Problema teisėtumo prasme yra ne Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino kovo 18 dienos įsakymu Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos“ padarytas veiksme „pritarti“, o to veiksmo turinys – kam ir kaip pritarė.

Pasižiūrėjus į turinį, visas aiškumas kaip mat išgaruoja. Kartu su privalomu savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis).

Paprastai šnekant, Saulius Budinas pačiu paprasčiausiu vienasmeniu nustatymo būdu suskaidė („nustatė“) bendrojo plano koncepciją į dvi dalis: galiojantys koncepcijos sprendiniai ir negaliojantys (tie, kurie dabar negalioja, bet „galioja tik tuo atveju…“). Martyno Vainoriaus nuotr.

Pirmiausia S. Budinas savo įsakymu kažkodėl nepaisydamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 14  d. sprendimo Nr. T2-159 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“, ėmė ir pritarė visai kitam koncepcijos variantui – maksimalios plėtros su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.

Todėl buvusio direktoriaus įsakymas iš esmės neatitinka ir prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimui, kuriuo ji nusprendė „pritarti Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui Nr. 2“. Pastarasis numatė, jog „nauja uosto plėtra koncentruojama pietinėje dalyje, įsisavinant dalį Kiaulės Nugaros salos ir dalį Smeltės pusiasalio. Uosto veiklos fizinis svorio centras persikelia į pietinę miesto dalį“.

Vietos savivaldos statyme aiškiai parašyta, kad teritorijų planavimas – ne direktoriaus funkcija, o savivaldybės. Ir ne direktorius vienasmeniškai sprendžia, kokios bus savivaldybės plėtros kryptys, o savivaldybė, tai yra – savivaldybės Taryba.

Taryba, beje, vienintelė ir sprendžia ir dėl bendrojo plano pradžios ir, galų gale, pati ir patvirtina nustatyta tvarka parengtą bendrąjį planą.

Buvęs direktorius, pritardamas kitam – maksimalios uosto plėtros su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage miesto bendrojo (BP) koncepcijos variantui, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto reikalavimus, pagal kuriuos teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Taigi, S. Budinas pritarė savai (?), direktoriaus koncepcijai.

Tačiau joks „atsakingas ir jaučiantis pareigą“ savivaldybės administracijos budinas neturi teisės nepaisyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo.

Juk ne veltui vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės Tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Kodėl šio fakto, kad S. Budinas pritarė kitam BP koncepcijos variantui, nemato (nenori matyti?) nei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija? Nei meras, nei savivaldybės administracijos direktorius? Nei Tarybos pozicija, nei opozicija? Ne tik nemato, bet ir nieko nedaro?

Ką gi nustatė pritardamas S. Budinas?

Grįžkime prie direktoriaus įsakymo 1 punkto, kuriame S. Budinas, kaip planavimo organizatorius, ne tik pritarė kitam BP koncepcijos variantui, nei nusprendė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bet dar ir vienasmeniškai nustatė daugybę nė viename Lietuvos įstatyme nenumatytų dalykų.

Nežiūrint į tai , kad jau buvęs savivaldybės administracijos direktorius, kaip jis pats rašo savo paaiškinime, yra „atsakingas, jaučiu pareigą ir nenoriu perleisti atsakomybę po manęs ateinančiam administracijos vadovui…“, išsyk pasakysime, kad žodis „nustatau“ jo įsakymo 1 punkte neatitinka nė vieno Lietuvos Respublikos įstatymo.

Teritorijų planavimo įstatymas, kalbant apie bendrojo plano koncepcijos rengimą, numato tik vienintelę planavimo organizatoriaus – savivaldybės administracijos direktoriaus – prievolę: atlikti vieną vienintelį veiksmą raštu – pritarti koncepcijai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Jokių kitų veiksmų, rengiant bendrojo plano koncepciją, planavimo organizatorius neturi teisės daryti.

Teritorijų planavimo statymas nesuteikia savivaldybės administracijos direktoriui (mūsų atveju – S. Budinui) šiame BP rengimo etape raštu pritariant koncepcijai dar papildomai kažką be to pritarimo „nustatinėti“ ar atlikti bet kuriuos kitus ar kitokius veiksmus, kad ir „reglamentuoti“, „drausti“, „leisti“, „tvirtinti“ (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Todėl visa S. Budino įsakymo 1 punkto po žodžio „nustatau“ tekstinė tirada apie tai, kaip buvęs savivaldybės administracijos direktorius vienasmeniškai „nustatė“, kad „koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus bei nuo šio koridoriaus formuojamos buferinės želdinių juostos galioja tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsispręs išorinį uostą vystyti Klaipėdoje (numatys sprendinį Lietuvos Respublikos bendrajame plane) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 „Dėl Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos sudarymo“ sudarytos Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bus pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvado, kurio derybinėms kryptims su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija 2018 m. balandžio 6 d. posėdyje (protokolas 2018-04-18 Nr. TAK-3), priemonių įgyvendinimo programai“ yra apie nieką, nes… paprasčiausiai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų.

Jokių Lietuvos įstatymų tie S. Budino „nustatymai“ neatitinka. Su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.

Paprastai šnekant, S. Budinas pačiu paprasčiausiu vienasmeniu nustatymo būdu suskaidė („nustatė“) BP koncepciją į dvi dalis: galiojantys koncepcijos sprendiniai ir negaliojantys (tie, kurie dabar negalioja, bet „galioja tik tuo atveju…“).

Tačiau savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Turėtų. Bet ne Klaipėdoje. Kodėl šio fakto nemato (nenori matyti) nei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija? Nei meras, nei savivaldybės administracijos direktorius? Nei tarybos pozicija, nei opozicija? Ne tik nemato, bet ir nieko nedaro?

Sprendiniai už savivaldybės teritorijos ribų

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį bendrieji planai privalo būti parengti kiekvienos savivaldybės teritorijai. Visai savivaldybės teritorijai. Nuo vieno jos krašto iki kito krašto. Tai yra vientisas ir nedalomas visos savivaldybės teritorijos teritorijų planavimo dokumentas. Ši nuostata galioja ir to paties BP koncepcijai, kuri taip pat yra vientisas ir nedalomas dokumentas visai savivaldybės teritorijai.

Bet čia – tik teorija, tik niekam Klaipėdos miesto savivaldybėje neįdomūs įstatyminiai reikalavimai bei toks pat niekam neįdomus jų taikymas rengiant BP keitimo projektą.

Jau buvęs direktorius S. Budinas savo įsakymu pritarė BP su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage koncepcijai, kurios sprendiniai yra parengti už planuojamos teritorijos ribų (Baltijos jūroje – tai ir yra už Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų), todėl neatitinka ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimams.

Direktoriaus įsakymu patvirtinta BP koncepcija taip pat neatitinka ir prieštarauja pačios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotų planavimo sąlygų 2015 m. liepos 7  d. Nr. AR9-7 4 punkto bei 2015 n. balandžio 1 N d. Nr. AD1-885 Planavimo darbų programos 1 punkto reikalavimams, nes BP koncepcijos sprendiniais planuojama yra ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija, bet ir kitos teritorijos už Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų.

Kodėl ir šio fakto nemato (nenori matyti) nei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija? Nei meras, nei savivaldybės administracijos direktorius? Nei tarybos pozicija, nei opozicija? Ne tik nemato, bet ir nieko nedaro?

Ką dar įdomaus „nustatė“ pritardamas S. Budinas?

Direktorius vienasmeniškai suskirstė planuojamos teritorijos (ir teritorijos už planuojamos teritorijos ribų) BP koncepcijos sprendinius į dalis (galiojantys ir negaliojantys sprendiniai) bei nustatė toms negaliojančioms BP koncepcijos sprendinių dalims neterminuotas jų įsigaliojimo sąlygas.

Dėl čia išvardintų priežasčių direktoriaus įsakymu išreikštas pritarimas BP koncepcijai galioja net ne visai planuojamai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai, net ne visiems KL BP koncepcijos sprendiniams, o tik kažkokiai daliai planuojamos teritorijos, tik kažkokiai daliai BP koncepcijos sprendinių, be įsakyme „nustatytų“ išimčių.

Tai reiškia, kad BP „koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus bei nuo šio koridoriaus formuojamos buferinės želdinių juostos dar yra negaliojantys, nes šiai savivaldybės teritorijos daliai jie „galioja tik tuo atveju, jei … apsispręs… ir… bus pritarta… numatys“. Jie turėtų tapti „galiojančiais“ kažkada ateityje. Taip įsakyme parašyta. Taip „nustatė“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius S. Budinas.

Jei ateityje kažkas nutiks ir tai turės būti visai ne „kažkas“, o tik taip, kaip savo pritarime „nustatė” S. Budinas.

Kadangi BP koncepcijos sprendiniai galioja tik dalyje Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos, tai reiškia, kad neturime visos KL BP koncepcijos, galiojančios visai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai. Taip pat visiškai neaišku, kada konkrečiai tie dabar dar negaliojantys BP koncepcijos sprendiniai galėtų įsigalioti ateityje, nes jie taptų galiojančiais tik tuo atveju, jei S. Budino įsakyme „nustatytos“ institucijos („jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsispręs,… numatys sprendinį“ ir „Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bus pritarta“) priimtų būtent tokius sprendimus, kuriuos joms savo 2019 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. AD1-477 „nustatė“ S. Budinas.

O kas bus, jei tos S. Budino įsakyme „nustatytos“ institucijos priims kitokius, nei S. Budinas joms „nustatė“ sprendimus? Arba tik viena iš jų įvykdys S. Budino užduotį, o kita – ne?

Vyriausybei tikrai nėra reikalo nei rinktis, nei „numatyti sprendinį Lietuvos Respublikos bendrajame plane“, nes tie sprendiniai ten jau seniai yra numatyti. Liko tik juos nuosekliai įgyvendinti detalizuojant ir laikantis nurodytos tvarkos bei procedūrų.

O juk teoriškai gali atsitikti ir taip, kad ta pati (ar kita) Vyriausybė kitu savo nutarimu ima ir panaikina savo pačios suburtą Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją… Kas tada?

Tada antra S. Budino įsakyme nurodyta BP koncepcijos įsigaliojimo sąlyga („jei… ir… Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bus pritarta”) taip ir liktų niekada neįgyvendinta? O kaip tada su BP koncepcija, kuri jau 5 mėnesiai kaip turėjo galioti?..

Bet kuriuo atveju, visiškai įmanomas ir toks variantas, kad abi S. Budino įsakyme „nustatytos“ ir kitoms institucijoms adresuotos sąlygos-reikalavimai dėl visos BP koncepcijos įsigaliojimo taip ir liks nerealizuotos. Kaip tada? Taip, kaip ir dabar: kaip neturėjome, taip ir neturėsime Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus atitinkančios visai planuojamai teritorijai galiojančios direktoriaus pritartos BP koncepcijos.

Dėl S. Budino įsakymo įsigaliojimo

Skamba paradoksaliai, bet čia turime atvejį apie negaliojančio dokumento įsigaliojimą.

S. Budino pasirašytas įsakymas iš esmės neatitinka ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimams, kur imperatyviai yra nustatyta, jog „savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data“.

Įsakyme nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data, tačiau įsigalioti ir jo pasirašymo dieną (2019 m. kovo 18 d.)  jis visas taip pat negali, kadangi įsakymas galioja ne visai BP koncepcijai, o tik daliai („galiojančios“) BP koncepcijos sprendinių.

Vienai BP koncepcijos sprendinių daliai (anot S. Budino – „galiojančios“) direktorius pritarė, o kitų BP koncepcijos dalių sprendiniams S. Budinas dar nepritarė (?), kadangi tie kiti sprendiniai pagal S. Budiną yra dar „negaliojantys“ („galioja tik tuo atveju, jei … apsispręs… ir… bus pritarta… numatys“).

Ne tik kad nepritarė, bet ir nenustatė jokios vėlesnės jų įsigaliojimo datos.

Kad ir kaip betraktuotume tą S. Budino įsakymą jo įsigaliojimo prasme, nesigauna tas įsigaliojimas, kad ir ką.

Sakysit, nesąmonės, kliedesys? Sakykit. Bet būtent toks ir tas įsakymas, kuriuo S. Budinas (tas, kuris yra „atsakingas, jaučiantis pareigą ir nenorintis perleisti atsakomybę po jo ateinančiam administracijos vadovui“) raštu pritarė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai ir dar daug ko ten „nustatė“.

Nesiruošiu nei dalinti receptų, nei atsakinėti į tradicinį klausimą – ką daryti? Tik garsiai pakomentavau S. Budino įsakymo turinį. Tai, ką matau, tai, kas parašyta.

Ką daryti, mums pasakyti turėtų miesto Taryba, Savivaldybės administracija, meras, administracijos direktorius, visi atsakingieji S. Budino įsakymo rengėjai, pasirašytojai ir vizuotojai.

Nieko su šituo direktoriaus įsakymu nedarymas tik gal kiek pratęstų tą neteisėtumo šleifą, gaubiantį BP rengimo procesą (sprendiniai už Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos ribų, 2019 metų direktoriaus pritarimas koncepcijai su „nustatymais“, „preliminarių“ neparengtų KL BP sprendinių „pristatymas“ visuomenei ir Regioninei architektūros tarybai).

Bet kuriuo atveju prie S. Budino įsakymo teisėtumo problemos vis vien reikės sugrįžti ir ją vienokiu ar kitokiu būdu reikės išspręsti, nes iki šiol taip ir neturime Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus atitinkančios visai planuojamai teritorijai galiojančios direktoriaus pritartos BP koncepcijos.

Bus daugiau