P0

Miestas, Svarbu

Rimanto Cibausko tvora turi griūti, bet… (6)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-08-29


Įsigaliojo dar vienas teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta, kad institucijos teisėtai reikalauja, jog verslininkas Rimantas Cibauskas nugriautų nelegaliai pastatytą tvorą uostamiesčio Dailidžių gatvėje, kuria dar ir užtvėrė valstybinės žemės sklypą.

Tačiau verslininkas yra inicijavęs ir dar vieną, vis dar nesibaigusią bylą, kuria siekia laimėti laiko tvoros įteisinimui.

Įsigaliojęs teismo sprendimas skelbia, kad Rimanto Cibausko tvora Dailidžių gatvėje yra neteisėta net dėl dviejų priežasčių: ji pastatyta valstybiniame žemės sklype ir pastatyta be statybos leidimo. Martyno Vainoriaus nuotr.
Jau aštuoni metai

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rugpjūtį rašė apie tai, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

2012-ųjų sausį, kai dar buvo ir miesto Tarybos nariu, R. Cibauskas apskundė teismui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą, kuriuo jam neleista ne aukciono būdu įsigyti besiribojantį 9,43 a valstybinės žemės plotą, tačiau verslininko ieškinį atmetė visų instancijų teismai.

Teismams pasibaigus NŽT 2014 m. spalį patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros taip nenugriovė, nors ir pralaimėjo teismus dėl konstatuoto administracinio teisės pažeidimo.

Institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo tik po to, kai istorija 2017 m. spalį pradėjus domėtis „Atvira Klaipėda“.

Iki Aukščiausiojo Teismo nebekeliavo

Pernai rugsėjį Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje R. Cibauskas prašė panaikinti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimus, įpareigojančius jį nugriauti nelegalią tvorą. Teismas nusprendė, kad R. Cibausko ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Tačiau verslininkas pasinaudojo galimybe tokį sprendimą apskųsti Klaipėdos apygardos teismui. Pastarojo teisėjų kolegija, kurią sudarė Erinija Kazlauskienė, Giedrės Seselskytė ir Danutė Žvinklytė, išnagrinėjo šią bylą gegužę ir verslininko skundą atmetė.

Ir šis teismas konstatavo, kad pagrindiniai R. Cibausko pastatytos tvoros neteisėtumo aspektai yra du: tvora pastatyta valstybiniame žemės sklype ir pastatyta be statybos leidimo. Pabrėžta, kad jo lūkesčiai dėl gretimo žemės sklypo prisijungimo nėra paremti jokiu teisės aktu, o pagrįsti išimtinai subjektyviu vertinimu ir sau palankiu su savivaldybe sudarytos infrastruktūros sutarties aiškinimu.

„Teritorija, kurią apeliantas atitvėrė tvora, buvo priskirta bendrai naudotis, o ne ieškovo turimo žemės sklypo plotui didinti, kaip teigia apeliantas, o tvorą apeliantas galėjo statyti tik jam priklausančiame žemės sklype, o ne valstybiniame žemės sklype. <…> Infrastruktūros sutartyje nėra jokių įpareigojimų, susitarimų pastatyti tvorą valstybiniame žemės sklype, kuris pagal Detalųjį planą skirtas bendrai naudotis, želdiniams įrengti ir eksploatuoti, taip pat nenumatyta, kad apeliantas gali tvora atitverti bendro naudojimo valstybinės žemės sklypo dalį. Infrastruktūros sutartyje taip pat nėra jokių nuorodų apie kitus infrastruktūros plėtojimo darbus, prie kurių būtų galima priskirti apelianto pastatytą tvorą, nėra nurodyta, kad sutvarkytas valstybinis žemės sklypas gali būti atitvertas. <…> Aplinkybė, kad ieškovas siekia pakeisti 0,054 ha valstybinio žemės sklypo paskirtį ir perimti jį savo nuosavybėn, nėra pagrindas vis dar valstybinį žemės sklypą atitverti tvora, tuo labiau tokio aukščio tvora, kuriai statyti buvo būtinas statybos leidimas. <…> Šiuo konkrečiu atveju neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių į statinį, nes iš neteisės teisė atsirasti negali. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovas tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatuotina, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą”, – rašoma teismo nutartyje, kuria buvo atmestas R. Cibausko skundas.

Verslininkas turėjo tris mėnesius laiko dėl tokio verdikto paduoti skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau jo atstovai „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad suėjus šiam terminui toks skundas taip ir nebuvo pateiktas.

Kito sprendimo dar nėra

Bandydamas išsaugoti savo nelegaliai pastatytą tvorą R. Cibauskas inicijavo ir dar vieną teismo procesą. Jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Jis nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų, kad jie dar labiau pratęstų šį terminą – iki šių metų spalio 26 d.

Savo prašyme teismui jis nurodė, jog siekia tvorą įteisinti, „tačiau tam reikia laiko” – vyksta teritorijos detaliojo plano rengimo (keitimo) procedūros. Jomis siekiama pakeisti neteisėtai užimto sklypo naudojimo būdą iš bendro naudojimo į gyvenamąją paskirtį. Tada jau jį būtų galima parduoti aukcione, o žemę įsigijus R. Cibauskui atsirastų galimybė įteisinti tvorą.

Visgi šio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad nė viena R. Cibausko minima aplinkybė nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą pratęsti tvoros nugriovimo terminą, ir jo prašymas atmestas kaip nepagrįstas.

Kadangi šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, R. Cibauskas tai ir padarė. Tačiau šios bylos nagrinėjimo data dar nėra paskirta.

Savivaldybės atstovų teigimu, R. Cibausko inicijuotos detaliojo plano keitimo procedūros taip pat dar nėra baigtos.


2019-08-29

6 komentarai “Rimanto Cibausko tvora turi griūti, bet…”

  1. Kodėl niekas nemato, kiek yra investavęs į Klaipėdos gerbūvį. Gal reikėtų leisti išsipirkti tą žemės lopinėlį. Kiek prisiplėšė signatarai, sau susikūrę įstatymus ir nieko. Griauti mes visi mokame.

    • Jam ir gyvenimo bus per mažai grąžinti skolą miestui ir miestiečiams…Kas pażįsta ir prisimena p.R.C. padarytas skriaudas, NIEKADA nepatikės jo nuoširdžiu noru kurti gerbūvį mieste.

  2. kai rengė gatvės detalius projektus, visiems aiškino, kad daro visos gatvelės gyventojams -visuomenės poreikiams. Stvarkys ir įrengs kortus visiems. Pasitvirtinus detalų filantropija baigėsi – apsitvėrė sau mūro tvoras ir dabar metų metais kankina teismus.

  3. Ir TAIP ELGIASI Filantropas,Mecenatas ,bandęs tapti net Klaipėdos miesto meru ,kažkada apdovanotas GERUMO sparnu ……KIEK to ,,gerumo ” iki šiol mena buvę Prekybos valdybos darbuotojai ir ne TIK jie (puikiai ,,pasiżymėjęs ” ,, prichvatizacijos laikotarpiu ).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt