Miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas be didelių diskusijų trečiadienį vienbalsiai pritarė Savivaldybės administracijos norams imti ilgalaikę 2,9 mln. Eur paskolą investiciniams projektams finansuoti. 200 tūkst. pasiskolintų eurų numatoma išleisti mokyklos statyboms Žolynų kvartale, o liūto dalį – 2,7 mln eurų – futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversijos projektui.
Futbolo mokyklos projekto vizualizacija
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė aiškino, jog Kontrolės ir audito tarnyba yra pateikusi išvadą, kad Savivaldybė neviršija teisės aktuose numatyto skolinimosi limito ir gali imti paskolą.
Minėtoje išvadoje rašoma, kad pagal reikalavimus Savivaldybės skola šiuo metu negalėtų viršyti 60,499 mln. eurų, o ji metų pradžioje sudarė tik 6,6 mln. eurų. Be to, šiemet numatoma grąžinti 2,9 mln. eurų iš šios sumos.
„Siūlome pritarti – paimti, pasinaudoti ta teise ir panaudoti tuos 2,9 milijono eurų šiais metais, nes limitas į kitus metus nepersikels“, – sakė R. Kambaraitė.
Komiteto nariams abejonių nekilo. Tik Saulius Budinas pasitikslino, ar palūkanos išliks tokios pačios ir ar bus vykdomas paskolos suteikimo konkursas. Anot R. Kambaraitės, konkursas bus vykdomas, jame dalyvauti bus kviečiami visi bankai ir Finansų skyrius tikisi, kad palūkanų marža bus labai maža – gal net mažesnė nei praėjusiais metais.
Bet kurioje ekonominėje veikloje skolintų lėšų pritraukimas yra visiškai normalus dalykas. Tačiau jeigu savivaldybės skolinimosi limitas 60,5 mln., o realiai panaudota tik 6,6 mln. – tokia disproporcija verčia ieškoti atsakymo į natūralų klausimą „Kodėl?”. Skolinimosi limitas į kitus metus nepersikelia, kitais metais bus kiti skaičiai, kiti pinigų srautai, skolinimosi sąlygos juos taip pat reguliuos. Taigi KODĖL?
Vienas atsakymas – nėra idėjų ir prasmingų projektų, kur galima tas lėšas saugiai ir efektyviai įdarbinti.
Antras galimas atsakymas – suraukę antakius ruošiamės krizei, kažkokius rezervus formuojam, kad jai ištikus, skolų diržas pilvo neveržtų. Turėtume pakankamai sukaupę nuosavų lėšų, kad jas staigiai mesti į iš anksto suderintus projektus, kurie padės kurti darbo vietas per staigiai suaktyvintus paslaugų ir prekių pirkimus, skatinti vietinius pinigų srautus ir vietinę ekonomiką, pritraukti kofinansavimą iš ES fondų, kuriais šiuo laikotarpiu bus labiau maloninami regionai, bet nebe Vilnius, kaip buvo iki šiol.
Antram atsakymo į KODĖL? varijantui – vis tiek disproporcija tarp galimybių veikti (60,5) ir realios veiklos (6,6) per didelė. Tikriausiai idėjos ir gebėjimas rengti bei derinti su visuomene projektus taip, kad jie visokių lokalių neramumų neiššauktų ir sklandžiai užsileistų į gyvenimą. Gal kitos priežastys?
O jei pabandžius abu varijantus suderinti – tarkim, galime įdarbinti skolintų lėšų 60,5mln., tačiau esame atsargūs ir įsivedam į savo skaičiavimą tam tikrą saugumo maržą, nes iš tikro – o kas, jeigu krizė? Tarkim, patys nusistatom, kad paskaičiuotas skolinimosi limitas yra 60,5, tačiau įvertinę galimas rizikas, priimam sprendimą, kad šiemet nesiskolinsim daugiau, nei 40 mln. Tarkim, kitais metais iš naujo vertinsim aplinką ir ta atsargos marža bus jau kitokia. Tačiau šitaip atsakymo paieškos kelias vėl ties idėjom, projektais, gebėjimu juos rengti ir derinti – užsidaro. Nėra jų išvis, arba nesigauna taip, kaip „reikia”, todėl projektai stovi, miesto ekonominės veiklos galimybės nenaudojamos tinkamai.
Kaip klasikas sakė – „Kysa, na kam jums pinigai – jūs gi neturite fantazijos!” Deja, tas Kysa šiuo atveju – esame mes, visi klaipėdiečiai, linkę nesikišti, neišsišokti, likti prie televizoriaus ir toliau pykti ant visų. Bet čia jau kita tema. 🙂