„Atvira Klaipėda“ vasaros pabaigoje publikavo dvi pirmąsias straipsnelio „Ar teisėtas Sauliaus Budino pritarimas miesto bendrojo plano koncepcijai?“ dalis, kuriose išsiaiškinome kas yra ta koncepcija ir kam ji reikalinga, kaip Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas S. Budino dėka virto maksimalios uosto plėtros koncepcija su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage ir t..

Kadangi S. Budino įsakymas neatitiko (ir neatitinka) įstatymų reikalavimų, o bandymai problemą išspręsti Klaipėdos miesto savivaldybės mero, tarybos, savivaldybės administracijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pagalba baigėsi niekuo, dėl to įsakymo panaikinimo ir teko 2019-04-26 kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, o vėliau (2019-05-17) – ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ką nusprendė teismai?

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinėjo skundą ir gegužės 7 d. nutartimi nutarė jį „atsisakyti priimti“ Ir dar nurodė galimybę apskųsti šią nutartį atskiruoju skundu LVAT, kuria ir pasinaudojau.

Pastarasis 2019 m. liepos 10 d. neskundžiama nutartimi konstatavo, jog pirmos instancijos teismas „tinkamai pritaikęs teisės normas, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą“, todėl „pareiškėjo skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartis palikta nepakeista“.

Šnekant žmonių kalba, abu teismai net nenagrinėjo iš esmės mano skundo ir jame nurodytų motyvų. Vienas teismas mano skundą atsisakė priimti, o kitas teismas pirmojo teismo nutartį paliko nepakeistą.

Po tokios teismų karuselės (teismui net nenagrinėjus skundo) S. Budino pasirašytas įsakymas su visais direktoriaus „nustatymais“ teisėtesniu netapo.

Tad jokio džiaugsmo ar palengvėjimo, ypač oponentų pusėje, negali būti: yra akivaizdūs įsakymo neatitikimai ir prieštaravimai Teritorijų planavimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo reikalavimams, tačiau nėra elementaraus teismo sprendimo šiuo klausimu.

Todėl bet kuriuo atveju prie S. Budino įsakymo teisėtumo problemos vis vien reikės sugrįžti ir ją vienokiu ar kitokiu būdu reikės išspręsti, nes iki šiol taip ir neturime Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus atitinkančios visai planuojamai teritorijai galiojančios Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos.

Lietuviškosios „teismų praktikos“ ypatumai

2019 m. liepos 23 d. gavau Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų raštą su jau įsiteisėjusia 2019-05-07 teismo nutartimi bei kitais priedais, tad ta proga – keletas pastabų apie tuos dokumentus ir juose pateiktus nekuriuos argumentus. Tai ypač pasakytina apie vadinamąją „suformuotą teismų praktiką“.

Šiuo atveju Regionų apygardos administracinio teismas „nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos“ kaip vieną iš svarbiausių savo sprendimo argumentą nurodė, jog „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką, yra konstatavęs, kad… sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos yra tik rekomendacinio pobūdžio teritorinio planavimo dokumentas“. Keturios klaidos viename sakinyje

Visas Regionų apygardos administracinio teismo nutarties sakinys yra kiek ilgesnis, bet ši sutrumpinta citata labai akivaizdžiai parodo, kad net LVAT sugeba viename sakinyje padaryti net keturias (!) esmines klaidas ir po to iš tokio klaidingo teiginio suformuoti mistinę „teismų praktiką“. Ir tai tikrai nėra gramatikos klaidos. Netikit?

Prašau: pirmiausia savivaldybės administracijos direktorius, kaip planavimo organizatorius, pasirašydamas įsakymą su savo pritarimu bendrojo plano koncepcijai, nepriima jokių sprendimų, nes Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas imperatyviai nurodo „koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius“. Tik tiek.

Antra. Sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos taip pat nėra joks rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, nes tokie teismo samprotavimai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kurie teigia, jog „šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes“. Tai yra – įstatymas „reglamentuoja“ teritorijų planavimą, o ne teikia kažkokias neprivalomas „rekomendacijas“, kurias galima vykdyti, o galima ir ne.

Trečia. Sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos nėra teritorijų planavimo dokumentas. Toks teismo teiginys iš esmės neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalies reikalavimų, kurie teigia, jog „teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai“. Na, tikrai, bet tas liūdnai pagarsėjęs S. Budino įsakymas nėra teritorijų planavimo dokumentas.

Ketvirta. Teritorijų planavimo įstatyme nėra tokios sąvokos „teritoriNIO planavimo dokumentai“. Sąvoka „teritorijų planavimo dokumentai“ įstatyme yra (TPĮ 2 str. 27 dalis), o „teritoriNIO“, deja, – nėra. Sakysit – smulkmena? Šiek tiek suklydo? Teisininkai nėra teritorijų planavimo specialistai? Taip. Teisininkai tikrai nėra teritorijų planavimo specialistai, bet teismo sprendimuose kiekvienas žodis, kiekviena raidė ar net kablelis turi ir reikšmę, ir prasmę, ir pasekmes. Deja, tokios yra LVAT sprendimų formuluotės ir jais formuojama Lietuvos „teismų praktika“, pagal kurią Lietuvoje vyksta teisminiai procesai, kuriuose kažkas laimi, kažkas ne.

Čia – tik vieno be galo svarbaus Lietuvos „teismų praktikos“ sakinio turinio atitikimo Teritorijų planavimo įstatymui analizė. Klaidų ir esminių prieštaravimų Teritorijų planavimo įstatymui yra ir kituose Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties sakiniuose.

Keitimas – ne koregavimas

Nežiūrint į tai, kad skundžiamas buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai savo nutartyje vadovaujasi bendrųjų planų „koregavimą“, o ne „keitimą“ reglamentuojačiu Teritorijų planavimo įstatymo straipsniu – nutartyje kažkodėl yra nurodyta Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti bendrųjų planų „koregavimą“.. Sakysite – vėl suklysta? Vėl ne specialistai? Bet juk tai – įsigaliojusi teismo nutartis.

Jei teismas savo nutartyje taiko visai ne tuos Teritorijų planavimo įstatymo straipsnius, apie ką tada yra ta įsigaliojusi nutartis? Kuo vadovaujantis ji priimta?

Na, ir visai pabaigai

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai persiuntė man įsiteisėjusią nutartį ir kitus dokumentus. Tai tos įsiteisėjusios nutarties originalas pirmame puslapyje yra datuotas… 2018 m. gegužės 7 d.

Šią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties akivaizdžią ir grubią klaidą buvau nurodęs, 2019-05-17 skųsdamas nutartį LVAT, kad pataisytų datą. Negana to, įsiteisėjusios Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutarties pirmame sakinyje (!) yra nurodytas neegzistuojantis skundžiamas S. Budino pasirašytas įsakymas Nr. AD1-477, kuriam teismas suteikė naują pavadinimą – „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano PAKEITIMO (paryškinta straipsnio autoriaus) koncepcijos“. Su tokiu pavadinimu tokio dokumento nėra. Originalaus dokumento pavadinimas baigiasi taip – „…keitimo koncepcijos“.

Kažkaip daugoka tų netikslumų ir klaidų vienoje konkrečioje įsigaliojusioje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nutartyje. Daugoka.

Ir ką?.. Ir nieko. Užtat dabar turiu įsigaliojusią teismo nutartį, kuri yra surašyta beveik metais anksčiau, nei buvo į tą teismą kreiptasi. Matyt, taip turi būti?