Paskelbta, kad miesto Tarybos narys pažeidė tarnybinę etiką.

Žinią skaitytojai sutiko abuojai, įprasto emocingo komentavimo politikų doros klausimais nėra. Skaitytojai šiuo atveju parodė daugiau išminties nei tos komisijos nariai.

Artūrui Razbadauskui inkriminuotas nuslėpimas ėjus laikinojo rektoriaus pareigas neatlaiko patikrinimo gūglio sistema. Martyno Vainoriaus nuotr.

Normintojo tikslai buvo pasiekti

Nustatydamas pareigų deklaravimo prievolę normintojas siekia išvengti situacijų, kai politikas slapta, visuomenei nežinant apie galimą jo interesą, priiminės sprendimus, darys veiksmus, naudingus asmeniškai jam. Esminga čia – „visuomenei nežinant”.

Artūrui Razbadauskui inkriminuotas nuslėpimas ėjus laikinojo rektoriaus pareigas neatlaiko patikrinimo gūglio sistema. Įvedus paieškos žodžius „Razbadauskas laikinasis rektorius”, sistema duoda 5 470 rezultatus – nuo Vikipedijos iki „Atviros Klaipėdos”.

Taigi, net jeigu šis miesto Tarybos narys ir bandė slapukauti (lindo po stalu į kabinetą atėjus žurnalistams, nešiojo netikrą barzdą, dalijo vizitines su užrašu „laikinasis rektorius Petraitis” ar pan.), – tokių bandymų rezultatai buvo labiau nei kuklūs.

Prie to pridurkime, kad deklaracijas paprastai skaito tik politiniai oponentai, o žiniasklaida vienaip ar kitaip pasiekia visus, tad informacinė aprėptis buvo nesulyginamai didesnė.

Labiau tos jo pareigos būtų žinomos nebent autostradoje reklaminiuose skyduose skelbiant.

Taip, nedeklaravęs laikinųjų pareigų, rektorius pasielgė nerūpestingai ir vertas komisijos pastabos. Tačiau normintojo tikslas, kad visuomenė žinotų apie politiko interesą, ir taip buvo pasiektas bei viršytas su kaupu kitų aktorių pastangomis, todėl Etikos komisijos sprendimas man atrodo nepamatuotai griežtas.

Nusišalinimo yda

Komisijos nariai rekomendavo ateityje A. Razbadauskui susilaikyti miesto Taryboje balsuojant universiteto klausimais. Gerai, kad taip rekomendavo, nusišalinimo norma panašiais atvejais yra prasminga, logiška, atitinkanti visuomenės interesą.

Tačiau tokiais atvejais kolegos Taryboje ir visuomenė netenka profesinės ekspertizės, kurią yra sukaupę šie politikai savo kasdieniame darbe. Ligita Girskienė nebalsuos daugiabučių priežiūros klausimais, Laima Juknienė nebalsuos dėl švietimo reikalų… Ar galime būti tikri, kad tada nenukentės sprendimo kokybė ir visuomenės interesas?

Galimas sprendimas išsaugoti mūsų labui tokių Tarybos narių profesinę ekspertizę nerizikuojant interesų konfliktų būtų reglamentu įtvirtinta rekomendacija tokiam Tarybos nariui prie sprendimo medžiagos teikti ir savo aiškinamąjį raštą – kodėl projektas yra geras ar blogas. Jis jau nusišalino nuo balsavimo; visiems jau žinomas jo interesas ir kolegos jo argumentus vertins su sveiku nepatiklumu. Ir jeigu argumentų logika įveiks tą išankstinį nepatiklumą, turbūt siūlymai atitinka ir visuomenės interesą.

Taip elgtis, regis, ir dabar nedraudžiama. Tačiau reglamentu neskatinant to daryti, veiksmas tampa lyg ir moraliai abejotinas – ko jis ten neršia, ką jis ten įrodinėja, kas už to slypi?

Nusišalinai nuo balsavimo, tai ir tylėk.

Taigi, toks paskatinimas reikalingas ir tam pačiam profesionaliam reikalo žinovui, kad jis be moralinių abejonių pilna burna galėtų išsakyti dalykus, kuriuos gerai supranta.

Taisyklių raidė kaip gudravimo instrumentas

Pasikartosiu: Etikos komisija A. Razbadausko atveju pasielgė siaurai legalistiškai, ignoruodama faktinių aplinkybių visumą.

Melstis normos raidei pamirštant jos turinį lengva, tačiau neišmintinga.

Yra buvę atvejų, kai tarnybinės etikos taisyklėmis pasinaudota siekiant išvengti Tarybos nario duotos priesaikos vykdymo („Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu […] sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.”).

Siauruose ratuose plačiai yra žinomas senovės atvejis, kai miesto Tarybos narys imitavo turtinį interesą, kad turėtų formalų pagrindą nusišalinti nuo balsavimo. Tasai Tarybos narys buvo geras  žmogus, tačiau netvirto būdo. Užtat nežioplas, pats Etikos komisijos narys. O balsuoti reikėjo vienai įmonei rūpimu klausimu. Balsuoti „už” jis nenorėjo, nes matė, kad sprendimas pažeis visuomenės interesus. Balsuos „prieš” – įmonė liūdės su visomis iš to išplauksiančiomis pasekmėmis. Susilaikys – įmonės liūdesys nebus mažesnis, juk buvo tartasi.

Tada jis nusipirko už kelis litus porą tos įmonės akcijų ir prieš balsavimą iškilmingai nusišalino pagal tarnybinės etikos taisyklių raidę. Kolegos kiek suglumo – niekas net negalvojo, kad jis gali būti koks verslo ryklys, o štai pasirodo…

Ryklys ne ryklys – užtat, pagerbkime, laikosi aukščiausių etikos standartų! Ir įmonė jam negalėjo priekaištauti – nors pacta sunt servanda, tačiau dura lex, sed lex.

Dabartinė Etikos komisija, barusi Artūrą Razbadauską, aną Tarybos narį turbūt tik pagirtų: juk viską jis darė griežtai pagal raidę. Nėra prie ko prikibti, gali būti etikos normų švyturiu. Bet mes juk jaučiame moralinius tokio finto gliaumus…