Uosto direkcijoje praneša, kad joje buvo susirinkę pagrindinių Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų vadovai, kad aptartų su aplinkosauga susijusius klausimus.
Anot pranešimo, nutarta artimiausiu metu Klaipėdos miesto vadovams pristatyti, ką uoste veikiančios kompanijos įvykdė aplinkos kokybės gerinimo srityje, išnagrinėti aktualiausius klausimus, kurie rūpi ir miestiečiams, ir uostininkams.
„Oro grupės” nuotr.
„Istoriškai susiklostė, kad miestas ir uostas yra labai artimi kaimynai, ir tokia kaimynystė verčia nuolatos galvoti bei pasirūpinti, kad uosto veikla darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Reguliariai susitinkame su krovos kompanijų atstovais, aptariame su jais ir deriname vykdomus ar planuojamus vykdyti investicinius projektus, įskaitant ir aplinkosauginius planus. Manome, kad šiuo metu viešojoje erdvėje vykstant daug diskusijų dėl Klaipėdos uosto vykdomos veiklos įtakos aplinkai ir gyventojų sveikatai, yra tikslinga surengti bendrą uostininkų, aplinkosaugininkų ir miesto vadovų susitikimą, kad išanalizuotume visoms pusėms rūpimas problemas, konstruktyviai ieškotume būdų, kaip tas problemas spręsti“, – pranešime spaudai cituojamas Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.
Uosto direkcijoje apsilankę Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai pritarė, kad uostininkų ir miesto valdžios atstovų susitikimas yra būtinas, nes viešojoje erdvėje esą neretai sklando ne faktais, bet emocijomis paremta informacija.
„Bet kokia ekonominė, gamybinė veikla gali turėti poveikį aplinkai. Tačiau nesu tikras, kad būtent uosto kompanijos yra didžiausi miesto teršėjai. Tai, kas šiandien kalbama apie uostą, šiek tiek prasilenkia su realybe – visi turime galimybę susipažinti su aplinkos monitoringo mieste duomenimis, matome kur kietųjų dalelių kiekis viršija visas galimas normas. Aplinkos kokybė – visų mūsų rūpestis, todėl aplinkosaugines problemas reikia spręsti konstruktyviai, remiantis faktais, tyrimas, bet ne emocijomis, – susitikime teigė Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas.
Uostininkų ir miesto valdžios atstovų susitikimas planuojamas kitą mėnesį.
Jie vėl pamiršo, kad Klaipėdoje gyvena nemažai žmonių. Klaipėdos gyventojų, jų bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstovai yra vėl nepageidaujami sprendžiant visam miestui ir kiekvienam jo gyventojui labai svarbius klausimus.
Na, kokiais dar žodžiais reikia kreiptis į valdininkus, kad jie galų gale suprastų – Klaipėdoje efektyvus ir priimtiną rezulatatą duodantis dialogas įmanomas tik įtraukiant visas tris šalis –
1. Miesto gyventojų bendruomenė.
2. Verslas.
3. Vietinė valdžia.
Kol atskirai ir kiekvienas iš savo varpinės kalbėsim apie visiems mums labai svarbius klausimus – tol tik tolstame nuo visaverčio dialogo, kuris ir tegali atvesti miestą į efektyvius sprendimus ir geresnę perspektyvą, nei jis yra šiandien.
Gėda, ponai valdininkai, gėda – eilinį kartą patys, niekieno neverčiami, riogliantės ant grėblio.