Asmens teisė į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šią teisę privalo užtikrinti valstybė. Lietuvos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punktu nustatyta, kad aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra viena iš  savarankiškųjų savivaldybės funkcijų.

Deja, Klaipėdos miesto gyventojai jau dešimtmetį kenčia nuo padidėjusios taršos ir smarvės gyvenamojoje aplinkoje. Nemalonūs puvėsio, fekalijų, nuotekų, degėsių, pūvančios mėsos, saldūs rapsų aliejaus kvapai ir pan. jaučiami Klaipėdos miesto pietinėje dalyje – teritorijoje nuo Baltijos prospekto iki Jūrininkų prospekto, Rimkuose, o taip pat Ketvergių, Toleikių, Lėbartų kaimuose, esančiuose Klaipėdos rajone.

Apie nemalonių kvapų problemą buvo pradėta kalbėti dar 2010 metais. Gyventojai daugybę kartų kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos padalinio specialistus, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir merą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, ministerijas, Vyriausybę ir kitas institucijas, tačiau situacija tik blogėja. Institucijos beveik dešimtmetį nesugeba išspręsti smarvės gyvenamojoje aplinkoje problemos.

Galimi taršos šaltiniai yra nustatyti jau prieš daugiau nei penkerius metus. Pasak aplinkosaugininkų, didžiausią problemą kelia netoli Klaipėdos miesto esančiame Dumpių kaime įsikūrusios įmonės: UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ buitinių atliekų sąvartynas, UAB „Branda LT“ kompostavimo aikštelė, AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo, dujų surinkimo, dumblo džiovinimo įrenginiai, UAB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų surinkimo įrenginiai bei dumblo saugojimo aikštelės.

Nebeapsikentę gyvenimo smarvėje pietinės miesto dalies gyventojai 2018-11-06 rinkosi į mitingą Atgimimo aikštėje, Klaipėdoje. Praėjo metai po reikalavimų institucijoms pateikimo, tačiau situacija nesikeičia. Dar vienerius metus žmonės gyveno smarvėje.

„Neseniai minėjome Baltijos kelio jubiliejų. Visas pasaulis mus matė ir palaikė. Šią pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojų akciją galėtume pavadinti „Smarvės keliu“. Žmonės nebeapsikenčia ir vienijasi bendram tikslui – pareikšdami savo poziciją prieš oro taršą, prieš nesiskaitymą su gyventojais ir jų konstitucine teise į švarią ir saugią gyvenamąją aplinką“, – sako viena iš akcijos organizatorių klaipėdietė Ligita Girskienė.

Šį sekmadienį, rugsėjo 8 d., 11 val. nuo Šilutės pl. 68 esančio prekybos centro „Maxima” pajudės klaipėdiečių eisena „Už teisę gyventi be smarvės!”

Pernai panašioje akcijoje Klaipėdos Atgimimo aikštėje dalyvavo apie 270 žmonių. Tikimasi, kad šį kartą eiseną palaikys apie 400 miesto gyventojų. Akcijos metu bus pasirašyta ne tik peticija, adresuota miesto valdžiai, bet ir kreipimasis į teismą. 2018 metais buvo surinkta 4500 parašų, kurie lydėjo reikalavimą prokuratūrai ginti viešą interesą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei raginant  spręsti jau nuo 2010 metų egzistuojančią Klaipėdos oro taršos ir smarvės problemą.

Eisenos tikslas – dar kartą atkreipti miesto valdžios, šalies visuomenės ir Lietuvos aukščiausiojo rango politikų dėmesį į jau 10 metų neišsprendžiamą taršos ir kvapų gyvenamojoje aplinkoje problemą Klaipėdos mieste. Ši eisena – sveikatos, ramaus miego, pasivaikščiojimų vasaros vakarais, išvėdintų gyvenamųjų patalpų, gaivaus oro laidotuvės.

Eitynės baigsis gyva grandine priešais Dumpiuose įsikūrusias įmones, kurios yra kvapo skleidėjos. Po to akcijos dalyviai kviečiami pailsėti suneštinio pikniko metu, kurį galima būtų prilyginti gedulingiems pietums po klaipėdiečių sveikatos laidotuvių.