Klaipėdoje išrinktas parlamentas, Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis tikina, jog Seime ir Vyriausybėje dedamos visos pastangos, siekiant padėti klaipėdiečių ir Klaipėdos rajono gyventojų šeimoms, „kurios yra priverstos gyventi kenksmingomis sąlygomis”.

„Visų šių įstatymų pokyčių tikslas – nemalonios, potencialiai sveikatai žalingos taršos eliminavimas iš gyvenamųjų miestų ir rajonų erdvių”, – sako Dainius Kepenis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Seimo nario teigimu, joks verslas ir jo interesai neturi būti aukščiau už teisėtus žmonių lūkesčius gyventi sveikoje ir visoms amžiaus grupėms palankioje aplinkoje, todėl jis ragina kolegas Seimo narius palaikyti Klaipėdos bendruomenės kartu su Aplinkos apsaugos ministerija parengtus ir dar ruošiamus projektus, kurie reguliuos orą teršiančių įmonių veiklą.

Reaguojant į problemas yra keičiami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (AAVKĮ), Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (MATĮ), Aplinkos apsaugos įstatymas (AAĮ), Aplinkos monitoringo įstatymas (AMĮ).

„Socialiai atsakingas verslas yra fundamentinė siekiamybė. Be to, kiekvienas verslo subjektas turi laikytis veiklos leidimuose išduotų sąlygų, Lietuvos Respublikos įstatymų. Įstatymas negali būti grįstas interpretacijomis. Nepaisant to, Klaipėdos miesto ir rajono gyventojus daugelį metų, ypač šiltuoju metų laiku, pasiekia ypač nemalonūs, potencialiai sveikatai žalingi kvapai. Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto bei rajono bendruomenių inicijuojamomis aplinkos apsaugos ir kitų įstatymų pataisomis siekiama didinti taršių, potencialiai sveikatai žalingų gamybinių objektų kontrolę bei suteikti daugiau įrankių šių objektų priežiūrą vykdančioms valstybės institucijoms. Visų šių įstatymų pokyčių tikslas – nemalonios, potencialiai sveikatai žalingos taršos eliminavimas iš gyvenamųjų miestų ir rajonų erdvių”, – pranešime spaudai cituojamas  Seimo narys.

Planuojamais įstatymų projektais yra numatyta ženkliai didinti baudas už taršių įmonių pažeidimus, didinti tašos mokesčius, griežtinama taršia veikla užsiimančių įmonių kontrolė.  Pavyzdžiui, AAVKĮ projektu numatoma įtvirtinti, jog Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai be išansktinio įspėjimo bet kuriuo paros metu turi teisę patekti į pavedime nurodytą teritoriją, o asmenys, kurių  valdomoje ar objekte yra taršos šaltinis, turi leisti jiems patektį į teritoriją. Siūloma, jog laboratorinių tyrimų išlaidas, jeigu yra nustatomi pažeidimai, apmokai teršėjas.

AAĮ projektu sugriežtinama TIPK ir taršos leidimų išdavimo tvarka. Vienas pavyzdžių – jeigu 2 kartus per metus pažeidžiamos TIPK  sąlygos, susijusios su neteisėtu teršalų išmetimu, atliekų sudarymu, laikymu ar apdorojimu, TIPK leidimai yra koreguojami.

MATĮ projektu ženkliai didinami taršos mokesčiai. AMĮ projektu siekiama nustatyti, kad ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytus laboratorinius tyrimus ir matavimus galės atlikti tik akredituotos laboratorijos.