Po to, kai Klaipėdoje dėl nepilnamečių užpuldinėjimų ir patyčių prie Sendvario progimnazijos buvo suimtas vienas 15-metis, švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus iniciatyva ketvirtadienį ministerijoje organizuotas susitikimas su įvairių institucijų atstovais, siekiant geriau koordinuoti veiksmus, stiprinant smurto ir patyčių prevenciją mokyklose ir jų prieigose.

Norėtųsi, kad į konkrečius atvejus, koks neseniai įvyko Klaipėdoje, reaguotume kuo greičiau. Kita vertus, kai jau reaguojame į pasekmes, vadinasi, kažką esame praleidę daug anksčiau. Galbūt kartais net pastebėję problemą ją nutylime, yra per daug baimės, kad panašūs atvejai neišaiškėtų”,- sakė A. Monkevičius. Palmiros Mart nuotr.

„Vaiko sveikata ir saugumas – bendras mūsų visų rūpestis, ir ne tik mokyklos. Norėtųsi, kad į konkrečius atvejus, koks neseniai įvyko Klaipėdoje, reaguotume kuo greičiau. Kita vertus, kai jau reaguojame į pasekmes, vadinasi, kažką esame praleidę daug anksčiau. Galbūt kartais net pastebėję problemą ją nutylime, yra per daug baimės, kad panašūs atvejai neišaiškėtų. Matau mokyklose labai gerų pavyzdžių, tik reikia, kad jų patirtis pavirstų sektinu modeliu. Po šio susitikimo parengsime konkretesnį planą, kaip dar labiau koordinuoti institucijų veiksmus, kaip sutelkti mokyklos bendruomenę, tėvus, kaip laiku reaguoti ne tik į pasekmes, bet ir į tokį vaikų elgesį nulemiančius veiksnius“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime cituojamas Algirdas Monkevičius.

Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas pastebėjo, kad per dešimtmetį drastiškai sumažėjo nepilnamečių nusikaltimų, bet reikia galvoti apie geresnį veiksmų koordinavimą, atidžiau reaguoti į pirminius ženklus, pvz., gal jis visą laiką paniuręs, praleidinėja pamokas, nesimoko, daug laiko praleidžia kažkur su bendraamžiais ir pan. Pasak policijos atstovo, Vakarų šalyse tėvai dažniau kreipiasi pagalbos į specialistus, prisipažindami, kad nesusitvarko su vaiku, o Lietuvoje, deja, tėvai gina net sunkius nusikaltimus padariusius nepilnamečius.

Mokyklos šiuo metu gali rinktis iš 22 prevencinių patyčių ir smurto programų. ŠMSM skelbia parengusi rekomendacijų, praktinių patarimų mokytojams, mokyklų vadovams, tėvams, kaip atpažinti ir stabdyti patyčias. Sukurta patyčių registravimo ir pranešimo platforma „Patyčių dėžutė“ – įrankis mokykloms, padedantis greitai reaguoti į patyčių atvejus mokykloje, greitai suteikti pagalbą.

Numatoma, kad spalį pradės veikti nauja internetinė mokymų platforma mokytojams „REAGUOK.LT“: čia mokytojai suras atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, vyks diskusijų forumas, atvejų analizės, bus skelbiami pamokų planai, naudinga literatūra.

2018–2019 m. psichologinei pagalbai plėtoti skirta 3,8 mln. eurų. Tais pačiais metais įsteigtos 99 naujos psichologo pareigybės 40-ies savivaldybių mokyklose, finansuotas 20 psichologų pareigybių įsteigimas pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Iš viso 2019–2020 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose dirba 2219 švietimo pagalbos specialistų (socialinių pedagogų, psichologų, logopedų, tiflopedagogų ir kt.).

Patyčių prevencija svarbi ne tik mokykloje. Kaip nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tėvai turi mokyti vaiką nesmurtinio elgesio, paaiškinti, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų.

Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ar kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Savivaldybėje dirbantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius organizuoja, koordinuoja bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Savivaldybės socialinės paramos centrų socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, tarpininkauja dėl kitų pagalbos priemonių suteikimo, vertina, ar socialinės paslaugos veiksmingos.