Nuomonės

Ar teisėtas Sauliaus Budino pritarimas miesto bendrojo plano koncepcijai? (4)

Edmundas Benetis, architektas
2019-08-23


Liepos 26 dieną gavau įsigaliojusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria jis nutarė mano skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši nutartis – neskundžiama. Buvome sutarę su „Atvira Klaipėda“ dėl straipsnelio apie šių dviejų teismų nutartis, bet…

Juo ilgiau sėdėjau prie to rašinėlio, tuo labiau supratau, jog pradėti jį būtina iš toliau – nuo kovo 18 dienos Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos“, nuo kurio ir prasidėjo ta teismų karuselė.

Martyno Vainoriaus nuotr.
„Esu atsakingas, jaučiu pareigą…”

„Esu atsakingas, jaučiu pareigą ir nenoriu perleisti atsakomybę po manęs ateinančiam administracijos vadovui…“ savo paaiškinime Klaipėdos miesto tarybos nariams pavasarį kukliai apie save parašė tada dar savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, besiaiškindamas apie liūdnai pagarsėjusio savo pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo (KLBP) aplinkybes.

Kovo 18 dieną „įvertinęs susidariusią situaciją, sulaukęs kol baigsis savivaldos rinkimai“ (taip toliau savo paaiškinime miesto tarybos nariams nuoširdžiai aiškino S. Budinas, bemaž pusę metų išlaikęs ant savo darbo stalo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepciją (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. kovo vidurio) ir „paruoštą sprendimo projektą dėl bendrojo plano koncepcijos“), direktorius ėmė ir pagaliau pritarė KLBP koncepcijai su maksimalia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtra ir išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage.

Pritarė, tai pritarė, kas čia tokio? Bet… beveik prieš dvejus metus Klaipėdos miesto taryba 2017 m. liepos 14 d. savo sprendimu Nr. T2-159 “Dėl pritarimo Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“ pritarė pietinės uosto plėtros variantui su uosto plėtra tik pietinėje Klaipėdos dalyje ties Smeltės pusiasaliu ir Kiaulės Nugara. Toks yra priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas galioja ir šiandien.

Tačiau jau buvęs savivaldybės administracijos direktorius kovo 18 d. vienasmeniškai nusprendė kitaip ir tas 2017 m. liepos 14 d. tarybos sprendimas (pritarimas pietinės uosto plėtros variantui) vieno jau buvusio valstybės tarnautojo brūkštelėto parašo dėka virto pačia maksimaliausia uosto plėtra – S. Budinas pritarė maksimalios uosto plėtros variantui su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage ir su pačiomis maksimaliausiomis neigiamomis pasekmėmis Klaipėdos gyventojams, Kuršių marioms, Kuršių nerijai ir Baltijos pakrantei nuo Klaipėdos iki pat Latvijos sienos.

Skirtumas tarp pietinės ir maksimalios uosto plėtros ir tų plėtrų poveikio aplinkai yra milžiniškas.

Maksimalios uosto plėtros variantas numato ir esamo uosto esamoje jo vietoje plėtrą (čia ateityje planuojama perkrauti iki 100 mln. tonų krovinių), ir pietinę, miesto Tarybos 2017 metais palaimintą plėtrą (perspektyvoje – iki 29 mln. tonų krovinių), ir šiaurinę uosto plėtrą su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage. Perspektyvinės šiaurinės uosto plėtros apimtys – dar 34 mln. tonų krovinių. Nesunku suskaičiuoti, kad visa maksimali uosto plėtra reiškia apie 164 mln. tonų krovinių per metus.

Rekordiniais 2018 metais Klaipėdos uostas Klaipėdos miesto marių pakrantėje krovė kiek daugiau nei 46 mln. tonų labai įvairių krovinių, pradedant geležim, nafta, durpėm, cementu ir t.t. Apie trečdalį (apie 15 mln. tonų) rekordinio krovos kiekio sudaro baltarusiškos trąšos.

Prisiminkime, kad pagal abiejų rengiamų – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano (BP) ir Klaipėdos miesto BP keitimo strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitų išvadas maksimalios uosto plėtros (su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage) pasekmės Klaipėdai, Kuršių marioms, Kuršių nerijai ir ypač – visai beveik 50 km ilgio Baltijos jūros pakrantei (nuo Melnragės iki Latvijos sienos) bus neigiamos, reikšmingos, tiesioginės ir ilgalaikės.

Trumpai šnekant ir verčiant tas SPAV išvadas į „žmonių kalbą“, maksimali uosto plėtra su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage – tai pati tikriausia Klaipėdos, Kuršių marių, Kuršių nerijos ir ypač tos 50 km ilgio Lietuvos Baltijos jūros pakrantės ekologinė katastrofa, kuriai suplanuota pati tikriausia Lietuvos pajūrio kranto erozija ir esamų paplūdimių praradimas.

Tokioms akivaizdžiai ir maksimaliai neigiamoms uosto BP SPAV ataskaitos išvadoms bei uosto BP sprendiniams bent du kartus nepritarė ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (2017-03-15 Nr.(4)-V3-425(7.23) ir 2019-01-10 Nr.(3)-V3-40(12.1)). Pati Aplinkos ministerija labai aiškiai yra pareiškusi, jog „visų uosto alternatyvų atvejais pasekmės krantams būtų tiesioginės, ilgalaikės, neigiamos ir reikšmingos“ (2018-05-18 Nr. (14-1)-D8-2696). Kas dar ir kam neaišku?

Deja, lietuviškoji teritorijų planavimo teisinė bazė šiuo metu yra tokia, jog leidžia KVJU BP planavimo organizatoriui (Susisiekimo ministerija) tokius nepritarimus paprasčiausiai „motyvuotai atmesti“. Kas uosto BP atveju ir buvo padaryta.

Mūsų atveju visos tos kalbos apie uosto BP sprendinius ir jų poveikį aplinkai ir kraštovaizdžiui yra svarbios tik dėl to, kad S. Budino pritartos KL BP koncepcijos sprendiniai uostui ir uosto BP sprendiniai su maksimalia uosto plėtra ir su išoriniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage bei su pačiomis maksimaliausiomis neigiamomis pasekmėmis aplinkai yra… visiškai tie patys.

Pradžioje buvo S. Budino pritarimas

S. Budino įsakymo sprendžiamosios dalies pagrindiniame 1 punkte juodu ant balto yra parašyta:

„1. Pritariu 2 variantui (priedas – brėžinys ir aiškinamasis raštas, 29 lapai) ir nustatau, kad koncepcijos sprendiniai dėl išorinio uosto ir jo aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus bei nuo šio koridoriaus formuojamos buferinės želdinių juostos galioja tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsispręs išorinį uostą vystyti Klaipėdoje (numatys sprendinį Lietuvos Respublikos bendrajame plane) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 „Dėl Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos sudarymo“ sudarytos Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje bus pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės dalykinių sąlygų sąvado, kurio derybinėms kryptims su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija 2018 m. balandžio 6 d. posėdyje (protokolas 2018-04-18 Nr. TAK-3), priemonių įgyvendinimo programai“.

Teksto atskirų žodžių paryškinimas – šio straipsnelio autoriaus. Prie tų paryškintų žodžių mes dar sugrįšime.

Direktoriaus įsakymo pirmo punkto pirmieji du žodžiai ir vienas skaičius (iki pirmųjų skliaustų) yra visiškai teisingi ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo reikalavimams, kurie imperatyviai nurodo, jog „koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius“ (25 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Deja, bet tik tie du žodžiai ir tas vienas skaičius direktoriaus įsakyme ir teatitinka jau minėtą 2017 m. liepos 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo pritarta tik pietinei uosto plėtrai.

O, vat, visa kita to direktoriaus įsakymo pirmojo punkto teksto dalis…

Būtent dėl tų kitų (ne dėl tų pirmųjų) žodžių kartu su Klaipėdos bendruomenių atstovais buvo kreiptasi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, nurodant, kas direktoriaus pritarime neatitinka miesto Tarybos sprendimo Nr. T2-159, o kas LR teritorijų planavimo įstatymo, LR vietos savivaldos ir LR viešojo administravimo įstatymų reikalavimų. Meras labai geranoriškai priėmė bendruomenių kreipimąsi ir kažkodėl mus visus pasiuntė… į pasitarimą-susitikimą pas l. e. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Olegą Mariničių su beveik visais pagrindiniais to direktoriaus S. Budino įsakymo-pritarimo rengėjais, derintojais ir vizuotojais.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Sulaukus gana keisto atsakymo iš O. Mariničiaus (2019-05-10 Nr. (4.39.)-R2-1264) apie bendrą O. Mariničiaus ir labai atsakingų savivaldybės administracijos darbuotojų pasitarimą-susitikimą su merui apsiskundusiais bendruomenininkais (kam bereikalingas raštas apie jau įvykusį renginį to renginio dalyviui?) ir dar kartą 2019-06-04 raštu priminus merui, kad bendruomenininkai kreipėsi visai ne į O. Mariničių, o į PATĮ Klaipėdos merą ir vis dar laukia mero atsakymo, PATSAI meras 2019-06-21 atsakė (rašto Nr. (4.39.)-R2-1542) trumpai, bet labai dalykiškiai net dviem sakiniais dar kartą pasiųsdamas bendruomenininkus su nuoroda … į tą patį O. Mariničiaus 2019-05-10 atsakymą Nr. (4.39.)-R2-1264) apie O. Mariničiaus ir jo kolegų susitikimą su bendruomenininkais. Ratas užsidarė.

Taip sakant, prisibendravome aukščiausiame Klaipėdos lygyje, bet nuo to S. Budino pritarimo KL BP koncepcijai turinys nepasikeitė nė per nago juodymą. Ir to įsakymo situacija teisėtumo prasme taip pat nepakito.

Dėl to S. Budino pritarimo teisėtumo ir teko kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, o vėliau – ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Kas tai koncepcijai yra negerai?

Tad kas gi yra negerai su tuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytu įsakymu?

Pradžioje reikėtų pasiaiškinti, kas yra ta BP koncepcija ir kuo ji svarbi BP rengimo procese.

Koncepcija laiko prasme yra pats kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų proceso rengimo proceso vidurys – antro etapo antra stadija. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje yra nurodyta, jog koncepcija yra parengiama kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų proceso rengimo etapo antros stadijos (bendrųjų sprendinių formavimas) metu ir ja yra nustatomos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys. Tos svarbiausios teritorijos vystymo kryptys yra išdėstomos grafiškai (brėžiniai) ir raštu (aiškinamasis raštas).

Pagal kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro įsakymu nuostatas, koncepcija yra vientisas ir neskaidomas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo antro etapo (rengimo etapas) antros stadijos (bendrųjų sprendinių formavimas) sprendinių rezultatas – urbanistinė idėja, kuri yra rengiama visam bendrajam planui, visai planuojamai savivaldybės teritorijai ir kurioje yra nustatomi principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai. Koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius.

Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius.

Kita, taip pat įstatyminė nuostata teigia, jog teritorijų planavimo organizatoriai yra Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Apie tą koncepciją, pasirinktą „svarbiausią teritorijos vystymo kryptį“ nustatyta tvarka informuojama ir visuomenė.

Galima apibendrinti ir padaryti išvadą, kad viso BP rengimo proceso viduryje parengiama bendrojo plano koncepcija, kuriai raštu pritaria savivaldybės administracijos direktorius, yra susitarimas tarp užsakovo ir projekto rengėjo. Tas susitarimas juridiškai patvirtina pasirinktą labai apibendrintą ir schematišką bendrojo plano urbanistinę idėją (kas bus daroma su tuo bendruoju planu, ko iš jo norima, kuriuo keliu bus einama, kokios bus svarbiausios teritorijos vystymo kryptys ar principiniai planuojamos teritorijos planavimo sprendimai).

Čia, kaip pas siuvėją, kai galutinai apsisprendžiam, patvirtinam ir sukertame rankomis, jog siūsime baltą kostiumą. Tą žinom ir mes, ir siuvėjas. Koks bus galutinis to balto kostiumo vaizdas, jo rankovių ilgis, atlapų plotis ar sagų skaičius švarke – išsiaiškinsime vėliau. Svarbu, kad dabar sutarėme dėl esmės (dėl koncepcijos, idėjos) – mums reikia balto kostiumo. Galutinis rezultatas jau nebegalės būti nei juodas kostiumas, nei balta suknelė. Tik baltas kostiumas.

Šis buitinis pavyzdys gana vaizdžiai iliustruoja ir BP rengimo koncepcijos nustatymo prasmę bei logiką.

Mūsų atveju, Klaipėdos miesto taryba apsisprendė ir iš keturių bendrojo plano rengėjų pateiktų KL BP koncepcijos variantų pasirinko, jos manymu, Klaipėdai optimalų – pietinės uosto plėtros KL BP koncepcijos variantą.

Tai reiškia, kad įvairių galimų Klaipėdos savivaldybės teritorijos bendrojo plano variantų paieškos, jų modeliavimo ir pasiūlų laikas baigėsi ir nuo to momento (direktoriui raštu pritarus) projekto rengėjai dirbs tik su tuo vieninteliu koncepcijos variantu (konkretizuos ir detalizuos pasirinktosios koncepcijos sprendinius), kuriam pritarė miesto Taryba. Tą apsisprendimo momentą savo parašu pritardamas koncepcijai fiksuoja planavimo organizatorius – savivaldybės administracijos direktorius, kaip kad ir nustatyta LR teritorijų planavimo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

Kaip „jaučiantis pareigą“ direktorius koncepciją rengė

Dėl direktoriaus pareigos pritarti koncepcijai niekas ir nesiginčija. Direktoriaus veiksmas „pritarti“ yra visiškai teisėtas. Bet tik tas vienas veiksmas „pritarti“, kuris ir yra numatytas Teritorijų planavimo įstatyme.

Šioje vietoje, aišku, būtų buvę gerai, jei kas būtų lėtai žvilgtelėjęs į tą S. Budino paaiškinimo Klaipėdos miesto tarybos nariams dalį, kurioje jau buvęs savivaldybės administracijos direktorius net nerausdamas viešai tarybos nariams tvirtino, jog ”organizuoti bendrojo plano rengimo procesą, tame tarpe ir parengti (paryškinta straipsnio autoriaus) bei pritarti koncepcijai (LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 p.) įstatymai nurodo planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui…“

Kaip čia švelniau ir korektiškiau pasisakyti po tokių išsamių buvusio direktoriaus paaiškinimų? Bandykim.

Nėra ir niekada nebuvo nei tokių įstatymų, nei tie įstatymai kada nors „nurodė“ budinams „parengti“ bendrųjų planų koncepcijas.

Ir tikrai ne S. Budinas tą KL BP koncepciją parengė. Pasižiūrėkit į patvirtintos KL BP koncepcijos brėžinius ir aiškinamąjį raštą ir pamatysit, kas juos rengė, kas pasirašė. Deja, tikrai ne Saulius. Matyt, suklydo besiaiškindamas žmogus. Nepataikė. Būna. Bet kam tada paaiškinime rašyti nebūtus dalykus?

Ir iki šio momento viskas daugmaž aišku.

Bus daugiau.


2019-08-23

4 komentarai apie “Ar teisėtas Sauliaus Budino pritarimas miesto bendrojo plano koncepcijai?”

  1. Įdomu, kaip jis galėjo tiek metų išdirbti Statybos inspekcijoje, Šilutės vyr architektu, tai yra valstybės tarnautoju, jei nesuvokia, kad valstybės tarnautojai privalo vadovautis teisės aktais? Ar tada viskas buvo derinama-nederinama tik pagal jo didenybės įgeidžius? ar nors kiek įstatymais vadovavosi…

    • Kiek girdėjau, beveik visuose darbuose buvo problemų problemėlių…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt