Nors dar praėjusių metų spaly Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje viešai buvo paskelbta, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta speciali darbo grupė kovai su tarša yra numačiusi pakeisti kvapų higienos normą taip, kad ji nuo 8 europinių vienetų (OUE/m3) sumažėtų iki 2-jų, prieš kelias dienas pranešta, jog apsistota ties 5 vienetų norma, o jos įgyvendinimui dar numatytas ir penkerių metų pereinamasis laikotarpis.

Pasak sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio, pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad „pramonės, perdirbimo, žemės ūkio ir kitų objektų savininkai turėtų realias galimybes pertvarkyti vykdomą ūkinę veiklą“.

Daug pastangų kovoje su pietinę miesto dalį alinančia smarve įdėjusi Marių bendruomenės pirmininkė, Klaipėdos miesto tarybos narė Ligita Girskienė sako, jog „reikia džiaugtis kiekvienu veiksmu ir tokiu pasiekimu taip pat”. Tačiau, jos teigimu, bendruomenė yra nusivylusi numatytu ilgu pereinamuoju laikotarpiu.

„Mane asmeniškai ir bendruomenę nuvilia tie terminai iki 2024-ųjų metų ir neišsprendžiama teršėjo identifikavimo problema”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė L. Girskienė.

Pasak politikės, ji viliasi, jog „kažkiek gelbės tos kvapo normos minimalus sumažinimas”, nors apgailestauja, kad atsisakyta pradžioje žadėto diferencijavimo – vienokią kvapo normą buvo ketinta numatyti miestams, o kitokią – kaimo vietovėms.

„Matomai padarė įtaką verslininkai, pramonininkai ir ūkininkai, kurie stovėjo prie ministerijų durų nuolat. Jų yra didesnis pasiekimas nei bendruomenės”, – apibendrino L. Girskienė.

Liepos pradžioje grupė klaipėdiečių kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika dalyvavo spaudos konferencijoje Seime ir išsakė savo lūkesčius Seimo nariams, kai ateis jų eilė  balsuoti už aplinkosauginių įstatymų paketą. Rimanto Navicko nuotr.

„Atvira Klaipėda” rašė, jog liepos 11 d. paskutiniajame savo posėdyje senosios sudėties Vyriausybė pritarė keturių su aplinkosauga susijusių įstatymų pakeitimų projektui. Įstatymai, kurių atitinkamus straipsnius, susijusius su taršos mažinimu, siūloma Seimui keisti, buvo minimi šie: Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą ir Aplinkos monitoringo. Be to, minėtame Vyriausybės posėdyje dar buvo įtrauktas ir penktasis –  Visuomenės sveikatos priežiūros – įstatymas.

Tiesa, paaiškėjo, jog pastarajame siūloma keisti vos vieno straipsnio vieną punktą, kuriuo nežymiai išplečiamos Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybų kompetencijos ribos. 

Minėti įstatymai jau yra oficialiai įtraukti į naujų Seimo teisės aktų projektų registrą, tad galima tikėtis, jog Seimo nariai jų svarstymo imsis jau artimiausioje rudens sesijoje.

Seimui pritarus minėtam įstatymų paketui, atsirastų galimybė didinti baudas už taršių įmonių pažeidimus, didinti pačius taršos mokesčius, griežtinti taršių įmonių kontrolę. Be to, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai be išankstinio įspėjimo, kaip yra dabar, bet kuriuo paros metu galėtų patekti į įmonės teritoriją, o laboratorinių tyrimų išlaidas, nustačius pažeidimus, turėtų apmokėti patys teršėjai. Taip pat būtų griežtinama taršos leidimų išdavimo tvarka, aplinkos monitoringą galėtų atlikti tik akredituotos laboratorijos ir kt.