Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Kęstutis Glaveckas ir klaipėdietis Simonas Gentvilas įregistravo 2020 m. Valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisas, pagal kurias visoms ministerijoms, taip pat Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms būtų po 2 proc., o Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai bent 10 proc. mažinamos numatomos išlaidos. Liberalų manymu, Vyriausybė mėgaujasi puikmečiu ir pamiršo savikontrolę.

„Atsižvelgiant į tai, kad ir pasaulinės, ir Lietuvos ekonomikos prognozės prastėja, būtų protinga ir atsakinga, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos institucijos nerodytų blogų pavyzdžių: ne didintų, o mažintų savo išlaidavimą. Turimus išteklius visada galima panaudoti žymiai efektyviau“, – mano K.  Glaveckas.

Pagal liberalų teikiamus pasiūlymus 2020 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui, kitąmet visoms ministerijoms, taip pat Seimo ir  Vyriausybės kanceliarijoms numatomas finansavimas būtų mažinamas 2%.

„Valstybės valdymas tampa per brangus pačiai valstybei ir jos mokesčių mokėtojams. Nuo kadencijos pradžios Lietuva sumažėjo 60 000 gyventojų – tai visas Alytaus miestas. Tačiau 60 000 valstybės tarnautojų skaičius praktiškai nepakito, net nepaisant naujo valstybės tarnybos įstatymo. Metai iš metų ministerijos indeksuoja savo išlaidas į didžiąją pusę ir rimtų vidinių reformų nesiima“, – įsitikinęs S. Gentvilas.

Seimo nariai, taip pat siūlo bent 10 proc. mažinti finansavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai. Parlamentarų manymu, 2019 . liepos 1d. sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su Valstybine energetikos inspekcija ir įkūrus naują Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą, be kita ko ir buvo siekiama optimizuoti kaštus šios tarnybos išlaikymui.

„Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba radikaliai vėluoja tvirtinti ir perskaičiuoti reguliuojamų šilumos tiekėjų bazines šilumos kainas. Taip tarnyba nesuteikia paslaugos savo klientams, kurie už kainų reguliavimą kasmet moka tarnybos nustatytą dalį savo apyvartos. Tarnyba turėtų imtis gerosios tarptautinės reguliavimo praktikos ir keisti priežiūros metodiką, kuri reikšmingai sumažintų perteklinę administracinę naštą ir su ja nespėjantį kainų reguliavimą. Nepaisant mažėjančių reguliuojamų subjektų skaičiaus, tarnybos darbuotojų skaičius dėl smulkmeniško reguliavimo per dešimtmetį padvigubėjo“, – teigia S. Gentvilas.