Bandau prisiminti, kada paskutinį kartą teko naudotis viešuoju transportu. Atrodo, lyg tai būtų prieš 20 metų. Mano atminty išlikę seni, supuvę „mikriukai”, raudoni metaliniai komposteriai bilietėliams ir kiti senoviniai atributai. Dabar, įlipus į naują, tvarkingą autobusą pasitinka ne raudonas, sovietinius laikus minintis, komposteris, o skaitmeninis, kuris skenuoja QR kodą nuo bilietėlio arba bekontaktį elektroninį bilietą. Po paskutinių kartų, kai teko keliauti viešuoju transportu, tokie pokyčiai atrodo kaip nukeliavus į ateitį. Viskas skamba ir atrodo labai gerai, tačiau ar viskas yra taip gerai iš tikrųjų?
Plastikinės elektroninio bilieto kortelės turėtų būti naudojamos tik išskirtinais atvejais ir jas naudotų žmonės neturintys išmanaus telefono arba bekontaktės banko kortelės. Martyno Vainoriaus nuotr.
Naują pažintį su atsinaujinusiu uostamiesčio viešuoju transportu pradėjau nuo Klaipėdos ligoninių miestelyje įsikūrusios „Park and ride” aikštelės. Nežinau, kas šovė į galvą, bet pagalvojau, kad reikia būti nors šiek tiek ekologiškesniu, o ir pliusų palikti automobilį aikštelėje turi būti labai daug, juk ji kainavo net 500 tūkstančių! Nusprendžiau savo eksperimentus čia ir pradėti.
Palieku automobilį ir nukulniuoju į jau besiruošiantį išvažiuoti maršrutinį taksi. Naujasis „mikriukas” yra visiška priešingybė seniesiems. Pirmiausia – vairuotojas mandagus, paslaugus, automobilis švarus, neprirūkytas, rusiškos muzikos negirdėti. Į biurą atvažiavau vos per 10 minučių, maždaug tiek pat užtrunku automobiliu. Po pirmos kelionės susimąsčiau, gal visgi verta automobilį palikti nuolat?
Norėdamas pajusti visą naujos elektroninių bilietų sistemos galią, pradėjau ieškoti daugiau informacijos kaip mokėjimus atlikti tiesiog telefonu, nenaudojant grynųjų pinigų ir neperkant mėnesinių bilietų kioskuose. Pasirodo, ne taip paprasta atrasti tokią informaciją.
Įsirašau mobilią programėlę ir tikėjausi, kad išgirta el.bilieto sistema veiks taip, kaip ir turi veikti sistemos šiais skaitmeniniais laikais. Tačiau pačioje programėlėje informacijos taip pat mažoka.
Bandau pirkti vienkartinį bilietą. Viskas lyg ir aišku bei paprasta, tačiau niekur neužsiminta, kad tai galioja tik didiesiems autobusams, o maršrutiniai taksi, nors ir naudoja tą pačią el.bilieto sistemą, vienkartinio bilieto nusipirkti neleidžia. Kodėl? Neaišku.
Panaršius po keleivinio transporto tekstus radau parašyta, jog nusipirkus terminuotą bilietą jis veikia ir maršrutiniame taksi. Apmaudu, tačiau kartinių bilietų nusipirkti galimybės nėra. Nesuprantu, kodėl viskas taip sudėtinga. Man, dirbant IT srityje ir suprantant visus procesus, ši sistema atrodo visiškai neišdirbta ir neveikianti.
Visai nenustebčiau sužinojęs, kad mobilia aplikacija nelabai kas ir naudojasi, nes ja naudotis tampa sudėtingiau nei nesinaudoti.
Bandau ieškoti informacijos toliau. Pasirodo, maršrutiniame taksi visgi galima naudoti mobiliąją programėlę, tik ne vienkartinio bilieto pirkimui, o pasipildant savo elektroninio bilieto kortelę pinigais. Tai reiškia, jog aš turiu turėti tokią kortelę.
Vėl įjungiu programėlę ir ieškau, kur galima sugeneruoti kortelės kodą. Turėtų būti paprasta, juk tai tik kortelės kodas, kurį reikia užregistruoti telefone. Tokios galimybės, žinoma, nėra. Supratau, jog norėdamas tapti labiau ekologiškesniu, turiu nusipirkti plastiko gabalą su keliais skaičiais ant jo, įvesti tuos skaičius į programėlę ir išmesti plastiko gabalą lauk, nes jis visiškai nereikalingas. Visa tai skamba tikrai ne ekologiškai. Žinoma, tausoju gamtą ir vietą piniginėje, todėl kortelės neperku. Man lieka vienintelis kelias – bilietą įsigyti tik už grynus pinigus.
Futuristinis vaizdas greitai išnyko. Įlipus į autobusą perku tokį pat popierinį bilietėlį, naudojuosi grynaisiais pinigais ir atžymiu nebe raudonam, o oranžiniame komposteryje. Iš pirmo žvilgsnio tai modernesnė sistema, tačiau realybėje viskas išlikę taip pat. Jokios pažangos.
Papasakojus kolegoms apie savo sumanymą pasinaudoti „Park and ride” sistema, buvau visiškai išjuoktas ir pilnai suprantu kodėl. Važiuodamas automobiliu pasiekti savo tikslą aš užtrunku lygiai tiek pat ar net greičiau. Pirkdamas autobuso bilietus aš sumoku tiek pat, o gal ir daugiau nei tiesiog važiuodamas automobiliu.
Galbūt aš nesuprantu visos šios sistemos esmės, bet, mano akimis, viskas turėtų būti gan paprasta. Pasistačius automobilį „Park and ride” aikštelėje vairuotojas turėtų gauti dienos bilietą, arba tiesiog 2 bilietus, su kuriais galėtų nuvažiuoti į savo kelionės tikslą bei grįžti atgal prie automobilio. Tada kelionė taptų pigesnė ir keleiviai galėtų susimąstyti, ar naudotis savuoju automobiliu.
Elektroninio bilieto sistema yra gera pradžia šiuolaikiniam produktui, tačiau iki tokio dar Klaipėdai trūksta daug.
Pirmiausia, plastikinės elektroninio bilieto kortelės turėtų būti naudojamos tik išskirtinais atvejais ir jas naudotų žmonės, neturintys išmanaus telefono arba bekontaktės banko kortelės.
Vaikai turėtų naudotis elektroniniu mokinio pažymėjimu, kuris būtų integruojamas į elektroninio bilieto sistemą. Visais kitais atvejais galėtų užtekti tiesiog priliesti banko kortelę prie komposterio.
Tiems, kurie neturi terminuoto bilieto, susieto su banko kortele, tiesiog nuskaitoma vienkartinio bilieto suma iš tos pačios kortelės. Su tokio tipo sistema įlipęs į autobusą galėčiau tiesiog pridėti telefoną arba laikrodį prie komposterio ir važiuoti.
Praėjus savaitei nuo pirmo automobilio palikimo „Park and ride” aikštelėje pavargau kas kartą ieškoti grynųjų pinigų. Sėdu atgal į automobilį ir toliau teršiu senamiestį, tikėdamasis, kad kažkada ateityje galėsiu ir aš laimingas naudotis viešuoju transportu.
Kuo sistema paprastesne – tuo geresne, kodel nepadarius, kad visi bilietai butu „dienos”? Tada nereiketu sietis prie konkretaus autobuso, paspaudei telefone, kad isigijai bilieta ir vaziuoji nesukdamas galvos. Juo labiau, kad logikos 0 tame, kad jei zmogui reikia persesti jis turi moketi du kartus, nors atstumas bus mazesnis nei per visa miesta vaziuojant nepersedant. Visais imanomais budais reikia didinti VT patraukluma, tada ir keleiviu kiekis dides, geriausia aisku isvis nemokamas VT – nereikia jokiu sistemu, aparatu, kontrolieriu.
Jei gyvenčiau Klaipėdoje turbūt nepastebėčiau ir manęs tiek nenervuotų Klaipėdos viešasis transportas. Nes nežinočiau ką prarandu. Bet gyvenu jau kurį laiką Vilniuje ir grįžtant į uostamiestį skirtumai akyvaizdūs. Trafi patogesne, nes susieta su banko kortele, bilietai perkami neįvedant kas kart visų kortelės duomenų. Niekaip nesuprantu, kodėl bilietas vis dar susietas su autobusu, o ne galioja 30min visuose? Kodėl sistema tik dalinai susieta su maršrutiniais? Šunį pastoviai kišt į krepšį ir dar priklausyti nuo vairuotojo malonės-„šis krepšys OK, o va šitas ne ir išvis aš šunų nemėgstu” – totalus absurdas. Autobusai nauji bet skirti važiuoti su kondiške, kuriai nėra pinigų. Logiška kad orlaidžių tokiuose autobusuose nėra, tad taupant turime važiuoti dustant.
Kai zmogus ziuri viska per savo prizme tai ri tekstas banalus subjektyvus ir taip toliau. Tobulejimas didelis, pazanga didele, ir be to man nepatinka elektroniniai bilietai, man patinka grynais pasikapstyti ir nupirkti popierini varianta QR kodu ir as neprastesnis ir maziau tersiu gamta. Bla bla bla, blevyzgu straipsnis.
TIk laiko klausimas, kada padarys atsistkaityma telefonu. O dabar galima atsiskaityt kortele, tai sistema pritaikyta visom zmoniu grupem. Koretele galima papildyt telefonu per programele, tai kam tie gryni pinigai? O kol kas nusipirkt kortele keliem metam, manau nera didele problema, ar jus zmones visai susireiksmine? Jai jau esi toks programuotojas siulyk savo paslaugas viesajam transportui ir sukurk idealia sistema.
Eimantai, moksleivių pažymėjimuose yra „chipai’ ir juos galima naudoti kaip el. bilietus. Paskubėjai su verdiktu
Super! Apie tai tikrai nežinojau, tai reiškia el.bilietas jau yra žingsniu arčiau, nei aš įsivaizdavau
Gozeliai grynu pinigu neturi jpotvaimat
Puikios pastabos! Visiskai pritariu autoriui. o, Palmyrai, norisi tart, deve deve deve, sakoma, jei gali nedainuot – nedainuok, jusu atveju, jei galit —–> nerasykit, nes apima svetimos gedos jausmas skaitant jusu „straipsnius”, tiesiog trykste tryksta neprofesionalumas, o komentaras apie smegenu naudojima, jus zinot kuriam amziuj gyvenat? Jus suprantat kad didziajai daliai zmoniu pinigai krenta i saskaitas, jus gal matet, jog parduotuvese galima kortele atsiskaityti? Vilnius turi trafi, galima isigyti valandini bilieta, dienos ir t.t. bilietas aktyvuojasi per 15s…na, mano, nuomone patogiau negali buti
Lina, o ką Klaipėdoje trafi neveikia? Per kiek čia aktyvuojasi bilietas (įkrenta pinigai)? Suprantu ir sutinku, kad yra vietų, kurias reikia tobulinti, tačiau pas mus tikrai nėra taip baisiai, kaip čia piešiate. Man atrodo, kad nesinaudojate Klaipėdos el. bilietu.
Dalies lietuvių nesugebėjimas diskutuoti pasireiškia tuo, jog kitaip mąstantis žmogus apšaukiamas buduliu, vatinku ir kitais „komplimentais”, nes argumentų paprastai pritrūkstama. Šioje diskusijoje vienintelis Saulius pateikė konkretų ir aiškų argumentą, jam pritariu. Tačiau man asmeniškai maža plastiko kortelė nėra pasaulio pabaiga, dėl kurios reiktų kelti tokias bangas. 🙂 Yra kur kas didesnių problemų…:)
Palmira, dar kartą paskaitykite savo paskutinę žinutę ir tada paskaitykite savo pirmą žinutę. Kokios mintys apima? 🙂
Plastiko bilietas (arba bekontaktė bankinė, arba poodinis čipas) visada prieš telefoną laimės greičiu – tai tik vienas judesys žymint. Žmonės yra nevienodų įgūdžių, bilieto žymėjimas telefonu dėl to gali užtrukti. Atstumai tarp stotelių Klaipėdoje daug kur, laiku matuojant, yra mažiau minutės, taigi galimi nesutarimai su kontrole. Vilniuje (tiesa, ten ir bilieto sistema yra senesnė) tokia problema aktuali, plg.: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/patikrinome-ar-pasiteisino-15-sek-taisykle-vilniaus-viesajame-transporte-221-1208372
Eimantai – ir pirmos, ir paskutinės žinutės mintis ta pati: yra kur kas didesnių problemų 🙂 Tačiau jūsų argumentai, kodėl iš visuomeninio transporto reikia persėsti į automobilį, deja, nepykite, manęs neįtikino. Tik tiek… ?
BRAVO Eimantas Rudminas! O visi kalbėtojai “pro šalį” primena tas mokytojas, kurios nepaleisdamos kreidos iš rankų garsiai rekia – TECHNOLOGIJOS NAIKINA MŪSŲ VAIKŲ INTELEKTĄ. Visi politiku sprendimai turi būti panasus į mūsų ankstesne TEO LT sprendimus, kai nutaria ir daro “ateitiškai” pamatuotai (kalbu apie šviesolaidžio plėtrą) ir nuveda mūsų Lietuvėlę į TOP10 pasaulyje! Kodėl to nepakartoti KLAIPĖDOJE!
Tai jam rusiška muzika nepatinka,tai spalva raudona netinka.Argumentai juokingi ir absurdiški.
Visiškau sutinku su autoriaus nuomone, el komposteriai jėga, bet atsiskaitymas tik grynais tai totaliai stagnacinė sistema
Eimantas išsamiai aprašė, koks jis yra išmanus ir kaip nė žingsnio nebesugeba žengti be šiuolaikinių technologijų. Gal jau ir vieną vietą tualete nusivalote, paspaudę mobiliąją aplikaciją? 🙂 Be pykčio ..:)
Palmira, isliskite is po akmens. Labai tikiuosi, kad greit ateis laikas kai paspaudus mobiliame mygtuka man nuvalys subine!
Palmira, šį kartą pro šalį 🙂 Su tokiu mąstymų dar su Ikarusais ir raudonais komposteriais turėtume važinėti.
Aš labai tikiuosi, Ramūnai, kad taip neatsitiks 🙂 Kad žmonės dar prisimins turintys ir galvas, ir šiokius tokius smegenis, ne tik aplikacijas mobilkose 🙂
Ponia Palmira. Technologijos yra kuriamos tam, kad palengvintų žmonių gyvenimus, arba spręstu kokias nors problemas. Kai technologijos yra įdiegiamos, tačiau nesupaprastina kelionės autobusu proceso, kyla natūralus klausimas – tai kam tada iš vis jas reikėjo diegti?
ponia, Jūsų „pastebėjimai” veda atgal į praeitį. Nenustebčiau sužinojusi , jog strapsnius spausdinate sp. mašinėlė „Robotron.