„Pagyvenusi socialiai remtina pensininkė mieste kaskart atsisukusį čiaupą duše, tualete ar užsikaitusi arbatinį sąžiningai valstybei sumoka 3 cnt už 1m³ vandens, tuo tarpu pagal dabartinį įstatymą ūkininkai, per metus išpumpavę 36 500 m³ požeminio vandens, nemokės nė cento. Toks yra dabartinės valstietiškos daugumos supratimas apie mokesčių mokėjimą ir socialinį solidarumą“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, klaipėdietis liberalas Simonas Gentvilas, komentuodamas antradienį valdančiųjų balsais priimtą Žemės gelmių įstatymą.

Pasak parlamentaro, įstatymo pataisos kuria naujas išimtis ir lengvatas ūkininkams nemokamai naudotis Lietuvos natūraliais ištekliais: vandeniu, smėliu, žvyru ir nesprendžia aplinkosaugos problemų šalyje, o jas tik dar labiau gilina.

Pasak parlamentaro, įstatymo pataisos kuria naujas išimtis ir lengvatas ūkininkams nemokamai naudotis Lietuvos natūraliais ištekliais: vandeniu, smėliu, žvyru ir nesprendžia aplinkosaugos problemų šalyje, o jas tik dar labiau gilina.  Palmiros Mart nuotr.

„Paradoksalu, kad nors taisydami Žemės gelmių įstatymą valdantieji lyg ir bandė išvengti milžiniškų baudų dėl europinių aplinkosauginių direktyvų nesilaikymo, tačiau galiausiai aplinkosaugą įveikė valstietiškas suktumas. Galutinė įstatymo redakcija tiesiog „prifarširuota“ išimčių ir lengvatų ūkininkams, kurios ne tik kad vėjais paleidžia kalbas apie žemės išteklių apsaugos stiprinimą šalyje, bet faktiškai Lietuvos ūkininkus paverčia privilegijuota žmonių grupe, kuri, skirtingai nei likę Lietuvos gyventojai, faktiškai neturės mokėti nei už vandenį, nei už žvyrą, nei už smėlį“, – teigia S. Gentvilas.

Parlamentaras atkreipia dėmesį, jog formaliai pagal europinių direktyvų reikalavimus pataisytas įstatymas iš tiesų įteisina potencialų gamtos teršimą. Pavyzdžiui, jei iki šiol ūkininkas privalėdavo pradėti mokėti už vandenį, kai per dieną iš vieno vandens gręžinio išgaudavo daugiau nei 10 m³, tai dabar įstatymu neberibojama galimų gręžinių skaičiaus, t.y. jei vienoje vandenvietėje esantys keletą ar keliolika gręžinių kiekvienas išpumpuos iki 9 m³ per dieną –  jokių mokesčių valstybei mokėti nereikės.

Seimo nario teigimu, analogiškai vandeniui dabartinė dauguma ūkininkams nevaržomai ir nemokamai suteikė galimybę naudotis ir kitais Lietuvos žemės ištekliais: smėliu ir žvyru.

„Normalų smėlio ar žvyro karjerą valdanti bendrovė privalo už kiekvieną iškąstą m³ žvyro ar smėlio valstybei sumokėti apie 47 euro centus, be to, turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą, vykdyti  apskaitą, o pasibaigus eksploatacijai karjerą sutvarkyti. Tuo tarpu ūkininkai be jokių mokesčių galės iškasti iki 15 000 m³ vadinamam mažajam karjerui. Gali pigiu žaliu dyzelinu „ginkluotomis“ krovininėmis mašinomis smėlį ir žvyrą vežti kam nori, kaip nori – be jokių mokesčių ir apskaitos. Ir net po visko susitvarkyti nebūtina. Tiesiog ideali terpė šešėliniam statybų verslui. O svarbiausia – legali, įstatymu įteisinta“, – pabrėžia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas.

Seimo narys ragina šalies prezidentą vetuoti tokias gėdingas privilegijas ūkininkams bei svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išimtine teise valstybei priklausančio turto naudojimo vienam ekonomikos sektoriui.