Svarbu, Temos

Teismas: pastato likimas turi būti sprendžiamas iš naujo (8)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-01-03


Klaipėdos miesto savivaldybė teisme pasiekė, kad paveldosaugininkai iš naujo spręstų, ar iš tiesų yra vertingas pastatas Naujojo Uosto g. 5,  kuriame veikė pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto direkcija. Toks prieš metus priimtas paveldosaugininkų sprendimas trukdo Savivaldybės norui šį pastatą nugriauti.

Tačiau šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Perėmimo procedūros užstrigo

Registrų centro duomenimis, šis pastatas yra statytas 1925 metais, tačiau istorikas Dainius Elertas tikina, kad jis iškilo kur kas anksčiau – dar XIX a.

Pirmieji užmojai jį griauti kilo dar šio amžiaus pradžioje – 2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto Tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti gyvenamojo namo griovimo darbų technologijos aprašymą ir išduoti leidimą namą nugriauti.

2006 m. „Laivitės“ pastatus įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi. 2009 m. žiniasklaidoje buvo rašoma, kad didžiąją dalį name Naujojo Uosto g. 5 esančių butų įsigijo „Memelio miestas“.

Pastato griovimo idėją 2017-ųjų pabaigoje priminė Saugaus eismo komisija – esą pastatas trukdo saugiam eismui ir vienintelė išeitis yra jį nugriauti. Nors prieš tokius užmojus sukilo dalis klaipėdiečių, Savivaldybės administracija pernai kovą panoro pradėti pastato Naujoji Uosto g. 5 paėmimo visuomenės reikmėms, o vėliau ir nugriovimo procedūras. Tačiau sprendimo projektas taip ir nepasiekė miesto Tarybos – galbūt dėl to, kad kai kurie politikai išreiškė norą, kad pagaliau būtų galutinai išaiškinta, ar šis pastatas saugotinas, ar ne, nes pernai sausį Kultūros paveldo departamento (KPD) I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino Klaipėdos Naujamiesčio vertingąsias savybes ir nutarė šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai. Be to, balandį buvo paskelbta, kad 2013 m. perimtą „Memelio miesto“ turtą iš bendrovės „Litectus“ įsigyja Gusiatinų šeimos valdoma UAB “Stemma group”.

Griauti-negriauti

Tada mero svetainėje surengtoje investuotojų pristatymo spaudos konferencijoje Martinas Gusiatinas davė suprasti, kad jam nesuprantamas noras išsaugoti pasatą Naujoji uosto g. 5.


Martinas Gusiatinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Mes turime padaryti kai ką ypatingo. Bet Lietuvoje yra aibė apribojimų. Matote, kas darosi su Naujojo Uosto 5”, – sakė jis.

Patikslindamas poziciją dėl pastato “Stemma group” atstovas Nerijus Tilindis tada teigė, kad dėl jo turi būti bendras sutarimas tiek institucijų, tiek miesto. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo ruožtu tada pareiškė, kad šis pastatas yra labiau miesto, o ne investuotojų problema dėl saugaus eismo.

Po poros mėnesių Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas žurnalistams sakė, kad pas jį apsilankę “Stemma group” atstovai tikino, jog šį pastatą yra pasiryžę išsaugoti.

„Visų smulkmenų nežinau, bet jie kol kas savo detaliajame plane šitą pastatą palieka“, – tada sakė S. Budinas.

Registrų centro duomenimis, vienas butas šiame name dabar priklauso Savivaldybei, trys – fiziniams asmenims, o 10 – UAB “Memelio miestas” (tokį bankrutavusios ir 2017 m. balandį išregistruotos bendrovės vardą 2018 m. vasarį pasirinko pastatus valdžiusi UAB “Litecus III”, kurią pernai birželį įsigijo “Stemma Group”).

Savivaldybė veikia

Nepaisant tokių patikinimų, kad pastatą ruošiamasi išsaugoti, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis panaikintų minėtąjį KPD tarybos nutarimą, suteikiantį jam apsaugą.

Bylos duomenimis, šios tarybos posėdžio metu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška perdavė Klaipėdos pramonininkų asociacijos ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro raštus, kuriuose prašoma pripažinti pastatą nevertingu ir leisti jį nugriauti, “nestabdant miesto komunikacijų, transporto problemų ir pan.” Tačiau komisija balsų dauguma priėmė sprendimą dėl pastato apsaugos.

Savivaldybė nesutiko su tokiu sprendimu ir aiškino, kad jis esą priimtas pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūras, yra nemotyvuotas, be to, suvaržo jos galimybes rekonstruoti ar griauti pastatą, nes detaliajame plane numatytas būtent jo griovimas.

Teisėjų kolegija, kurią sudarė Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis  ir Iveta Pelienė, konstatavo, kad KPD tarybos akte nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos pastatas priskirtas urbanistinės struktūros statinių kategorijai, taip pat nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas. Pabrėžta, kad motyvai nebuvo nurodyti ir tarybos posėdžio metu. Toks trūkumas, teismo nuomone, yra esminis ir pažeidžiantis Savivaldybės teises.

Todėl ši akto dalis teismo sprendimu buvo panaikinta, o taryba įpareigota klausimą dėl pastato priskyrimo urbanistinės struktūros statinių kategorijai išnagrinėti iš naujo.

Tačiau šis sprendimas per mėnesį dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Argumentai prieš griovimą

Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba net porą kartų šiam pastatui nesuteikė teisinės apsaugos. Jos 2015 m. rugsėjo 25  d. posėdžio nutarime rašoma, kad “pastato Naujoji Uosto g. 5 Klaipėdoje vertinimo paveldosaugos aspektu medžiaga papildyta pakankamai. Papildyti istoriniai tyrimai išryškino objekto istorinę – visuomeninę vertę. Tačiau dar kartą konstatuotas faktas, kad praplatinus Naująją Uosto gatvę, pastatas stovi gatvės juostoje, dalis pastato išlindusi į važiuojamąją gatvės dalį, todėl paliekamas ankstesnis tarybos sprendimas – nesuteikti pastatui Uosto g. 5 teisinės apsaugos. Atsižvelgiant į esamą situaciją, rekomenduojama svarstyti galimybę pastato Uosto g. 5 pirmo aukšto lygyje įrengti pėsčiųjų praėjimą”.

Dalis žinomų klaipėdiečių, besirūpinančių paveldu, yra įsitikinę, kad šį pastatą išsaugoti yra privalu.

Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitečio pirmininkas, istorikas Dainius Elertas pernai kreipėsi ir į Valstybinės kultūros paveldo komisiją, ir į KPD, ir į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą.

„Šis pastatas žymi XIX – XX a. urbanistine struktūrą: kelių gatvių sankryžą, muitinės su muitinės parku – sodu ir darbų uosto kompleksus. Ji atpažįstama nuo 1880 m., nors atskiri elementai (pvz. parkas, kai kurių posesijų ribos ir pan.) atsirado dar anksčiau. Pastatas yra jūrinio kultūros paveldo reliktas. 1858-1866 m. posesiją su namu valdė Klaipėdos pirklių G. Scharffenorth, H. Lundgreen, Carl Kerkau jūrų transporto kompanija. 1898 – 1909 m. jame veikė šios kompanijos agentūra. 1923-1940 m. pastatas priklausė Klaipėdos uosto valdybai. Čia įsikūrusi pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto valdyba priiminėjo svarbiausius Lietuvos Respublikos tapsmą jūrine valstybe įtvirtinančius praktinius sprendimus. Joje dirbo iškilios Lietuvos asmenybės – kap. L. Stulpinas, inž. R. Visockas, inž. V. Simoliūnas ir kt. Tai sustiprina pastato memorialinę vertę. Pastate liko autentiškų elementų ir dekoro detalių. Taip pat yra karinio paveldo: Antrojo pasaulinio karo metu rūsys paverstas slėptuve su geležinėmis apsaugos užsklandomis ant langų“, – rašte dėstė D. Elertas.

Kartu jis siūlė platinant gatvę sumažinti šaligatvio dalį rytinėje pusėje, nuardžius vėlyvojo sovietmečio užstatymą – tvoras, garažus buvusio teismo ir kalėjimo (Jūros g. 5) komplekso prieigose ir ten įrengiant šaligatvį, o pėsčiųjų ir dviratininkų eismui padaryti pralaidą mūrinėje tvoroje prie pastato Naujoji Uosto g. 5. Taip pat jis priminė galimybę pirmajame aukšte padaryti arkadas, kaip Pilies gatvėje esančiame Baltijos laivų statyklos pastate arba Tiltų gatvėje, netoli Biržos tilto, stovinčiuose namuose.

Pirmosios lietuviškos uosto direkcijos pastatą siekiantys išsaugoti klaipėdiečiai kaip pavydį rodo sovietmečiu statytą taip pat praktiškai ant gatvės stovintį pastatą Pilies g. 6, kurio ne tik, kad dėl to nesiruošiama griauti, bet jis ir sėkmingai eksploatuojamas – čia dabar veikia muzikinis klubas “Jazzpilis”. “Google Street View” nuotr.

Analogiškos nuomonės laikosi ir kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

Į paveldosaugininkus, kultūros ministrę pernai balandį dėl šio pastato likimo kreipėsi ir Klaipėdoje išrinktas Seimo narys Naglis Puteikis.

Į Savivaldybę dėl pastato išsaugojimo buvo kreipęsis ir Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj, taip pat siūlantis dviračių taką tiesti nugriaunant šalia esančią tvorą. Seniūnaitis yra įsitikinęs, kad pastatas gali būti komerciškai patrauklus ir pritaikytas negyvenamajai veiklai, tik „orientuotas“ ne į rytinę, paradinę pusę, o į vidinę.


2019-01-03

8 komentarai apie “Teismas: pastato likimas turi būti sprendžiamas iš naujo”

  1. Už tokį straipsnį pirmiausiai didelė pagarba jo autoriui M.Vainoriui. Dėl to ir reikia skaityti Atviraklaipėda.lt Ko gero iki šiol per 28 m. nebuvo nė vieno Kl.žurnalisto kuris taip detaliai, smulkiai atskleistų visą šio statinio istoriją. Gal liūdniausia, bet yra faktas, kas Kl . savivaldybė , Paminklų aps. tarnyba dirba silpnai, neatsakingai. Tai švelniai sakant. Kl. mieste daugybė per 28 m. netvarkomų namų-vaiduoklių. KODĖL? Daugiausia jie centre . Daugiausia juos valdo-nuosavybė vis keičiama, kad paslėpti korupcinius jų įsigijimo kelius. Gaila, kad neatsiranda mieste drąsių ,pilietiškų žmonių kurie REIKALAUTŲ iš savivaldybės jau griežtai ir kuo greičiau atsakyti KODĖL miestas paverstas namų vaiduoklių teritorija ?( Kad ir kino teatras prie Biržos tilto, kad ir Janonio gt kampe buvęs “Baltijos” viešbutis arba Manto-Mažvydo gt kampe buvę bendrabučiai ir t.t. ir t.t.)

  2. na pilna savivaldybej idiotu kurie nori griauti architekturini pavelda. ne naujais lsoinikais ir parkingais i miesta pritraukiami zmones, o issaugota seno miesto dvasia, kurios klaipedoj ir taip minimumas belikes. visi politikai ir valdininkai kurie inicijuoja jo griovima, yra politiniai lavonai be jokios politines perspektyvos. banas jiems iki galvos.

  3. Na smagu: pramonininkų asociacija ir savivaldybės įstaiga turizmo informacijos centras tapo paveldo ekspertais ir kitaip sakant, visai kišeninėmis įstaigomis, įvykdančiomis bet kokį savivaldybės klerkų užsakymą!

  4. Klaipėdos miestas turėtų vystytis atkuriant prarastus vokiškos architektūros statinius bei toliau šį architektūrinį stilių išlaikant.

  5. Kaliningrado mentalitetas sovietikų galvose, kad nori nugriauti. Iš N. Uosto gatvės nieko nebeliko. Šitas pastatas žymi buvusį Memelio gatvių užstatymą. Būtina restauruoti šį vertingą pastatą praplatinant gatvę prie kalėjimo.
    Užteks griauti miestą, parazitai.

  6. Griauti, jeigu miestas nori būti gražus, saugus, besivystantis, o jeigu norime ir toliau gyventi tarp griuvenų, tada gali palikti šitą pastatą.

    • ir vietoj to prisatatyti sloiniku? manai zmones sloiniku nemate ar pa sjuos namuose ju truksta? miestas issiskiria tik savo senaja architektura, kitaip jis tera dar vienas kaliningradas betono jura.. labai tave ten traukai vaziuoti? vienareiksmiskai restauruoti.

  7. Pastatą privalu išsaugoti. Tikrai įmanoma rasti kitą variantą. Dainiaus Elerto siūlymai logiški, tik valdžioje, gaila, nėra istorijos svarbos supratimo. Savivaldybė vis dar jaučiasi svetimame (vokiškame) mieste. Matyt, sovietinis ir stiklinis jaukesnis, savesnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt