ atstatymo projektinius pasiūlymus parengė UAB „Profesionali architektūra“.

Statinys projektuojamas šiaurės rytinėje sklypo dalyje.

„Pastato pamatų kampų tikslių vietų tyrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti, karo metu ši teritorija stipriai pažeista bombardavimo metu. Pagal rastų pastato fragmentų kiekį bei senus žemėlapius statinio orientacija parinktą sąlyginai identiška buvusiai, taip pat įvertintą, kad būtų būtų kuo mažesnis poveikis vyraujančiai gamtinei aplinkai”, – rašoma projektinių sprendinių tekstinėje dalyje.

Įrengiant automobilių privažiavimą prie sklypo numatoma PVC korio danga, „kad kuo mažiau susidarytų vizualinės taršos”. Parkavimo vietos įrengiamos sklypo ribose – pagal reglamentą čia reikės septynių vietų automobiliams.

„Pastato tūris – paprastas, lakoniškos formos pagal ikonografinę medžiagą, išlaikantis ramios aplinkos įspūdį bei neužgožiantis natūralios aplinkos bei gamtos kraštovaizdžio”, – rašo projekto autoriai.

Fasado apdailai bus naudojamos medžio dailylentės, stogui – lygios plokščios čerpės (tipas toks pat, koks rastas archeologinių tyrinėjimų metu).

Viešas susirinkimas, kuriame visuomenei bus pristatomi šie sprendiniai vyks birželio 19 dieną, 17.10 val., Universiteto al. 19, Klaipėdoje.

ŽŪB „Kernai“ vadovas, vienas iš dviejų steigėjų Vygandas Kumpys sakė, kad apie statybų pradžios datą kalbėti dar sunku – viskas priklausys nuo projekto parengimo ir derinimo procedūrų, kurios, anot jo, yra ilgiausioji proceso dalis. Tad kol kas esą sunku pasakyti ir investicijų poreikį.

Be „Kernų” V. Kumpys dar yra septynių kitų Kretingos rajone įregistruotų žemės ūkio bendrovių bendrasteigėjas, yra Žemės ūkio kooperatyvų „Baltic Cereals”, „Žemaitijos aruodai” narys, bendrovių „Mėmelio lietus”,  „Mėmėlio laukai” bendrasavininkis.

Pakeitė įstatymą

„Atvira Klaipėda” rašė, kad Seimas ketvirtadienį pritarė parlamentaro klaipėdiečio Simono Gentvilo ir grupės parlamentarų siūlymui pakeisti Pajūrio juostos įstatymą taip, kad jis sudarytų galimybę rekonstruoti Kuršių nerijoje esamus ir buvusius istorinius pastatus.

„Neringai šiandien atvertas kelias padaryti kokybinį šuolį. Kuršių muziejus, nacionalinio parko gamtos mokykla, Smiltynės smuklė, istorinė Juodkrantės jachtų laukimo stotelė, Smiltynės „Strandhalle“ restoranas – vos keletas naujų ir istorinių pastatų, kurių pagal galiojusius griežtus Pajūrio įstatymo draudimus nebuvo galima atkurti arba pastatyti. Nors 12 metų rengtame ir patvirtintame Kuršių nerijos tvarkymo plane šie ir kiti objektai buvo numatyti, iki šiol Pajūrio juostos įstatymas juos atkurti draudė“, – sako S. Gentvilas.

Jo teigimu, šiais pasiūlymais bus sumažinta perteklinių reguliavimų našta būtinų statinių įrengimui ar jų rekonstravimui bei kultūros paveldo objektų atkūrimui.

„Kuršių nerija liks maksimaliai apsaugota ir tai yra mūsų visų interesas. Statybų leidimus galės išduoti tik centrinė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Neringos žemė negalės būti privatizuojama, o sklypai skaidomi. Nekeičiamas ir niekaip neredaguojamas tvarkymo plane numatytas teritorijos užstatymas“, – teigė Seimo narys.

Už tokias pataisas balsavo visi 90 posėdyje dalyvavusių Seimo narių.