P0

Svarbu, Verslas

Naujieji „Klaipėdos energijos” katilai jau ruošiami darbui (3)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-10-01


Uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos energija” specialistai antradienį supažindino naujuosius įmonės Stebėtojų tarybos narius su investicijomis – trimis biokuro katilais – ir pristatė porą kitų brandinamų projektų.

Du naujus biokuro katilus Šilutės plente esančioje vadinamojoje rajoninėje katilinėje už 6,88 mln. eurų pastatę UAB „Axis Technologies”.

Dar vieną tokį katilą už 4,198 mln. Lypkių rajoninėje katilinėje pastatė UAB „Enerstena”. Pastarasis jau mėnesį dirbo bandomuoju režimu, o šiuo metu atlikus darbus vertina valstybinė komisija.

Vienas iš dviejų naujųjų Šilutės plento katilinėje pastatytų biokuro katilų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak „Klaipėdos energijos” Energijos gamybos tarnybos viršininko Erlando Kidoliaus, artimiausiu metu paskutinieji derinimo darbai bus baigti ir Šilutės plente esančioje katilinėje. Jiems pasibaigus šioje katilinėje iš viso jau stovės keturi biokuro katilai, galintys pagaminti iki 40 MW šilumos energijos.

Pastariesiems dirbat maksimaliu režimu per mėnesį reikės apie 84 vilkikų su biokuru, kurių kiekvienas atgabena apie 90 kub. m biokuro. Tad jau išnagrinėtos galimybės panaudoti geležinkelio atšaką, kuria seniau į katilinę buvo gabenamas mazutas. Pasak „Klaipėdos energijos” Veiklos aptarnavimo centro vadovo Egidijaus Preibio, geležinkeliais gabenamas baltarusiškas biokuras, kuris yra ne tik pigesnis, bet ir geresnės kokybės. Jis taip pat akcentavo, kad toks baltarusiškas kuras  dar papildomai yra tikrinimas dėl radiacijos, kad neatkeliautų iš Černobylio avarijos užterštos zonos.

„Klaipėdos energija“ planuoja čia statyti ir naują kuro sandėliavimo aikštelę, nes daugiametės tendencijos rodo, jog žiemos sezonu biokuro kaina kyla. Jeigu būtų galimybė sandėliuoti didesnį kuro kiekį, jį ne sezono metu tikėtina įsigyti šiek tiek pigiau.

Iš jau įvykusio aukciono matyti, kad keturių „Klaipėdos energijos” biokuro katilų pagaminta šiluma lapkritį bus pigiausia tarp visų uostamiesčio nepriklausomų šilumos gamintojų – 1,79 ir 1,87 ct/kWh. Artimiausias konkurentas – AB „Klaipėdos mediena”, šilumą gaminanti iš gamybinių atliekų ir už ją paprašiusi 2,49 ct/kWh. Didžiausios kainos, už kurią bus superkama šiluma, pasiprašė energiją iš atliekų gaminanti „Fortum Klaipėda” – 3,03 ct/kWh.

Pasak E. Kidoliaus, stebėtojams jau yra pateikta vertinti galima investicija į absorcinį šilumos siurblį, kuris iš maždaug 50-60 laipsnių dūmo Šilutės plento katilinėje paimtų dar apie 25-35 laipsnius šilumos. Skaičiuojama, kad tokia apie 820 tūkst. eurų investicija atsipirktų per penkerius metus, kai kasmet dirbama po pusę metų. Be to, toks siurblys dar ir papildomai išvalytų dūmus.

Galvojama ir apie vadinamosios ORC technologijos įdiegimą. Tai lyg turbina, pro kurią praeidamas karštas garas gamintų elektros energiją, kurios užtektų katilinės reikmėms. Pasak E. Preibio, kol kas tokia nauja technologija Lietuvoje dar niekur nėra naudojama, arčiausiai ji yra įdiegta Latvijoje, Rygoje. Tokios 570 tūkst. eurų investicijos atsipirkimo laikas būtų gerokai ilgesnis, tad šį projektą planuojama vykdyti tik tokiu atveju, jei jam būtų gauta europinė parama.

INFORMACIJA

Naujaisiais „Klaipėdos energijos“ Stebėtojų tarybos nariais rugpjūčio 21-ąją vykusio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinkti Savivaldybei joje atstovaujanti Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, akcininko „Fortum Heat Lietuva” atstovai Vitalijus Žuta ir Diana Grigalionienė, o nepriklausomais nariais buvo paskirti „Klaipėdos naftos” Klaipėdos SGD tarnybos eksploatacijos vadovas Rimas Rusinas, Andrius Saveikis, advokatas Justas Jankauskas ir MB „Ecotilia” savininkė, buvusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė. Rugsėjo pradžioje jie tarybos pirmininke išrinko I. Butenienę. 

Pastaroji sakė, kad kol kas naujos įmonės valdybos rinkti neketinama. Ir toliau dirba balandžio 17 d. dar senosios Stebėtojų tarybos patvirtina valdyba, kurią sudaro Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, įmonės finansų direktorius Kęstutis Jonkus ir „Fortum Heat Lietuva” logistikos vadovas Rimantą Tenenė. Valdyba savo pirmininku išrinko E. Simokaitį. 


2019-10-01

3 komentarai apie “Naujieji „Klaipėdos energijos” katilai jau ruošiami darbui”

  1. Kaip matau, jūs prieš, jog klaipėdiečiai už šilumą mokėtų pigiau. Pigesnis kuras = mažesnė kaina. Man jokio skirtumo, kur jį pirks Klaipėdos energija, kaip skaičiuos kainas. Svarbu, kad man, mokesčių mokėtojui, būtų kuo pigiau. Jeigu baltarusiai siūlo pigesnį biokurą nei Lietuvos miškininkai, tai greičiausiai jį ten pat perka ir kiti Klaipėdos nepriklausomi gamintojai. Taip kad nepūskit arabų, visažini 🙂

    • Kam tos emocijos? Komentarą reikia skaityti iki galo. Deja, bet pigus biokuras dar negarantuoja pigios šilumos klaipėdiečiams, jei bandoma manipuliuoti Metodikomis. Visada reikia žiūrėti į galutinę šilumos kainą, kurią moka vartotojas. Juk niekas nesigilina kokiu būdu ir kada bus padengtos faktinės KE sąnaudos, kurios dabar nėra įtraukiamos šilumos kainą aukcione. Esmė, kad visas sąnaudas dengs vartotojas anksčiau ar vėliau ir dėl to nereikia būti visažiniu. Skambiais žodžiais “pigus” ir pan. jus lengva nupirkti, kai nesigilinate kas po tuo slepiasi.

  2. Ar kas pastebėjo įdomų dalyką? Lietuva perėjo ant biokuro naudojimo centralizuotam šildymui, pristatė biokuro katilų tam, kad sumažinti priklausomybę nuo Rusiškų dujų, paskatinti vietinę biokuro gamybą ir kad pinigai, kuriuos mokėjome už dujas liktų Lietuvos ekonomikoje. Klaipėdos energija dabar trimituoja, kad veš “pigų” baltarusišką biokurą vagonais. Tai kaip čia realūs veiksmai skiriasi nuo tikslų ir tos demagogijos, kad mus išgelbės lietuviškas biokuras? Antras įdomus dalykas, kad Klaipėdos energija vėl prisigalvojo fix idėjų kaip įsisavinti klaipėdiečių piginus per šilumos siurblį. Dar ir europinių pinigų užsimanė visiškai utopijai ORC (Organinis Renkino ciklas). ORC niekada neatsipirks ir taps dar viena našta klaipėdiečiams, bet kas gali paneigti tai, kad pagrindinis tikslas – pinigų įsisavinimas ir visą kas po tuo slepiasi…?
    Trečias įdomus dalykas – nereali lapkričio mėnesio Klaipėdos energijos aukcione pasiūlyta šilumos kaina? Pasirodo KE rado spragą šilumos kainos skaičiavimo Metodikoje apeinant Sąvado reikalavimus ir dabar į šilumos supirkimo aukciono kainą lapkričio mėn. KE neįtraukė savo pastoviųjų kaštų (pagal Sąvadą KE privalo tai daryti nuo š.m. sausio 1 d.), kad laimėti aukcioną (ale būdami pigiausi). Tačiau skaičiuodami galutinę šilumos kainą vartotojams KE pastoviuosius kaštus uždės ir vartotojai už tai sumokės labai brangiai. Pigiausiai šilumą galintys pagaminti nepriklausomi šilumos gamintojai nebegalės patiekti vartotojams šilumos už pačią pigiausią kainą. Va taip tvarkomi reikalai Klaipėdos energijoje, bet mes Suprantantys tai matome ir to netoleruosime ir Katino uodega bus prispausta. Su tuo ir sveikiname mūsų jauną demokratiją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt