Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija” specialistai antradienį supažindino naujuosius įmonės Stebėtojų tarybos narius su investicijomis – trimis biokuro katilais – ir pristatė porą kitų brandinamų projektų.

Du naujus biokuro katilus Šilutės plente esančioje vadinamojoje rajoninėje katilinėje už 6,88 mln. eurų pastatę UAB „Axis Technologies”.

Dar vieną tokį katilą už 4,198 mln. Lypkių rajoninėje katilinėje pastatė UAB „Enerstena”. Pastarasis jau mėnesį dirbo bandomuoju režimu, o šiuo metu atlikus darbus vertina valstybinė komisija.

Vienas iš dviejų naujųjų Šilutės plento katilinėje pastatytų biokuro katilų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak „Klaipėdos energijos” Energijos gamybos tarnybos viršininko Erlando Kidoliaus, artimiausiu metu paskutinieji derinimo darbai bus baigti ir Šilutės plente esančioje katilinėje. Jiems pasibaigus šioje katilinėje iš viso jau stovės keturi biokuro katilai, galintys pagaminti iki 40 MW šilumos energijos.

Pastariesiems dirbat maksimaliu režimu per mėnesį reikės apie 84 vilkikų su biokuru, kurių kiekvienas atgabena apie 90 kub. m biokuro. Tad jau išnagrinėtos galimybės panaudoti geležinkelio atšaką, kuria seniau į katilinę buvo gabenamas mazutas. Pasak „Klaipėdos energijos” Veiklos aptarnavimo centro vadovo Egidijaus Preibio, geležinkeliais gabenamas baltarusiškas biokuras, kuris yra ne tik pigesnis, bet ir geresnės kokybės. Jis taip pat akcentavo, kad toks baltarusiškas kuras  dar papildomai yra tikrinimas dėl radiacijos, kad neatkeliautų iš Černobylio avarijos užterštos zonos.

„Klaipėdos energija“ planuoja čia statyti ir naują kuro sandėliavimo aikštelę, nes daugiametės tendencijos rodo, jog žiemos sezonu biokuro kaina kyla. Jeigu būtų galimybė sandėliuoti didesnį kuro kiekį, jį ne sezono metu tikėtina įsigyti šiek tiek pigiau.

Iš jau įvykusio aukciono matyti, kad keturių „Klaipėdos energijos” biokuro katilų pagaminta šiluma lapkritį bus pigiausia tarp visų uostamiesčio nepriklausomų šilumos gamintojų – 1,79 ir 1,87 ct/kWh. Artimiausias konkurentas – AB „Klaipėdos mediena”, šilumą gaminanti iš gamybinių atliekų ir už ją paprašiusi 2,49 ct/kWh. Didžiausios kainos, už kurią bus superkama šiluma, pasiprašė energiją iš atliekų gaminanti „Fortum Klaipėda” – 3,03 ct/kWh.

Pasak E. Kidoliaus, stebėtojams jau yra pateikta vertinti galima investicija į absorcinį šilumos siurblį, kuris iš maždaug 50-60 laipsnių dūmo Šilutės plento katilinėje paimtų dar apie 25-35 laipsnius šilumos. Skaičiuojama, kad tokia apie 820 tūkst. eurų investicija atsipirktų per penkerius metus, kai kasmet dirbama po pusę metų. Be to, toks siurblys dar ir papildomai išvalytų dūmus.

Galvojama ir apie vadinamosios ORC technologijos įdiegimą. Tai lyg turbina, pro kurią praeidamas karštas garas gamintų elektros energiją, kurios užtektų katilinės reikmėms. Pasak E. Preibio, kol kas tokia nauja technologija Lietuvoje dar niekur nėra naudojama, arčiausiai ji yra įdiegta Latvijoje, Rygoje. Tokios 570 tūkst. eurų investicijos atsipirkimo laikas būtų gerokai ilgesnis, tad šį projektą planuojama vykdyti tik tokiu atveju, jei jam būtų gauta europinė parama.

INFORMACIJA

Naujaisiais „Klaipėdos energijos“ Stebėtojų tarybos nariais rugpjūčio 21-ąją vykusio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinkti Savivaldybei joje atstovaujanti Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, akcininko „Fortum Heat Lietuva” atstovai Vitalijus Žuta ir Diana Grigalionienė, o nepriklausomais nariais buvo paskirti „Klaipėdos naftos” Klaipėdos SGD tarnybos eksploatacijos vadovas Rimas Rusinas, Andrius Saveikis, advokatas Justas Jankauskas ir MB „Ecotilia” savininkė, buvusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė. Rugsėjo pradžioje jie tarybos pirmininke išrinko I. Butenienę. 

Pastaroji sakė, kad kol kas naujos įmonės valdybos rinkti neketinama. Ir toliau dirba balandžio 17 d. dar senosios Stebėtojų tarybos patvirtina valdyba, kurią sudaro Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, įmonės finansų direktorius Kęstutis Jonkus ir „Fortum Heat Lietuva” logistikos vadovas Rimantą Tenenė. Valdyba savo pirmininku išrinko E. Simokaitį.