Nors uostamiesčio savivaldybė dar pavasarį inicijavo bylą dėl galimo broko šalinimo naujajame Klaipėdos baseine, teismų tarpusavio santykių aiškinimasis nulėmė, kad byla dar net nepradėta nagrinėti.

Apeliacinis teismas praėjusią savaitę nusprendė, kad šio teisminio ginčo kelias visgi turi prasidėti Klaipėdos apygardos teisme, kurio teisėjas Marius Dobrovolskis buvo atsisakęs priimti tokį ieškinį.

Vienu iš didžiausių defektų įvardijamas baseino stogas, praleidžiantis vandenį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Parsiuntė atgal

Klaipėdos savivaldybės administracija Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikusi ieškinį, kuriuo prašė jungtinę veiklos sutartį sudariusias AB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“ įpareigoti pašalinti statybos rangos darbų defektus naujajame Klaipėdos baseine.

Ieškinyje nurodoma, kad pastato eksploatavimo metu išaiškėjo trūkumai bei atliktų darbų nukrypimai nuo techninio projekto, kurie darbų priėmimo metu nebuvo matomi arba atsirado vėliau „dėl priežasčių egzistavusių iki darbų priėmimo”. Teigiama, kad rangovas savo lėšomis pašalino tik dalį atliktų darbų trūkumų, o dėl likusių nesutinka pripažinti savo atsakomybės arba iš viso neigia, kad tokie yra.

Pradinė baseinų statybos kaina siekė 15,823 mln. eurų, statybų eigoje ji išaugo iki 16,579 mln. eurų.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis dar gegužės 29 d. nutarė atsisakyti priimti tokį savivaldybės ieškinį – esą jį turi nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismas. Savivaldybė su tokia pozicija nesutiko ir padavė skundą Apeliaciniam teismui. Be kitų argumentų skunde pabrėžta, jog baseinas buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, jo statyba buvo finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl esą egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio šios kategorijos byla turi būti nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, nes jis specializuojasi viešųjų pirkimų bylose ir turi didesnę patirtį nagrinėjant sudėtingesnius teisės taikymo klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais.

Skundą nagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėja Danguolė Martinavičienė priėmė nutartį, kuria panaikino tokį M. Dobrovolskio sprendimą, nes ši byla, anot jos, visgi yra teisminga apygardos teismui ir nurodė klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo.

Koks tas brokas?

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas sakė, kad kol ieškinys vaikščiojo po teismus, buvę rangovai šalino kai kurios defektus, tačiau jų liko, tad teismui apsisprendus dėl ieškinio priėmimo, bylinėtis, ko gero, vis tiek teks.

„Dabar kaip tik bandau aiškintis ir suderinti, kokie darbai padaryti. Lieka problemos su stogu, pro jį bėga vanduo, su nuolydžiais, nes kaupiasi balos, yra pretenzijų dėl trapų, vėdinimo sistema blogai veikia, nardymo šachtoje nerūdijančio plieno korozija pasirodė ir dar aibė kitų trūkumų”, – sakė teisininkas.

Baseino koncesininko – UAB Klaipėdos baseinas – vadovė Ieva Vaičiurgė taip pat teigė, jog nors rangovai vasarą ir darbavosi, tikrai nepašalino visų užfiksuotų defektų.

„Defektų sąrašas priešingai – tik ilgėja. Tik smulkūs yra pašalinti, stambūs palikti. Tarp jų didžiausios yra stogo, nuolydžio problemos”, – sakė direktorė.

„Atvira Klaipėda” bandė sužinoti ir „Axis Industries” poziciją, tačiau vieninteliu jos nurodytu telefonu niekas neatsakė, o į el. paštu nusiųstus klausimus atsakymo iki pasirodant publikacijai sulaukti nepavyko. Anksčiau agentūrai BNS  bendrovės generalinis direktorius Mantas Galdikas buvo sakęs, kad įmonė atsisakė taisyti defektus, kurie esą atsirado ne dėl jos, o dėl projektuotojų ir valdytojų kaltės.

„Kviečiame savivaldybę organizuoti nepriklausomą ekspertizę – tegul ekspertai įvertina ir nurodo, kurie klausimai būtų sprendžiami paties užsakovo, o kurie priskirtini prie garantinio laikotarpio defektų. Mes vadovavomės pateiktu techniniu projektu. Defektinis aktas leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos savivaldybė tam tikrais atvejais kvestionuoja savo paties projektinius sprendinius“, – tada teigė M. Galdikas.

Gavus jo ir „Axis Industries” atsakymus, ši publikacija bus papildyta.

Baseino statybų techninę priežiūrą (Savivaldybei ji atsiėjo 8 674 eurus) vykdė UAB „Kelvista“. Jos vadovas Ramūnas Vaičekauskas teigė, kad kol vyksta teisminis procesas nieko komentuoti negali.

INFORMACIJA

Klaipėdos baseinas greta „Švyturio“ arenos atidarytas 2018 metų birželio pradžioje. Pastatą projektavo Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International“ ir Lietuvos architektų biuras „Cloud architektai“.

Trijų aukštų pastatas yra suskirstytas į keturias zonas: plaukimo, nardymo, sporto ir SPA procedūrų. Jame veikia dešimt takelių, 50 metrų ilgio ir 25 metrų pločio baseinas su kilnojamu dugnu, devynių metrų gylio nardymo šachta.

Pagal koncesijos sutartį, 15 metų baseiną valdo bendrovė Klaipėdos baseinas, jos savininkai taip pat valdo „Švyturio“ areną bei Kauno „Girstučio“ baseiną.