Uosto bendrajam planui pasiekus finišo tiesiąją, centrinė valdžia prisiminė Klaipėdos norus gauti kompensaciją už planuojamą maksimalią uosto plėtrą – Susisiekimo ministerija penktadienį surengė apskritojo stalo diskusiją dėl vadinamojo dalykinių sąlygų sąvado (DSS).
Diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad vienu metu patvirtinti visų trijų dokumentų – miesto ir uosto bendrųjų planų (BP) bei DSS įgyvendinimo programos jau tikriausiai nepavyks, tačiau esą sužibo viltis, kad pirmiausia bus patvirtina minėtoji programa ir tik vėliau uosto dokumentas, nors tai padaryti Vyriausybė jau galėtų kad ir artimiausiame savo posėdyje.
„Seniai bepamenu, kad ministerijoje diskusija būtų trukusi keletą valandų – tai liudija, jog ji buvo pribrendusi, prinokusi ir labai svarbi. Gerai nuteikė ir naujojo ministro įsigilinimas į situaciją bei apčiuopiamas dalykiškumas. Trečias dalykas – gausiai dalyvavo įvairių institucijų atstovai. Ir uosto, ir geležinkelių, ir Kelių direkcijos, ministerijų vadovybė. Mūsų klausimui tikrai buvo skirtas labai didelis dėmesys”, – sakė V. Grubliauskas.
Pasak jo, nors Vyriausybė nieko nepažeisdama formaliai jau galėtų tvirtinti uosto BP, jau yra suvokimas, kad esant trinčiai su miestu, „perspektyva nebūtų pati šviesiausia” ir būtų užprogramuotas ilgalaikis konfliktas įgyvendinant šio plano sprendinius miesto teritorijoje.
„Aptarėme visus 17 sąvado punktų, nes jau pačioje pradžioje pasakiau, kad niekas, išskyrus Tarybą, jos Kolegiją, neturi teisės jų kvestionuoti. Visos jos išlieka, nė viena negali būti išbraukiama. Taip pat labai aiškiai pasakiau – jei kalbame apie maksimalią uosto plėtrą, turime kalbėti ir apie maksimalų uosto plėtros poveikio miesto gyvenimo kokybei suvaldymo paketą”, – sakė meras.
Anot V. Grubliausko, miesto pozicija ir siekiamybė būtų, kad visi trys dokumentai būtų tvirtinami vienu metu. O jei ta nėra įmanoma – pirmiausiai norėtųsi, jog būtų patvirtina DSS įgyvendinimo priemonių programa „su labai aiškiais įgyvendinimo terminais, finansavimo šaltiniais ir įgyvendinančiomis institucijomis”.
„Man pasirodė, kad ministras išgirdo tokį mūsų prašymą, nors kai kam susitikimo metu pasirodė, jog miestas nori stabdyti procesą. Mes nenorime stabdyti, bet raginame neskubėti”, – sakė miesto vadovas.
Pasak jo, dabar per dešimt dienų ar dvi savaites turėtų būti parengtas diskusijos protokolas su susistemintomis pozicijomis, preliminariais kaštais bei terminais ir teikiamas specialiai ministro pirmininko sudarytai Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijai. Ji turėtų jį aprobuoti ir pavesti įgyvendinti konkrečią įgyvendinimo programą. Ją, mero nuomone, turėtų tvirtinti Vyriausybė, „kad suteiktų jai deramą kalibrą, statusą”.
Mero teigimu, daugeliui miesto pozicijų uostas neprieštaravo, tačiau tokių, kurioms „visi kiti pritarė, buvo labai nedaug”. V. Grubliauskas sakė kol kas nenorintis jų vardinti – lauks minėtojo protokolo.
„Bet kuriuo atveju svarbu tai, kad niekas neatmesta, dėl visko bus šnekama, nors kai kas atrodo kaip nelabai daug perspektyvų turintys sprendiniai, tačiau vien tai, kad neatmetama, jau yra labai gerai”, – reziumavo meras.
Išoriniam uostui Klaipėdoje didelis NE !!!
Uosto bendrasis planas sustojo ne dėl kieno nors geros valios, o todėl, kad jo stūmėjai iš uosto nori jam bet kokiu būdu suteikti teisėtumo įvaizdį. Tam reikalingas pritarimas jau kito teritorijų planavimo dokumento – Lietuvos bendrojo plano koncepcijai. Ten taip tyčia yra „pagrindžiama” giliavandenio uosto vieta Lietuvos pajūryje. Pagal tą dokumentą Melnragė „nugalėjo” Būtingę santykiu 8:2,5. Krausim visą brudą po senovei Klaipėdoje.
Gerbiamieji, visko reikia ir išorinio uosto ir DSS sąlygų įgyvendinimo, Klaipėdą Lietuva turi vieną ir nėra iš ko rinktis…Turi buti pasiekti susitarimai ! Valstybę kuriame visą laiką kartu, dar nuo Sąjūdžio laikų ! Visiems linkiu solidumo ir tolerancijos !
taip ir dvelkia 80 aisiais – tik parašą – M.Gorbačiov uždėk ir vietoj Sąjūdžio rašyk – Perestroika. Mentalitetas ir ekonominė logika vis ta pati. Paaiškinu – Klaipėda Lietuvoje tai viena ( minties gigantas 🙂 ), bet uostų gali būti bent 3-5 Lietuvoje. Ir dar net Afrikoje ar kur kitur, jei tik yra už ką -niekas nedraudžia nei miestui nei valstybei. Tačiau tai joks argumentas tam, kad taršią pramonę toliau vystyti miesto centre ir neleisti žmonėms gyventi ir kurti prie marių, gyventi švaresniame mieste ir turėti bent kiek švaraus pajūrio. Tai minimalūs europietiški – klaipėdiečių norai.
Labai baisu, kad ponai iš Vilniaus nenori girdėti, jog žala, pastačius išorinį uostą, bus skaičiuoja milijardais eurų. Lietuvos pajūrio naikintojai pyksta ir aiškina apie proceso stabdymą. Kodėl prie apskrito stalo nepakvietė Seimo narių, kurie yra deleguoti nuo Klaipėdos ir aktyvių Klaipėdos visuomenininkų? Kada baigsis grupelės žmonių, kurie didžiuojasi, kad yra oligarchai, valdymas? Kada į tokius susitikimus ims kviesti Seimo narius ir aktyvius klaipėdiečius?
– kodėl nepakvietė seimo narių? Tai kurių čia? Ar nors vienas, nors kažką darė? Vos tik išgirsdavo žodį -uostas, visi kaip žalčiai patyliukais čiuoždavo į krūmus. Visi!!! – pradedant N.Puteikiu ir baigiant I.Rozova. Priminsiu – visi Seimo nariai pakėlė rankas ir nubalsavo už įstatymą, kuris „teisėtai” leido oligarchų lobistams nusispjauti į miesto žmonių norus pradėti savo mieste gyventi kitaip , nes iki 2014 metų tokią teisę turėjo , tik reikėjo su „narodu susitarti”. Tai ir brangu, ilgai trunka, mažai prognozuojama, tai seimo nariai nubalsavo ir leido – „vyrai, dirbkite kaip norite” ir nėra čia ko su tuo miestu tartis. Leido rengti tik savo (uosto) biznio planą, gudriai pavadintą – uosto bendrasis planas ir dar aukštesnio lygmens ( nereikia nieko tartis). Vienintelis E.Gentvilas kažkada išdrįso nors pasakyti, kad naujas uostas turi būti Butingėje, bet kai A.Vaitkus prispaudė uodegą su teismais, tai matyt ir tas šios minties atsižegnojo, nes visą laiką šiuo klausimu jau senai tyli. O gal nors vienas seimo narys įnicijavo šio (planavimo įstatymo) įstatymo, vieno punkto pataisą? Seimo nariai savo Mauro darbą jau padarė ir dabar bus kaip S.Skvernelis panorės. Tai kurį čia tą seimo narį reikia „sodinti prie apvalaus stalo” ir ko? Na nebent svarbi I. Rozovos nuomonė?
Gyventojams nereikia išorinio uosto Melnragėje – tą jau pasakė gyventojų išrinkti miesto tarybos nariai. O kas nusprendė, kad galima gyventojų norus pakeisti kažkokiu tai dalykinių sąlygų sąvadu, neaišku kieno sugalvotu?
kaip tai kas? „miesto Tarybos” kolegija ir tai reiškia – V.Grubliauskas. O jei netiki – pažiūrėk kas yra visų Klaipėdos švenčių ir ypač džiazu rėmėjai . Visi surašyti kam reikia „tėvišką” duoklę atiduoti.