Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, liberalas klaipėdietis Simonas Gentvilas ketvirtadienį kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti trijų ministrų įsakymus, kurie prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui dėl kuro sudėties bei gali atnešti milijonines ES baudas Lietuvai jau kitąmet.

„Kai Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę dalyvaudamas Jungtinių Tautų Klimato kaitos viršūnių susitikime pristatė Lietuvos sėkmės istoriją pereinant nuo dujų prie biokuro centralizuoto šildymo sektoriuje, turime pripažinti, kad transporto sektoriuje esame autsaideriai pagal atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Vyriausybė savo poįstatyminiais aktais blokuoja didesnį biodegalų panaudojimą kure, nepaisant Seimo priimtų įstatymų ir įsipareigojimo Europos Sąjungai“, – teigia parlamentaras.

Jis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Aplinkos, Energetikos ir Susisiekimo ministrų įsakymais numatytos išimtys kuro sudėčiai neprieštarauja Seimo priimtiems įstatymams ir Europos Sąjungos direktyvoms.

„Šiuo metu galiojančiame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra nustatyta, kad  Lietuvos degalinėse turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodyzelino. Tiesa, tokia nuostata galioja tik šiltuoju metu laiku.  Žiemos laikotarpiui tokio įpareigojimo nebelieka. Tokia praktika nėra suprantama, nes, pavyzdžiui, 2017 m. atsinaujinančių išteklių dalis Lietuvos transporto sektoriuje sudarė 3,7 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje, kai ES 2017 m. vidurkis siekė 7,4 proc. Jau už trijų mėnesių, 2020-aisiais, Lietuva yra įsipareigojusi ES transporto sektoriaus atsinaujinančių išteklių dalį padidinti bent iki 10% “, – pastebi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas.

S.Gentvilas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visose ES šalyse degalais su biodalimi prekiaujama ištisus metus, t.y. šaltuoju metų laikotarpiu nedaromos jokios išimtys ir biodegalai yra maišomi ne tik į benziną, bet ir į dyzeliną. Pavyzdžiui, tai daroma ir tokiose į Lietuvos klimatą panašiose šalyse, kaip Lenkija ar Švedija, kur  biodegalai į dyzeliną maišomi ištisus metus ir sudaro 7 proc. Paradoksalu, bet Lietuvoje gaminamas biokuras yra plačiai naudojamas žiemos metu Norvegijos viešajame ir privačiame transporte, bet ne pačioje Lietuvoje.

„Didžiausią nuostabą kelia daugumą Seime turinčių „valstiečių-žaliųjų“ pasyvumas. Biodegalai gaminami iš žemės ūkio produkcijos. Vietoje to, kad importuotume naftą iš autokratinių valstybių, galėtume šimtamilijonines lėšas nukreipti Lietuvos ūkininkų produkcijai. Prezidento Niujorke pasakotą Lietuvos biokuro sėkmės istoriją šildymo sektoriuje galime lengvai atkartoti transporto sektoriuje. Tai pasitarnautų klimatui, mūsų ūkininkams ir vairuotojams, apsaugotiems nuo kainų kilimo“, – teigia S. Gentvilas.