[vc_row][vc_column][vc_column_text]Ketvirtadienį, Klaipėdai minint savo 767-ąjį gimtadienį, Klaipėdos piliavietės Princo Frydricho poternoje tradiciškai surengta iškilminga kultūros magistrų žiedų įteikimo ceremonija.

Šių garbingų asmenybių sąrašas pasipildė Klaipėdos dramos teatro aktorės Reginos Šaltenytės-Reklaitienės ir Klaipėdos kamerinio orkestro vadovo, violančelininko Mindaugo Bačkaus pavardėmis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Simboliška tai, kad šiemet sueina 40 metų, kai aktorė, teatro pedagogė R. Šaltenytė kuria vaidmenis Klaipėdos dramos teatro scenoje.

„Dirbu čia 40 metų ir to nesigailiu. Per šiuos metus turėjau pakankamai darbo, pakankamai gerų režisierių, šeimą. Jūrą turėjau. Na, o darbai… Darbai ateina per skausmą ir kančią. Tačiau jeigu myli darbą, tai juo tiki. Kiekvienas spektaklis padovanoja ne tik partnerį, bet ir suartėjimą su tuo žmogumi. Visi, su kuriais dirbu scenoje, man be galo brangūs. Kiekvieną iš jų pamilstu“, – dar prieš ceremoniją specialiam videosiužetui kalbinama sakė aktorė.

Po to, kai jau „sužieduotą” kolegę pasveikino kolega Darius Meškauskas, atlikęs Don Kichoto dainą iš spektaklio, kuriame R. Šaltenytė vaidino Dulsinėją, pastaroji sakė dabar jau nebeišdrįsianti pasakyti, jog yra vilnietė.

„Viskas, todėl, kad sužieduota su Klaipėda. Ir aš jau esu tikra klaipėdietė”, – sakė aktorė.

R. Šalteinytė neslėpė džiugesio, kad antrasis Kultūros magistro vardas suteiktas M. Bačkui. Pats violočelininkas nuopelnus dėl tokio pripažinimo priskiria klaipėdiečiams.

„Tikiu, kad Klaipėdos kultūra laikosi ant žmonių, ant kultūros vartotojų. Juk galima sukurti daug „kultūros“, tačiau jei ji bus nereikalinga ir nematoma – nedarys jokios įtakos miestui. Svarbiausia, kad viskas, ką daro kultūrą puoselėjantys žmonės, atlieptų aplinkiniuose. Kiek atlieps, toks ir bus miestas. Menas neturi būti kuriamas sau“, – mintimis siužete dalinosi M. Bačkus.

Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas pridūrė, kad niekada nebuvo geresnėje vietoje kurti nei Klaipėda.

„Šalia manęs yra žmonės, kurie tam sudaro visas sąlygas, kurie manimi rūpinasi. Čia man nereikia prašyti pagalbos“, – tikino kultūros magistras Klaipėdoje.

Jau įteikus jam žiedą naujasis M. Bačkus sakė, kad Klaipėda taip įsigyveno jo širdyje ir gyvenime, kad jeigu šiandien iš jo ją atimtų, liktų tuščia vieta.

Paskelbus apie tai, kas šiemet buvo paskelbti kultūros magistrais viešumoje sveikinimus šiems kūrėjams lydėjo ir apgailestavimai, kad šįkart rinkimai kelia abejonių dėl teisėtumo, nes komisijoje turi būti 11 Kultūros ir meno tarybos narių. Pastarosios įgaliojimai jau yra pasibaigę, o naujosios miesto Taryba jau du kartus netvirtino dėl politinių peripetijų.

KULTŪROS MAGISTRŲ SĄRAŠAS

2003 m. – Jonas Genys, Algis Kliševičius ir Vytautas Paukštė; 

2004 m. – Stanislovas Domarkas, Gintaras Grajauskas ir Daiva Kšanienė;

2005 m. – Povilas Gaidys ir Vytautas Grubliauskas;

2006 m. – Balys Juškevičius, Kazys Kšanas ir Edvardas Malinauskas;

2007 m. – Bronius Gražys, Aloyzas Každailis ir Juozas Gudavičius;

2008 m. – Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko ir Vytautas Tetenskas;

2009 m. – Anatolijus Klemencovas, Juozas Šikšnelis ir Vladas Žulkus;

2010 m. – Rimantas Černiauskas ir Valerija Jankūnaitė;

2011 m. – Rita Bočiulytė;

2012 m. – Robertas Varnas;

2013 m. – Angelina Banytė;

2014 m. – Petras Bielskis;

2015 m. – Irena Nakienė ir Ona Skaistutė Idzelevičienė;

2016 m. – Rolandas Rastauskas ir Kristina Jokubavičienė;

2017 m. – Isroildžon Baroti, Darius Meškauskas ir Remigijus Šileika;

2018 m. – Algirdas Bosas ir Remigijus Treigys.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”96011,96012,96013,96014,96015,96016,96017,96018,96019,96020,96022,96023,96024″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]