Svarbu, Uostas ir jūra

„Laivininkystės” gelbėjimo pagirios: kalbama apie taiką

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-09


Klaipėdos apygardos teismas ėmėsi iš naujo nagrinėti jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo grąžintą bylą, kurioje Vokietijos draudikai siekia iš AB „Lietuvos geležinkelių” (LG) prisiteisti dalį 785 000 JAV dolerių nuostolių, esą patirtų dėl 2015 m. pavasarį, likus pusmečiui iki „Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) bankroto bylos iškėlimo, įvykusios istorijos.

Draudimo bendrovė „Lampe & Schwartze K. G.“ teismuose aiškino, kad nuotolių patyrė dėl to, jog gelbėjo LJL laivą „Venta“, kuris pakrautas jų apdraustu kroviniu, dėl įsiskolinimų degalų tiekimo bendrovei buvo areštuotas Kamdene (Naujasis Džersis, JAV). LJL neturėjo finansinių galimybių padengti laivo skolas, todėl draudikai jos prašymu ir vardu sumokėjo 785 000 JAV dolerių skolą ir taip išsaugojo laivą nuo pardavimo aukcione užsienio valstybėje už mažesnę nei rinkos kainą.

Iki šiol teismuose linksniuojamas laivas „Venta“ prieš jį parduodant stovėjo Klaipėdoje. Gena Anfimov (marinetraffic.com) nuotr.

2015 m. rugsėjo 2 d. draudikai ir LJL sudarė atsiskaitymo sutartį, kurioje susitarė dėl skolos grąžinimo, tačiau „Laivininkystė” to taip ir nepadarė. Vokiečiai mano, kad dėl jų nuostolių solidariai yra atsakingi ir LG, kuriems buvo įkeista „Venta“, nes ir LJL, ir šios bendrovės atstovai susitikimo metu buvo patvirtinę, kad reikiama suma bus išmokėta pardavus šį laivą. Tačiau laivui grįžus į Klaipėdą LG esą atsisakė bendradarbiauti ir apmokėti tokią sąskaitą. Anot draudikų, LG derėjosi nesąžiningai, į susitarimo projektą „sąmoningai įtraukė siurprizinę sąlygą dėl valdybos pritarimo ir neįvykdė pažado operatyviai sušaukti valdybos posėdį”.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalį nutraukė bylos dalį dėl draudikų reikalavimų LJL, nes įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas toks jų finansinis reikalavimas, o pretenzijas LG atmetė kaip nepagrįstas – esą šį įmonė nėra atsiskaitymo sutarties šalis ir neprisiėmė pagal ją jokių įsipareigojimų. Akcentuota, kad galimą žodinį susitarimą paneigia faktas, jog buvo sudarytas taip ir neįsigaliojęs sutarties priedas. Visgi bylai nukeliavus iki LAT jo teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismuose jos esmė nebuvo atskleista. Anot LAT, būtina išsamiau išnagrinėti žodinio susitarimo buvimo ar nebuvimo aplinkybes, ikisutartinius santykius, tad byla buvo grąžinta į pirmą instanciją.

Dar iki prasidedant bylos posėdžiui „Lampe & Schwartze K. G.“ atstovaujantis advokatas Vytautas Šulija tarėsi su LG advokate Erika Jurgutytė, kad galbūt reikėtų bandyti ginčą baigti taikiai, juolab kad LG šiuo metu yra ir kiti vadovai, pakeitę netinkamai pasielgusius su jo klientu.

„Taikaus ginčo galimybių nesame išnaudoję, matau galimybę sudaryti taikos sutartį”, – teigė V. Šulija ir prasidėjus posėdžiui.

E. Jurgutytė atsakydama teigė, jog neprieštarauja tokiam siūlymu, nors kol kas ir neįsivaizduoja, koks jis turėtų būti, bet bandyti šalims dėl to susitikti esą galima.

Teismas patenkino prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir kartu priėmė sprendimą į kitą posėdį šaukti liudytojus, tarp kurių bus ir paskutinis LJL vadovas Sigitas Dobilinskas.

INFORMACIJA

Paskutinį kartą teigiamą veiklos rezultatą LJL buvo demonstravusi 2007 m. Ją pradėjo klampinti iš SEB banko paimtos paskolos laivams įsigyti. Teigta, kad ypač padėtį pablogino prieš pat pasaulinę ekonominę krizę įsigyta „Venta”.

2015 m. kovą buvo paskelbta, kad socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų – už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size“ dydžio laivų, kurių amžius – apie 10 metų. Tada tokius valdžios planus Investuotojų asociacija buvo pavadinusi valstybės pinigų švaistymu.

Liepą didžiausias LJL kreditorius SEB bankas suteikė įmonei 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, tačiau pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus – užsienio uostuose buvo sulaikyti penki laivai, kuriuose buvo apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams buvo skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekė apie 20 mln. eurų.

Liepos gale Susisiekimo ministerija, vadovaujama socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą LJL, tačiau jau po kelių dienų ji buvo premjero A. Butkevičiaus įpareigota nutraukti bankroto inicijavimo procedūrą, nes buvo suręstas planas, jog įmonė bus gelbėjama 3 mln. eurų paskola, kurią suteiks LG.

Šį planą netruko sukritikuoti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tų pačių metų rugpjūtį dėl tokios paskolos suteikimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi tuometinis Seimo narys, liberalas Eligijus Masiulis. Jis prašė ištirti, ar LG finansinė parama ir įmonės atleidimas nuo dalies dividendų neturėjo būti suderinti su Europos Komisija kaip valstybės pagalbos priemonė. Rudenį prokurorai konstatavo, kas tokia paskola buvo suteikta teisėtai.

Kai 2015 m. rugsėjį 500 tūkst. eurų LJL paskolino ir kita Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė – „Smiltynės perkėla”, Investuotojų asociacija tokį sprendimą ironiškai pavadino įmonės noru išplaukti į platesnius vandenis.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi LJL buvo iškelta bankroto byla, o 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

Prezidentė D. Grybauskaitė, 2016 m. skaitydama metinį pranešimą, LJL istoriją pavadino „tarptautinę gėdą jau kainavusia bankroto pamoka”.

Klaipėdos apygardos teismas birželio viduryje priėmė sprendimą, kuriuo patenkintas LJL bankroto administratoriaus Daliaus Volskio prašymas pripažinti, kad įmonės veikla pasibaigė. Teismas nutartimi taip pat patvirtino, kad lieka nepatenkinta 17 194 028,7 Eur kreditorių reikalavimų. LJL iš viso „ant ledo” paliko 144 kreditorius. Iš jų daugiausiai pinigų neteko SEB bankas (9,11 mln, eurų), „Lietuvos geležinkeliai” (2,59 mln. eurų), „Lampe & Schwartze K. G.“ (899 407 Eur), Turto bankas (489 309 Eur), “Sodra” (263 356 Eur).


2019-07-09

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt