Miestas, Svarbu

„Memelio miestas”: ar savivalda išties ranką? (41)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-18


Praėjus daugiau nei metams po bankrutavusios bendrovės „Memelio miestas” nekilnojamojo turto įsigijimo buvusioje „Laivitės” teritorijoje, klaipėdiečių verslininkų Gusiatinų šeimos valdoma „Stemma Group” pirmą kartą pristatė savo vizijas – tai padaryta ketvirtadienį vykusio miesto Tarybos kolegijos posėdžio metu.

Bendrovės atstovai informavo, kad naują teritorijos detalųjį planą ketina turėti kitų metų sausį, o patį projektą pilnai tikisi įgyvendinti per dešimtmetį ar trumpiau. Martinas Gusiatinas savo ruožtu politikams sakė, kad iš ekonominės pusės šis projektas tikrai neatneš daug pinigų, bankai žiūri gana skeptiškai, o pati „Stemma Group” pinigų nespausdina, tad būtina suremti pečius, sprendžiant bendras problemas ir suteikiant kai kuriuos postūmius teritorijos plėtrai.

Kas jau padaryta?

„Stemma Group” atstovas Nerijus Tilindis informavo, kad buvusios „Laivitės” teritorijos konversija yra numatyta tik dabar galiojančiame miesto bendrajame plane, tačiau esamas detalusis planas čia ir toliau numato tik pramoninę veiklą.

„Tai – pirmas oficialius pristatymas, daug dirbome, bandydami įsigilindami į problemas, kodėl tiek ilgai stovėjo ir niekas nevyko. Ryžomės tam, nes tai gali būti unikalus projektas, yra ir akcininkų noras prisidėti prie miesto plėtros, sukurti miestą mieste, naujos kokybės miestą. Dabar rengiamas naujas detalusis planas, tikimės, kad jis bus baigtas kitų metų sausį”, – sakė N. Tilindis.

Projekto vystytojai regi, kad koreliuojant su miesto ekonominės plėtros strategija iki 2030 m čia gali įsikurti tarptautinio universiteto padalinys, Klaipėdos savivaldybės, Uosto direkcijos pastatai, nauja kruizinė krantinė (ji jau buvo direkcijos planuose), konferencijų centras, patalpos paslaugų centrams ir kt. Iš viso planuojama pastatyti apie 30 000 kv. metrų administracinių patalpų – apie 3000 darbo stalų, iš kurių apie tūkstantis, manoma, būtų naujos darbo vietos, o kitos persikeltų iš ne tokių patrauklių miesto teritorijų. Čia regimas ir tarptautinis viešbutis.

„Tai nebus vienos paskirties teritorija – bus dalis gyvenamosios, administracinės patalpos, visuomeninės paskirties, viešbutis. Turėtų atsirasti ir visuomeninės paskirties megaobjektas, kuris reprezentuotų miestą. Tačiau kol kas niekas nežino, kas tai galėtų būti. Kvietėmės ir lietuvių, ir didelės patirties įgyvendinat projektus prie vandens turinčius norvegų, danų architektus. Daug ir patys važiavome. Sutariama, kad tai turėtų būti daugiafunkcinis pastatas, labai aiškiai išreikštas jo ryšys su vandeniu. Tai turi būti išskirtinės architektūros statinys”, – sakė N. Tilindis.

Pasak jo, teritorija įsivaizduojama su daug žalumos, daug sąsajų su miestu, daug viešųjų erdvių, stogų apželdinimu. Tai būtų moderni architektūra, nesiekiama senamiesčio architektūros pakartojimo.

„Teritorija būtų maksimaliai be automobilių, tik aptarnaujančiam transportui, kad galėtų laisvai vaikščioti turistai, žaisti vaikai. Numatomas tiek požeminis, tiek antžeminis parkingas – iš viso apie 1700 vietų. Struktūrizuoti pradėjome nuo viešųjų erdvių, kad nebūtų vien kvadratiniai metrai ir kuo daugiau pastatų, o kad būtų patogų, jaustųsi laisvalaikio zona, o ne gyvenamasis kvartalas.  Išsaugosime kultūrinio paveldo objektus, bus atkurta buvusi medžių alėja”, – dėstė „Stemma Group” atstovas.

Anot N. Tilindžio, architektai rekomenduoja tilteliu sujungti „Memelio miestą” su piliavietės, Kruizinio terminalo teritorija, nes tada gautųsi abiejų dalių simbiozė.

Ko tikisi iš miesto?

Pasak N. Tilindžio, teritoriją planuojama pradėti plėtoti nuo dalies, esančios arčiau Naujosios uosto gatvės. Čia regimomis administracinėmis patalpomis jau yra toks susidomėjimas, kad pusė jų būtų užpildyta. Greta iškart būtų vystoma ir gyvenamoji statyba.

„Yra daug pageidaujančių persikelti iš prastesnių patalpų, kviestume ir savivaldą apie tai pagalvoti. Turim ieškoti kelių, kaip greitai visa tai įgyvendinti”, – sakė jis.

N. Tilindis vardino konkrečius dalykus, ko investuotojai tikisi iš miesto ir uosto: Naujojo sodo gatvės tęsinys, nauja kruizų prieplauka, krantinių perėmimas iš uosto, (formaliai uosto teritorija turi būti aptverta tvora), naujos viešojo transporto linijos, apsisprendimas dėl megaobjekto – ar miestas mato jo poreikį ir kas tai turėtų būti. Taip pat tikimasi, kad bus suformuota ir tarpžinybinė, tarpinstitucinė grupė.

„Tikslas yra 2030 metais jau turėti tokią teritoriją. Nors gal ir nereikės visų 10 metų”, – sakė investuotojų atstovas.

Po jo pristatymo pasisakė ir pats M. Gusiatinas.

„Reikalingi pinigai, mes jų nespausdiname, turime dar 50 milijonų negrąžintų paskolų. Šitas objektas kainuos apie 100 milijonų be Uosto direkcijos krantinės. Su ne vienu banku kalbėjau, jie prašo parodyti ekonomiką”, – sakė Martinas Gusiantinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Buvo dar prieš 10 metų pas mane Mindaugas Žilinskas, kai „Kretingos grūdai” už labai brangiai įsigijo tą turtą. Pamačiau, ką siūlo, ir sakiau, kad neįsivaizduoju, kaip galima gyventi ten, kai norima statyti namą prie namo, pasakiau, kad nenorime tokiame projekte dalyvauti. Vėliau jau domėjosi ir „Eika”, tačiau įsigilinęs Robertas Dargis sakė, kad nemato čia jokios ekonomikos. Didelio pelno čia nėra. Turėjome problemų dėl aukščio ir išdėstymo, bet noriu padėkoti Puzonienei, Mureikai, Macijauskui. Noriu, kad tai nebūtų Gusiatino objektas, kalbos apie partinius interesus, korupciją. Mes galime šį objektą padaryti, jei tai bus Klaipėdos miesto ir „Stemma group” bendras objektas. Aš patenkintas rezultatu, kurį dabar gavome. Tai neeilinis projektas. Danai sako, kad pas juos miestas tinklus, aikštes padaro ir kviečia, tik ateikite statyti. Kas bus, jei pastatysime gražius namus, o bus nesutvarkyta Dangės krantinė? Kaip viskas atrodys? Pasikeitė uosto valdžia ir nežinoma, kas ten bus su Kruizinių laivų krantine. Mano supratimu, čia yra vietos savivaldybės pastatui, bet turi būti aiškumas, nes iš jo mes ekonomikos neturėtume. Dalykai, kad pastatykit, mes pravesime konkursą ir jei kaina bus normali, ateisime, ar tai suprantama? Surasime mes ir be jo, ką pastatyti. Reikalingi pinigai, mes jų nespausdiname, turime dar 50 milijonų negrąžintų paskolų. Šitas objektas kainuos apie 100 milijonų be Uosto direkcijos krantinės. Su ne vienu banku kalbėjau, jie prašo parodyti ekonomiką. 2024 metais pusė teritorijos bus užstatyta, o dėl likusios dalies norime išgirsti, ką miestas nori ir kad aktyviai dalyvautų bei pasisakytų. Taryba turėtų legalizuoti šitą objektą. Nuo jūsų priklauso „Memelio miesto” likimas. Juk galime pastatyti gyvenamuosius namus kaip Liepų gatvėje Štombergas stato – man tai gėda važiuoti pro šitą pusę. Kai dirbau miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, Klaipėda visada sugebėdavo mobilizuotis svarbiems objektams. Siūlau palikti partiškumą, opozicijas ir pozicijas, turi būti vienintelis partiškumas – Klaipėda”, – dėstė M. Gusiatinas.

Jis nepagailėjo kritikos strėlių ir kaimyninėje teritorijoje įsikūrusiai AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai” („Klasco”) bei miesto požiūriui į jos veiklą.

„Viską gražiai padarysime ir žiūriu į „Klasco” teritoriją, man gėda dėl teršimo. Kalbėjau su uosto krovos asociacija, krovos kompanijų vadovais – vieninga nuomonė, kad ferolydiniai, koksas neturi būti kraunama čia. Užimkim poziciją. Nenoriu, kad pastatysime gražų rajoną ir mūsų rajono gyventojai turėtų kovoti. Norisi paklausti ir Klaipėdos žurnalistų, „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, kur jūs? Milijoną, du padaro poniai Lubienei, o Klaipėdoje žmonės langų negali atidaryti. „Klasco” padarė ir laikinus didžiulius sandėlius, irgi nieko negalime padaryti”, – teigė Klaipėdos garbės piliečiu esantis M. Gusiatinas.

Apie Naujoji uosto g. 5 – skirtingai

Sulaukęs klausimo dėl ties pat gatve stovinčio saugomu pripažinto pirmosios lietuviškosios uosto direkcijos pastato Naujojo uosto g. 5 likimo M. Gusiatinas sakė, kad reikėtų „nuvažiuoti kartu ir pakalbėti su paveldo komisija”.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Jis ne vietoje stovi, nėra ir į ką žiūrėti. Mes atstatome visus kitus kvartalo pastatėlius. Pusė savivaldybės nori jį griauti, pusė ne. KVAD irgi vienas žmogus nori griauti, du negriauti. Klausimas dabar teismuose. Reikia pakviesti komisiją, gal gerai pavaišinti, parodyti viską, taip sprendžiami klausimai. Žiemą pravažiuoti ten sunku, jei slidu, bijai, kad atsitrenksi”, – sakė M. Gusiatinas.

N. Tilindis savo ruožtu suskubo reaguoti, kad „vadas labiau emocijomis pasisakė”.

„Pagrindinis dalykas šiuo atveju yra eismo saugumas, tai – savivaldybės kompetencija, klausimas iš tiesų, kada kas ten atsitrenks. Bet jis urbanistinės struktūros elementas, mes jį įveiklinsime, bet savivaldybė irgi turi ten patalpų, be bendrų pastangų niekas nepajudės”, – sakė jis.

Politikų reakcija

Po pristatymo pasisakė tik du politikai (meras, beje, iš posėdžio išėjo dar iki šio pristatymo pradžios) – Judita Simonavičiūtė ir Andrius Petraitis. Pastarasis sakė esantis įsitikinęs, kad toks projektas atgaivintų ir visą senamiestį.

„Neturime modelio kaip vystant konversines teritorijas bendradarbiaujame su verslu. Pagrindinis vedlys turi būti savivaldybė. Reikia rasti mechanizmą. Ar meras bus vedlys, kurs tokią darbo grupę? Reikia sudėlioti veiksmų planą, kokios bendros problemos. Kiekviena institucija turi žinoti, ką ir kada ji turi padaryti. Turi įvertinti ir meras, ir administracijos direktorius. Vakaruose tokie dalykai vystomi iš savivaldybės pusės. Reikia atsakyti ir dėl savivaldybės pastato”, – sakė J. Simonavičiūtė.

ISTORIJA

2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti gyvenamojo namo  griovimo darbų technologijos aprašymą ir išduoti leidimą namą nugriauti.

„Laivitei“ neįvykdžius šių įsipareigojimų, Savivaldybė pasiliko teisę „nepasirašyti numatomo rekonstruoti administracinio ir komercinio pastatų pripažinimo tinkamais naudoti akto“.

Tačiau 2006 m. „Laivitės“ pastatus įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi.

2009 m. žiniasklaidoje buvo rašoma, kad didžiąją dalį name Naujojo Uosto g. 5 esančių butų įsigijo „Memelio miestas“.

Tačiau „Memelio miesto“ planai taip ir netapo realybe, o jos turtą už 33 mln. litų (9,55 mln. eurų) 2013 m. įsigijo Švedijos finansų grupei SEB priklausanti Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Litectus“ (nuomos teises į po pastatais esančią žemę „Memelio miestas“ jau anksčiau buvo perleidęs SEB bankui).


2019-07-18

41 komentarai apie “„Memelio miestas”: ar savivalda išties ranką?”

  1. Melsiuos, kad tik greiciau memelio miestas pasistatytu. Tik verslininkai, ko gero, nugalės klasco. O tada ir mums, sportininkų gatvės gyventojams, gal pavyks įkvėpti grynesnio oro…

  2. Gusiatinas man sudaro seno bebro įspūdį. Žino, kam , kiek ir kada duoti bei sau pasiimti. Skaitliukus įsijungę arba pradėję svajoti apie pigų NT įsigijimą ar sau per gimines/draugus parūpinti papildomų darbų (pvz. projektavimo, statybos) atitinkamų padalinių savivaldybės vadovai ir tarybos nariai tik katučių plos investuoti miesto pinigus į privatų projektą.

    • O Se man sudaro klasckininko įspūdį, kurie dabar darys viską, kad Gusiatinui nepasisektų. Jei jau čia tokie aukso kalnai šviečiasi, kodėl Memelio miesto bachūrai iš Kretingos grūdų nieko nepadarė? Kodėl po jų bankroto eilės pirkėjų prie SEB nesirikiavo? Žinoma, kad miestas turi padėti verslui, kuris vykdo tokius projektus – visam pažangiam pasaulyje taip daroma. Ir visiškai nesvarbu, kas čia planuotų – Gusiatinas, Bosas ar Xiao Mingas iš Šanchajaus. Bet jei ir toliau nori, kad čia būtų tokia apšepusi teritorija arba potenciali dar viena Klasco rūdos ir kokso krovos vieta – tai ir toliau sėdėkim rankas sudėję, klausykimės tokių kaip Se.

    • Brakonieriau, pūtuojies nepagavęs minties. Mano mintis buvo ta, jeigu daromas biznis, tai tam reikia turėti pinigų, o ne chamiškai joti į rojų ant svetimo b…. . Man, kaip mokesčių mokėtojui, nėra priimti tokie biznieriai, kai p. Gusiatinas, kuris neturėdamas pakankamai lėšų ir jų gavimo šaltinių, pradeda įgyvendinti mega projektus ir pelną siekia gauti ne grynai savo, bet ir kitų, šiuo atveju miestiečių sąskaita, savivaldybei ženkliai finansuojant projektą. Kažkas panašaus vyksta ir su Bastionų tiltu. Iš to kas vyksta mieste, manau, jog Savivaldybėje tik ir laukiama, kad kuo daugiau išleisti pinigų visokiems užkeltų kainų ar pertekliniams projektams. Ir gal nereikėtų aukštinti Gusiatino, sovietų laikais buvusio funkcionieriumi, po to tapusio bebrų partijos nariu ir stambiu verslininku, kuris matomai nėra užmiršęs valdiškų koridorių labirintų. Kaip žinia, mūsų valdininkai, o labiausiai savivaldybės, yra labai „naivūs“ ir juos lengva suvilioti idėjomis ar kokiais kitais „nekaltais“ pasiūlymais 😊 Beje, galbūt Gusiatinui nereikėjo parduoti AB „Klaipėdos smeltė“, o po to tą pačią teritoriją žymiai brangiau pirkti. Galbūt nebūtų reikėję prašyti “pagalbos”.

    • Ir dar, Brakonieriau, Smeltės teritorija yra vienas klausimas, Klasco yra kitas. Pastarojo atžvilgiu esu nusiteikęs labai kategoriškai, nes pats gyvenu šalia nuniokuoto Vitės kvartalo, kiekvieną dieną akis bado palapinių „bangladešas“, kvėpuojų jų „gėriu“ ir naktimis girdžiu skleidžiamą triukšmą. Už tai reikia dėkoti miesto valdžiai, talkininkaujančiai dar vieniems bebrams. Būtų mano valia, reikalaučiau atstatyti istorinį Vitės kvartalą, apie kurio puoselėjimą kažkada (prieš 15 m.) čiulbėjo ir postringavo buvęs ir esamas miesto architektas Mureika. Taip pat sergu ir dėl Smeltės teritorijos, kurioje būtų galima sugalvoti kažką išskirtinio ir originalaus. Tačiau aš nesutinku, kad ten būtų statomi ofisai savivaldybei ir kitoms valdiškoms institucijoms, kurios patalpas nuomotųsi iš Gusiatino ir senąsias paliktų „vaiduokliais“, kurių pilnas miestas. Taip nesutinku, kad į privatų projektą būtų kišami mokesčių mokėtojų pinigai. Miesto valdžios funkcija turėtų apsiriboti, tik tuo, kad nebūtų biurokratijos vykdant projektą ir pradžioje atleisti nuo žemės/nekilnojamo turto mokesčių.

    • Šiaip, Jūsų žiniai, ne savivaldybė išdavinėja taršos leidimus. Yra tokia teisinė situacija, kad savivaldybė labai mažai įtakos turi uoste. Net ir dabar, po pataisų, kontrolę vykdys ne savivaldybė, o visuomenės sveikatos centras. Aš tai sutikčiau, kad visas galios savivaldybėje būtų perduotos savivaldai. Tada ir būtų šeimininkas. Dabar valstybinę žemę mieste valdo NŽT, higienos pasus išdavinėja NVC ir .t.t. Tai tokių įstaigėlių (+VTPSI, VT, KPD, STD…) kiekvienam mieste yra

  3. Besipiktinančių miesto valdžia, kaip visad, netrūksta. O ką mes padarėme, kad jų nebūtų valdžioje!? Kol mes sėdėsime tik komentaruose, valdžia darys kaip tik jiems geriau arba išvis nieko neveiks. Tylėsim, neišeisim į gatves su reikalavimais, ir gausiai, galėsim beliks tik ašaroti.

  4. Dabar jau ponas, bet M.Gusiatinas nėra durnas ir ne šiaip jis atėjo į kolegiją, pas merą į akių dugną pažiūrėti. Klasco jau ir miesto centre, šalia Žiemos uosto planuoja krauti geležies rūdą. Intesyviai rengiami ūkinės veiklos poveikio, registruojama RC, renkami parašai atrankos vertinimai ir siekiama išvengti PAV procedūrų. O tokia būsima tarša Memelio miestui labai rimta grėsmė ir meras tą puikiai žino. Visuomenei svarbus objektas Memelyje ženkliai pasitarnautų atgrasant Klasco norus ir taip reikėtų daryti. O dabar nei namų statyt, nei kam sklypą beiškiši kai visiems taps akivaizdu. Bet kas daugiau duos Lubienė ar Gusiatinas, ir ką pasiūlys? Kausimas tik toks. Bet jei išbėgo, vadinasi…ranka jau buvo ištiesta.

    • o ką, geras planas-klasko gerai pavarys rūdos, padulkins, tada supirks pusdykiai gusitino sklypus ir darys ką norės, o mes vėl išsirinksimGrubliauską

    • >>>Ni to. Is kur ir i kur jus tuos krovinius Bastionu tiltu gabentumete? 😀 Toks jausmas, kad Klaipedoje nesat buves ir net jos zemelapio akyse neregejot 😉

  5. Manau, Martino vizijos pildosi 100 pr., kažkada vienas valdininkas politikas juokėsi iš Klaipėdos naftos talpyklų, sakė agurkus raugs ten Gusiatinas, šiandien tai modernus terminalas, nešantis pajamas valstybei, į Klaipėdos smeltę atėjo rimtas investuotojas, kuris krovą uoste didina dešimtimis procentų. Manau žmogus turi Dievo dovaną – mato kas turi ateitį. Tiesiog miesto savivaldai reikia išgirsti. Linkiu sėkmės šiam projektui.

  6. nieko nebus, ponai Komentatoriai ir Jūsų linkėjimai nepadės. Mūsų meras turi ligą – nuo žodžių PROJEKTAS, STATYBA jam baisi alergija, tai žmogelis ir bėga šalin. Negražu ant ligonio pykti. Nehumaniška. Reiks palaukti dar 4-is metelius – dabar merui Klasco geležies rūda svarbiau ir sveikatai ir kišenei.

  7. Kaip sakė O. Benderis – jei neištiesite rankos, gerbiamasis, ištiesite kojas…

  8. Turėtų atsirasti ir visuomeninės paskirties megaobjektas, kuris reprezentuotų miestą. Tačiau kol kas niekas nežino, kas tai galėtų būti.
    Kas kas?! Ogi Muzikinis teatras kaip ir buvo suplanuota, bet meras spruko, nes prisidirbo…. Na duok Dieve bent į protą ateitų ir klaidas ištaisytų. Pagarbos vertas verslininkas ponas Gusiatinas, šaunus žmogus! O valdžiai gėda!…

    • Norint taisyti, pirma reikia suvokti, kad jas darai, o kaip spyglys informuoja, pasirodo -išbėgo į Lalūną mums per radiją papliurpti, koks jis šaunus ir ką nuveikė – va čia darbas, garantuoja rinkėjų masę, o kažkokios statybos…ir dar 10 metų. Visos kadencijos bus pasibaigusios.

    • galvojau, kad meras gudras, bet jei jau taip, tai kliunkis-galėjo visas Lalūnas išsikviesti ir prie gražių projektų puikuotis visai Lietuvai kaip jis čia laisvu stiliumi projektus stumdo. Tik ką parodysi, kai kokia hebra atvažiuos ir paklaus-kur? Bet, vis vien durnelis, pats bėgioja į Lalūnas

    • Prie ko čia meras ir muzikinis teatras. Kokiu bukiu reik būti, kad nesuvokti, jog muzikinio teatro rekonstravimą vykdo ne savivaldybė, bet kultūros ministerija. Ir dar toks klausimas- kokiu būdu ministerija turėtų perimti pastatytą pastatą? Ar, gudročiai, siūlot nuomotis jį rinkos kaina?

  9. Dūdorių galėtų naujasis vadas į Vilnių pasiimt, padarytų Klaipėdai paslaugą.

  10. na dabar daug visokių projektų siūloma,mintis tikrai graži ,bet ar kartais tam kad išgyventi ar gyventi gražiai uždirbti nereikia? Aišku jei yra atitinkamos pajamos tai šaunu.Kažkokie stebuklai kartais atrodo visur 😀

  11. Gražus projektas. Klaipėdai reiktų daugiau tokių atveriant krantines ir prie kranto esančias teritorijas ne tik laivų krovai ir sandėliams.. 🙂

  12. neitikėtina – verslas siūlo , ragina , o meras pabėga. Tuo pačiu meras didžiuojasi savo kvailomis iniciatyvomis kišdamas miesto milijonus į visokias proveržių strategijas. Normaliame mieste su normalia valdžia ne M. Gusiatinas vaikščiotų po kolegijas įtikinėdamas, o valdžia eitų pas jį ir klaustų ką dar padėti, kad greičiau pajudėtų. Gusiatinas siūlo – darom ir savivaldybę naują ir muzikinį ar operos teatrą – mega kutūrinį objektą, o tas pabėga. Apgailėtinas meras su visa savo pataikūnų kolegija. Bet, tuo pačiu ir aiškiai pasakoma – parsidaviau Lubienei nes leidau centre krauti rūdą, o Tavo Gusiatinai būsimi gyventojai kels skandalus dėl taršos ir vėl man galvos skausmas – dinkit visi iš akių. Trūksta žodžiu tokiam…

  13. Duok Dieve, kad šis projektas būtų greitai įgyvendintas. Pagarba Gusiatinui už atvirumą ir drasą, bei šiuos puikius tikslus. Tikiuosi miesto valdžia sugebės maksimaliai prisidėti prie šio projekto sėkmės.

    • Pritariu Jums. Seniai begirdėjome Klaipėdoje taip atvirai reiškiamas mintis. Įsigalėjusi miestelio dūdoriaus kariauna visus kritikus apšaukia silpnapročiais ir išdavikais. Geras ir naudingas miestui projektas. Atsakymas Simonavičiūtei- norite sužlugdyti dar likusius ir mieste investuojančius verslininkus – sudarykite mero vadovaujamą darbo grupę. O po mero – tik tranai pavaduotojai. Gaila geros idėjos ir iš Klaipėdos dar nepabėgusio Gusiatino…

  14. grazu. Bet su tokia savivaldybe ir meru, tai klausimas koks galutinis rezultatas bus.

    • Jų rezultatus mes puikiai žinome… Neduok Dieve tęsinio….

  15. Vienas laukiamiausių projektų Klaipėdoje, kuris galėtų duoti startą atgimstančiam miestui. Ne tik būtų sutvarkyta teritorija, bet ji taptų traukos objektu tiek miestiečiams, tiek svečiams. Gaila, kad turim tokią valdžią, kuriai Klaipėdos ateitis nerūpi, visi žiūri tik savo interesų. Visiškai sutinku su Gusiatino išsakytom mintim, protingas jis žmogus, kuris mąsto teisingai, tiek dėl miesto valdžios impotencijos, tiek dėl uosto krovos miesto centre, tiek dėl Naujojo uosto g. 5 pastato, kuris kritinės būklės ir kelią pavojų gyventojams. Tik bendrom jėgom galima keisti miestą į gerą, bet deja, iš mūsų išrinktų politikų matome, kad yra pasiskirstę į keletą grupelių, vieniems nereikia nieko keisti, palikti taip kaip yra, kitiems rūpi tik savo interesai, o dar kiti bando stabdyti bet kokius projektus. Taip ir turime mieste stagnacija n metų ir toliau turėsime, kol 100% nepasikeis valdžia. Savivaldybė visaip nori kišti savo pastatą į šią gražią teritoriją, bet nesiteikia padėti jos vysti, tfu, šlykštu. Nenuostabu kodėl miestas stagnacijoje..

    • Jegu ir sveikatos sitam zmogui, kad daugiau tokiu butu, kurie ne tik is miesto ima, bet ir grazina atgal.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt