Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromame savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdą.

Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia – vėl pirmauja Klaipėdos rajonas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Koją kiša teismai

Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Klaipėdos miesto savivaldybė 6 didžiųjų miestų savivaldybių indekse šiemet užėmė 2 vietą (65 balai iš 100), tik minimaliu skirtumu atsilikusi nuo Vilniaus. Savivaldybė geriau nei vidutiniškai palyginus su didžiosiomis savivaldybėmis įvertinta beveik visose srityse.

Klaipėda – miestas, kuris pritrauktomis investicijomis nusileidžia tik Vilniui – tai rodo geresni už vidutinius „Investicijų ir plėtros” rodikliai. Materialinių investicijų nuo 2016 iki 2017 m. padaugėjo 6,4 proc. (nuo 527,5 iki 561,3 mln. eurų), o tiesioginių užsienio investicijų – 10 proc. (nuo 828,4 iki 911,6 mln. eurų). Vienam gyventojui teko 3 719 eurų materialinių investicijų (didžiųjų savivaldybių vidurkis – 2 810 eurų) ir 6 122 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 5 722).

Geresnį už vidutinį įvertinimą „Investicijų ir plėtros” srityje pasiekti sutrukdė įspėjimas iš Konkurencijos Tarybos ir teisminiai procesai dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, ginančio sąžiningos konkurencijos laisvę, pažeidimo.

Uostamiestyje nedarbo lygis, siekęs 7,3 proc., buvo šiek tiek mažesnis už vidutinį didžiosiose savivaldybėse (7,6 proc). Ilgalaikių bedarbių (9,3 proc.) ir gyventojų, gavusių socialinę pašalpą, (0,7 proc.) buvo mažiausiai iš didžiųjų savivaldybių. Būsto šildymo kompensacijas gavo 4 proc. gyventojų, kai vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 5,1 proc.

„Savivaldybė turėjo mažiausią iš didžiųjų savivaldybių skolą, siekusią 6,6 proc. nuo pajamų, kai didžiųjų savivaldybių vidurkis – 25,5 proc. Savivaldybės administracijos išlaikymas kainavo santykinai pigiausiai – 2,2 proc. biudžeto išlaidų, beveik perpus pigiau nei vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse“, – pranešime spaudai cituojamas LLRI analitikas Martynas Tininis.

Kai kurie nekilnojamo turto valdymo rodikliai Klaipėdoje buvo prastesni, palyginti su kitomis didžiosiomis savivaldybėmis. Savivaldybė turėjo palyginti daug nekilnojamo turto: tūkstančiui gyventojų teko 4 206 kv. m pastatų ir patalpų ploto, palyginti su 3 512 kv. m didžiųjų savivaldybių vidurkiu. Į privatizavimo sąrašus numatyta įtraukti tik 6,8 proc. šių patalpų.

Išnaudoja Klaipėdos galimybes

Klaipėdos rajono savivaldybė išsaugojo lyderės poziciją mažųjų savivaldybių indekse (73 balai iš 100).

„Klaipėdos rajonas buvo viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje gyventojų daugėjo. Grynoji migracija siekė 4 proc. nuo gyventojų skaičiaus. Tai, kad savivaldybėje daugėja gyventojų, rodo ir tai, kad čia išduodama ypač daug statybos leidimų. Jų tūkstančiui gyventojų teko 16, daugiau jų išduota tik Palangoje“, – teigia analitikas.

Anot LLRI, palyginti daug investicijų ir aktyvi ekonomika rodo, kad savivaldybė išnaudoja uostamiesčio teikiamus pranašumus.

„Investicijų ir plėtros” srityje gerai vertinama tai, kad vienam gyventojui teko 4 048 eurai materialinių investicijų (kai mažosiose savivaldybėse vidutiniškai – 1 423 eurai) ir 3 442 eurai tiesioginių užsienio investicijų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1 251 euras). Tiesa, tiesioginių užsienio investicijų per 2017 m. iš esmės nepadaugėjo, o materialinių net sumažėjo. Vienam gyventojui tenkantis materialinių investicijų kiekis sumažėjo 252 eurais, o tiesioginių užsienio – 94 eurais.