Jauni žmonės į Klaipėdą atvyksta ir nekviečiami

Svarbu, Veidai

Šiemet plačiai nuskambėjusi iniciatyva pritraukti į Klaipėdą jaunų žmonių yra tik vienas iš daugelio bandymų – arba norų – kad miestas taptų jaunimo traukos centru. Tačiau pritraukti jauną žmogų čia ne taip lengva: šiandien bendroms tendencijoms prieštarauja ir į uostamiestį gyventi iš kitų didmiesčių atvyksta vienetai tų, kurie čia taip laukiami.

Raimundas Sakalauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

„Gyvenk prie jūros, kol jaunas“, – skelbia šiemet startavusios Klaipėdos savivaldybės agentūros kampanija. 

Šis šūkis puikiai iliustruoja tai, kad Klaipėda visada norėjo būti jaunų žmonių miestu – tokia valia ne kartą išreikšta idėjų lygmenyje, į šį tikslą buvo orientuoti ilgalaikiai ir trumpalaikiai projektai. 

Kurgi nenorės – juk jaunas žmogus yra visa ko variklis: jis reiklus, veiklus, kūrybingas, inovatyvus ir drąsus rizikuoti, dažnu atveju dar ir pasiturintis, o visa tai reiškia verdantį gyvenimą.

Tačiau kol kas pastebima atvirkštinė migracija – jaunimas dėl įvairiausių priežasčių iš uostamiesčio nuteka į didesnius Lietuvos miestus. 

Taip, minėtos kampanijos rezultatus ar poveikį vertinti anksti, tačiau daugiametė statistika liudija ne Klaipėdos naudai – per pastarąjį dešimtmetį miestą paliko beveik 12 tūkst. žmonių, kurių amžius – 18-35 metai (Lietuvos statistikos departamento Duomenų parengimo Klaipėdos skyriaus duomenys).

Vis dėlto eismas – ne vienpusis: yra ir atvažiuojančių, o vilnietis iki kaulų smegenų Raimundas Sakalauskas yra vienas iš žmonių, kuris Klaipėdą pasirinko kaip geriausią vietą kurti namus. Anksčiau į uostamiestį atvykdavęs tik laikinam buvimui, jaunas vyras jau kelias savaites gali oficialiai save vadinti klaipėdiečiu – būtent tiek laiko praėjo, kai jis įsigijo šiame mieste būstą ir deklaravo gyvenamąją vietą.

Sveikas atvykęs į Klaipėdą, Raimundai. Ar tave suviliojo miesto kvietimas? 

„Jeigu Klaipėda ir kviečia jaunus žmones atvykti gyventi, Vilniuje tokio kvietimo negirdėjau – bent jau manęs tokia žinutė nepasiekė, nors iš esmės atstovauju tai tikslinei auditorijai, į kurią orientuota kampanija“, – sako Raimundas.

Raimundai, kaip trumpai save apibūdintumėte? 

Esu programuotojas, technologijų entuziastas, užsiimu ekstremaliu vandens sportu. 

Didžiąją laiko dalį nuotoliniu būdu dirbu su kompanija, įsikūrusia San Francisko įlankos teritorijoje – ten, kur yra ir žymusis Silicio slėnis. Su komanda gaminame daiktų interneto valdiklį, kuris gali būti naudojamas įvairiausių įrenginių kontrolei ir labai plačiai taikomas.

Tačiau jie nėra iš pigiųjų, todėl šiuos įrenginius naudoja tik stambių infrastruktūros projektų operatoriai ar stambių verslo projektų valdytojai. 

Pavyzdžiui, vienas JAV miestas mūsų produktą naudoja savo vandens rezervo kontrolei. 

Vienas iš didžiausių elektrinių paspirtukų dalijimosi operatorių pasaulyje taip pat veikė su mūsų valdiklio pagalba. 

Panaudojimo spektras – labai platus.

Iš esmės galėtumėte dirbti bet kurioje pasaulio vietoje, kur tik yra internetas?

Taip. 

Kodėl iš visų tų vietų pasirinkote Klaipėdą?

Man šis miestas jau yra įprastas ir patogus. Tačiau prireikė laiko, kol jis tokiu tapo.

Labai anksti – dar besimokydamas vidurinėje mokykloje – pradėjau dirbti, mokslus su darbu derinau iki pat magistro laipsnio studijų pabaigos. Ir tuomet pajutau, kad per visą tą laiką aš perdegiau, man verkiant reikėjo atostogų. 

Išvažiavau į Kanarų salas ir būdamas ten supratau, kaip man reikalingas buvimas prie vandens – jo labai trūko, kai po atostogų grįžau į Vilnių. 

Kadangi tuo metu buvau pradėjęs dirbti kaip laisvai samdomas darbuotojas, atvykau į Lietuvos pajūrį. Pirmiausiai – į Monciškes prie Palangos. Neprigijau ten, trūko miesto.

Pasielgiau pragmatiškai – paėmiau Lietuvos žemėlapį ir žiūrėjau, kur galėčiau įsikurti. Palangą ir Šventąją atmečiau, liko Klaipėda. 

Kuo neįtiko Palanga ir Šventoji?

Ten trūksta gyvybės. Šventojoje jau rugsėjo viduryje kur nors prisėsti atsigerti arbatos yra iššūkis. 

Kokia buvo pati pradžia Klaipėdoje?

Tikrai pamenu, kad buvo rugpjūčio penktadienis. Atvažiavau čia iš Vilniaus su visais daiktais, buvau įsitikinęs, kad tą pačią dieną išsinuomosiu butą, tačiau nepavyko. Teko bent porą savaičių pagyventi kempinge. 

Tiesą pasakius, jau spalio mėnesį ir Klaipėdoje gyvybės trūksta. 

Miestiečiui iki kaulų smegenų – ji būtina?

Be jokios abejonės. 

Bet vis tiek čia įsikūrėte.

Be to, kad Klaipėda yra prie jūros ir tai man labai patinka, pragyvenimas čia pigesnis nei Vilniuje. Turiu galvoje absoliučiai viską, ko reikia tokiam žmogui, kaip man. 

Be to, sprendimą pirmąjį būstą įsigyti čia lėmė labai pragmatiški skaičiavimai. Pirma, jis pigesnis nei Vilniuje. 

Antra, anksčiau Klaipėdoje apsistodavau šiltuoju metų sezonu ir man stogo virš galvos reikėdavo tik tam laikotarpiui. Neįsivaizduojate, kokia sunki užduotis yra rasti nuomojamą butą tokiu metu. Keliems mėnesiams nuomoti įprastomis sąlygomis niekas nenori – prašo mažiausiai metų trukmės sutarties. Todėl tenka rinktis žymiai brangesnę trumpalaikę nuomą. 

Prieš kiekvieną vasarą sugaišdavau mažiausiai 2 savaites, kol rasdavau išsinuomoti būstą 4 mėnesiams. Tai be galo sunki užduotis – net siūlant dvigubai didesnę nei rinkos kaina, reikėdavo gerokai pavargti, tiesiog maldauti. Atvirai sakau – tai būdavo pats šlykščiausias darbas man.

Galiausiai rezultatas būdavo toks: moki Vilniaus kainų lygio nuomą, o gyveni paprasčiausiame bute uostamiestyje.

Taigi, būsto įsigijimas Klaipėdoje išsprendė ir šią problemą.

Ar manote, kad per visą tą laiką spėjote gerai išanalizuoti miestą, galėtumėte įvardinti jo pranašumus ir trūkumus?

Bet kam, kas domisi vandens sportu, didžiausias pranašumas yra čia pat esančios marios ir jūra. Man patinka maži atstumai – čia beveik visur galima nueiti pėsčiomis, apčiuopiamai mažesnės paslaugų ir maisto kainos maitinimo įstaigose. Tokie, mano nuomone, yra pagrindiniai Klaipėdos pranašumai.

Aš lyginu su Vilniumi. 

Tokiu atveju žiemą Klaipėdoje pastebimai trūksta veiklos, vyksta mažai renginių – tai didžiausias trūkumas. Tikrai nemaniau, kad spalį gali būti toks didžiulis kontrastas, lyginant su rugpjūčiu. Vieną rudens vakarą sukinėjau ratus aplink senamiestį ir mačiau tik vieną žmogų, ir tas pats vedžiojo šunį. Buvo gal trečiadienis, apie 21 valanda. 

Per praėjusią vasarą Klaipėdos „Akropolyje“ buvau daugiau kartų, nei per visą savo gyvenimą Vilniuje. Uostamiestyje to neišvengsi, į tą prekybos centrą persikėlė daugybė paslaugų teikėjų ir pardavėjų. 

Kitaip tariant, Klaipėdoje neturėjau pasirinkimo. Privalėjau eiti į „Akropolį“. Vilniuje galiu to išvengti. 

Ieškodamas buto supratau, kad senamiestyje ir aplink jį labai ribota būsto pasiūla, ypač naujos statybos. Pasirinkimo trūko – jeigu nori gyventi centre ir po 2000 metų statytame name, pasirinkimas yra labai ribotas.  

Būdamas kalnų dviračių mėgėjas prie miesto trūkumų priskirčiau ir faktą, kad tai labai lygi vietovė. 

Kur, Jūsų nuomone, rudens vakarais dingsta Klaipėdos gyventojai, jeigu jų nematyti viešose vietose?

Dalis tikrai išvyksta į kitus miestus – pažįstu nemažai žmonių, kurie dėl vandens sporto į Klaipėdą gyventi atvyksta tik šiltuoju sezonu. Nenustebčiau, jeigu yra ir daugiau žmonių, kuriems šis miestas namais tampa tik vasarą: ar dėl nišinių veiklų, arba dėl darbo, juk vasarą pajūryje jo visada yra daugiau, tai traukia jaunimą. 

O visų kitų elgseną gal lemia įpročiai. Lietuviai ir šiaip yra santūrūs žmonės, o kai mieste yra sąlyginai nedaug vietų, kur išeiti, viskas ima kartotis, greitai nusibosta ir pasirenkama vakarus leisti namuose. 

Čia žymiai mažiau užsieniečių. Pavyzdžiui, Vilniuje jų apstu, jie sukuria nuolatinę žmonių rotaciją, kuri pritraukia ir vietinius. Toks užburtas ratas, kuris Klaipėdoje nesisuka.  

Raimundas – ekstremalaus sporto mėgėjas, jam būtinas vanduo. Asmeninio archyvo nuotr.

Darbo reikalais labai daug keliaujate po pasaulį. Kaip vertinate susisiekimą iš Klaipėdos?

Sunkoka. Štai ir dabar įkliuvau – norėjau iš Klaipėdos išsivežti vandens sporto įrangą, o keliaujant iš Palangos oro uosto tai padaryti neįmanoma. 

Gerai, kad nuo čia vienodais atstumais nutolę du didesni oro uostai – Vilniaus ir Rygos, taigi, atsiranda šioks toks pasirinkimas. Iš ten jau atsiveria platesni keliai į pasaulį.

Ko, kaip naujas miesto gyventojas, palinkėtumėt Klaipėdai? 

Net su visais savo trūkumais šis miestas yra žavus. Linkiu jam tokiam ir išlikti.

1 Comment

  1. Sistemai gabūs talentingi įdomūs ir protingi yra nereikalingi, užtenka čia perku parduodu bukių...

    Mano vienas vaikas emigravo, ruošiasi ir kitas… Aukštos kvalifikacijos specialistų čia nereikia, tad vyksta ten, kur tokių reikia ir yra geriausiai apmokama bei socialinės garantijos.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Respublikinėje konferencijoje dalintasi patirtimi

Klaipėdos uostamiesčio progimnazijoje šią savaitę vyko respublikinė konferencija „Inovacijos, kompetencijos ir integracija įgyvendinant Erasmus + programos patirtį”. Konferencijos organizatorės – ...
2024-04-07
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Tyrimas: ką savo daugiabučiuose nori matyti gyventojai?

Dauguma Lietuvos gyventojų nori, kad jų daugiabučiuose namuose būtų įrengtos parduotuvės, kepyklėlės, sporto klubai ir klinikos. Ranka pasiekiamų paslaugų ypatingai ...
2024-03-25
Skaityti daugiau

Veidai

Klaipėdoje lankosi lietuvius slavų atmaina vadinantis istorikas (atnaujinta)

Trečiadienį Klaipėdoje, Tautinių kultūrų centre, lankysis toks Vladimir Orlov (baltarusių pristatomas kaip Uladzimir Arlou) – kelių knygų apie Lietuvos Didžiąją ...
2024-03-20
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This