[vc_row][vc_column][vc_column_text]„Jonas Basanavičius bus ta paspirtis, kuri mums primins, kas mes esame, ko mes siekiame šiame pasaulyje ir ką mes ketiname šiam pasauliui pasiūlyti”, – penktadienį prasidėjus išrinktojo šalies prezidento inauguracijos iškilmėms sakė Gitanas Nausėda, apsilankęs prie dr. Jono Basanavičiaus paminklo Vilniaus senamiestyje.
Pirmasis per visą Lietuvos istoriją iš Klaipėdos kilęs šalies vadovas su žmona Diana prie patriarcho paminklo pėsčiomis atėjo po Aušros vartus, kur persižegnojimu pagerbė švenčiausios mergelės Marijos paveikslą.
Pakeliui G. Nausėda pasisveikino su mokiniais, o prie J. Basanavičiaus paminklo taręs trumpą sveikinimo žodį teigė, jog „išsaugoti tautinės tapatybės puoselėjimą šiandien tampa kaip reta sudėtingas uždavinys, kurį reikia mums įgyvendinti”.
Nusilenkęs šalies patriarchui prezidentas su žmona išvyko į Seimą, kur vyko iškilmingas posėdis, skirtas prezidento priesaikos ceremonijai.
Prezidentūros (Roberto Dačkaus) nuotr.
Išrinktojo prezidento priesaiką priėmė Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. G. Nausėda prisiekė, ranką padėjęs ant LR Konstitucijos, priesaikos tekstą baigęs žodžiais „Tepadeda man Dievas”.
Išskyrė svarbiausius prioritetus
Po priesaikos naujasis šalies vadovas sako kalboje išskyrė pirmuosius jo deklaruojamos gerovės valstybės kūrimo principus.
„Nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, socialinės atskirties mažinimo, regionų politikos, valstybės prioriteto tiek finansavimo, tiek požiūrio prasme suteikimas kultūrai yra tos sritys, kuriose imsiuosi asmeninės iniciatyvos ir telksiu visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, piliečių judėjimus, sąžiningus ir profesionalius bei atsakingus žmones bendram tikslui”, – pirmojoje savo, kaip šalies vadovo, kalboje svarbiausius veiklos prioritetus išskyrė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė būtinybę apsaugoti teisėsaugos sistemą nuo politikų įtakos, žadėjo siekti, „kad teisingumą vykdytų profesionalūs ir nepriekaištingos reputacijos žmonės, kad iš kiekvieno valstybės pareigūno būtų reikalaujama asmeninės atsakomybės”.
Prezidentas savo kalboje išskyrė 5 gerovės valstybės kūrimo rodiklius: pajamų nelygybės mažinimą, biudžeto mokestinių pajamų didinimą nuo 30 iki 35 proc. bendrojo vidaus produkto, regioninės atskirties mažinimą, efektyvų Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir švietimo kokybės pažangą, pastarąjį rodiklį pavadinęs svarbiausiu.
„Mes privalome baigti niekaip nesibaigiančias švietimo reformas, pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo pokyčių, kuris nebus peržiūrimas, keičiantis valdžiai”, – akcentavo G. Nausėda.
Po Nepriklausomybės aikštėje vykusios iškilmingos karių rikiuotės bei Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje – šv. Mišių, Katedros aikštėje Prezidentą savo vėliavomis pagerbė šalies miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių delegacijos, o Simono Daukanto aikštėje įvyko Prezidento rūmų perdavimo ceremonija.
Jai pasibaigus, čia prasidėjo iškilmingas koncertas, kuriame kartu su kitais žinomais šalies atlikėjais pasirodė ir klaipėdietis Steponas Januška.
Vakare Prezidentūros kiemelyje vyko iškilminga priėmimo puota, į kurią pakviestas ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Dėl į šventinį vakarinį priėmimą nepakviestų svečių viešojoje erdvėje jau buvo kilęs nemažas šurmulys – negavę pakvietimų, įsižeidė ne vienas Nepriklausomybė akto signataras, nesusipratimų kilo ir dėl pakvietimuose nurodyto neįprasto aprangos kodo.
Buvo skelbta, jog Prezidento inauguracijos iškilmės šalies biudžetui atsieis apie 60 000 eurų.
Prezidento kalba S. Daukanto aikštėje
Brangūs Lietuvos žmonės, Mano brangioji Lietuva,
sveikinu ir kreipiuosi šiandien į Tave, iš mylinčios širdies ir iš visų jėgų…
Šiandien Jūs susirinkote čia – lietuvybės šauklio Simono Daukanto aikštėje, o ir visoje Lietuvoje, – ne šiaip reginį stebėti ir ne įprastų „politinių“ pažadų pasiklausyti.
Ne.
Šiandien Jus ir Mus visus telkia vilties sklidinas lūkestis – kada?
Kada žmoniškumas ir meilė šventa
Neapykantos narsą pakeis čia, pasauly,
Kada vėl žmogaus čia teisė paminta
Bus visiems ta pati, lyg gaivinanti saulė?
Taip Lietuvos poetas Jonas Aistis skaudančia širdimi kalbėjo apie praeitame šimtmetyje vykusius karus, apie mūsų Tėvynę draskiusias laisvės kovas…
Ir visgi šis poeto šauksmas – ne praeitis, o vis dar mūsų šiandiena.
Drąsiai lietuviškos dvasios veržlumu vadavomės iš okupacijos narvo ir siekėme Laisvės.
Laisvės – laisvoje Tėvynėje, savo demokratinėje valstybėje, kurioje saugu, oru ir gera gyventi.
Tačiau šiandien mes vis dar klausiame: ar tai ir yra ta laisvė, kurios siekėme?
Ar jau atėjome į savo Pažadėtąją Žemę – Pažadėtąją Gerovės Lietuvą – visiems?
Ar „saulė Lietuvoj“ jau išsklaidė tamsumas?
Ar išsipildė Laisvės kovų, Sąjūdžio puoselėta laisvos, stiprios ir gerove visiems sklidinos Tėvynės viltis?
Būkime sąžiningi ir garsiai sau ištarkime: dar – ne, dar – ne visiems.
Šiandien pragyvenimo lygio kontrastai Lietuvoje yra vis dar ženklūs. Dalis Lietuvos vis dar vaduojasi iš praeities – iš sovietų sistemos primesto dvasinio ir medžiaginio skurdo.
Dažnai neatsakingas, viešojo intereso neginantis politikavimas menkina piliečių orumą ir socialinį teisingumą; netelkia sutarimo ir skatina nusivylimą savo valstybe.
Kol šių ligų nepagydėme, kol gerovė mūsų valstybėje netapo visiems prieinamu gėriu ir kol savivertė neužvaldė mūsų širdžių ir protų… tol vis dar nesame laisvi; vis dar nesame nuo vidinių ir išorinių priešų išsivadavusi valstybė.
Pasiryžau imtis Lietuvos Prezidento atsakomybės, nes
Man rūpi sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės politikoje bei visuomenėje įsigalėjimas.
Man rūpi socialinis teisingumas ir nuoseklus gerovės visiems kūrimas.
Man rūpi vieninga, saugi ir tvarią ateities viziją turinti Lietuva.
Mieli Lietuvos žmonės, pastaruosius mėnesius prezidentinėje kampanijoje mes daug bendravome, išgirdau ir supratau daugelio Jūsų godas ir lūkesčius.
Pasiryžau būti nepriklausomu kandidatu; todėl šiandien Aš esu nepriklausomas Prezidentas.
Kad būčiau laisvas veikti Jūsų labui.
Pagaliau, kad ir likčiau toks, kokį Jūs mane pažinote:
atviras ir paprastas žmogus, prieinamas ir išklausantis, noriai bendraujantis ir atsiliepiantis.
Esu įsitikinęs, kad taip bus ir po penkerių metų, o jeigu ne – Jūs be užuolankų man tai priminkite!
Todėl šiandien čia kalba ne tik Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiandien manyje kalba ta – Jūsų širdžių šilumos sklidina – Tylioji, tačiau didelę jėgą pademonstravusi ir ypatingai graži savo dvasia Lietuva.
Šiandien ši Lietuva klausia – kada? Ir šiandien čia pat ji atsako – dabar!
Dabar – pagarba tarp piliečių tetampa Lietuvos gerovės pamatu.
Dabar – sąžininga politikų ir valdininkų tarnystė tebūna mūsų kasdienybe.
Dabar – Tėvynės meilė teįkvepia mums pasitikėjimo saugia Lietuvos ateitimi.
Dabar būkime laisvi, išmintingi ir valingi mūsų bendrojo gėrio, mūsų bendrų namų Lietuvos kūryboje!
INFORMACIJA
G. Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. 1970-1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje. 1982–1987 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete.
1987–2004 m. VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas. 1987-1989 m. VU Ekonomikos fakulteto aspirantas. 1990–1992 m. išvyko tęsti mokslinį darbą į Vokietiją, Manheimo universitetą. 1992–1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 1993 m. VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“.
1993–1994 m. Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas. 1994–1996 m. Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas. 1996–2000 m. Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius. 1998–2000 m. Lietuvos banko valdybos narys. 2000–2008 m. AB Vilniaus bankas valdybos pirmininko patarėjas. 2008-2018 m. SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas. Nuo 2009 m. VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius.
Moka rusų, vokiečių ir anglų kalbas.
Su bendraamže 55 metų žmona Diana G. Nausėda turi dvi dukras – 26 metų Gedailę ir 23 metų Ugnę. Jos abi studijuoja užsienyje.
Prezidentu G. Nausėda tapo šių metų gegužės 26 d. d., antrajame prezidento rinkimų ture nugalėjęs Ingridą Šimonytę. Už iš Klaipėdos kilusį kandidatą balsavo 65,86 proc. šalies rinkėjų.
Prezidentūros (Roberto Dačkaus) ir „Atviros Klaipėdos” nuotr.
[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”92809,92808,92810,92811,92812,92813,92814,92815,92816,92817,92664,92663,92662,92660,92672,92668,92659,92661,92669,92670,92671,92667,92665,92666,92705,92704,92706,92707,92708,92736,92748,92749,92750,92751,92779,92780,92777,92778,92784″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Smagu,kad ir Klaipėda užaugino Lietuvai Prezidentą !? Klaipėdos 5-ąja vidurinę yra baigę ar mokęsi daug ryškių ir żinomų Lietuvoje žmonių :žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas,daininikai Simonas Donskovas,Birutė Petrikytė,automobilių sporte ne kartą garsinęs šalį Vladas Pleskovas ir dar daug daug kitų .Buvęs ilgametis šios mokyklos direktorius a.a.Jonas Urvakis su visu mokytojų kolektyvu (tame tarpe ir gerb.Prezidento MAMA fizikos ir matematikos mokytoja a.a. Onute Nausėdiene)sugebėjo suburti mokytojų ir mokinių kolektyvą taip ,kad ir po kelių dešimtmečių buvę mokiniai prisimename gerus laikus mokykloje,nuostabius mokytojus,auklėtojus ,radusius noro ir laiko su mokiniais daryti išvykas ir žiemos metu su fakelais prie jūros ,Naujametinius karnavalus ir t.t.SĖKMĖS gerb.Prezidentui GITANUI NAUSĖDAI ,nešant aukštai iškeltą ir KLAIPĖDOS vėliavą SĄŽININGAI atlikti SAVO PAREIGĄ VISOS Lietuvos žmonėms . NESUGADINTI buvusios 5-osios vidurinės mokyklos reputacijos (VISADA buvo tarp pirmaujančių mokyklų )!??? !