[vc_row][vc_column][vc_column_text]Buvęs ilgametis Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vytautas Jonas Juška įsitikinęs, jog jei ne visos trys lietuvių emigracijos bangos, šiandien Lietuvoje turėtų gyventi 10 mln. gyventojų.

1953 m. gimęs Jungtinėje Karalystėje, po to su tėvais emigravęs į Australiją, kur praleido savo didžiąją gyvenimo dalį, V. Juška 2011 metais sugrįžo į Lietuvą ir čia aktyvai įsijungė į kultūrinę veiklą.

Paklaustas, kas ne Lietuvoje gimusį žmogų po daugybės metų paskatino grįžti į Lietuvą, gražia lietuvių kalba kalbantis vyras atrodė kiek nustebęs dėl tokio „Atviros Klaipėdos”  žurnalistės klausimo.

„Jeigu aš visą savo gyvenimą atidaviau lietuviškai bendruomenei ir puoselėjau lietuvybę, tai logiška, kad turėjau sugrįžti į savo tėvų tėviškę”, – sakė V. Juška, trečiadienio vakarą dalyvavęs Klaipėdoje pristatytoje Pasaulio lietuvių metams skirtoje kilnojamoje fotografijų parodoje bei skaitęs paskaitą apie lietuviškąją emigraciją.

Fotografijų paroda „Lietuviais esame mes gimę”  skirta ir 70- osioms Lietuvių Chartos metinėms. Palmiros Mart nuotr.

Tačiau bene geriausiai pokario lietuvių emigracijos situaciją atspindi paties V. Juškos šeimos pavyzdys.

Nuo Biržų kilęs jo tėvas Jonas Juška buvo vargonininkas bažnyčioje bei šaulys, todėl 1944 metais artėjant Raudonajai armijai giminių patartas pasitraukė į Vakarus. Anglijoje vedė žemaitę iš Alsėdžių, susilaukė keturių vaikai (be Vytauto dar trijų jo seserų), su kuriais 1960 m. emigravo į Australiją.

„Mano tėvas buvo kultūrininkas, aktyvus žmogus, vadovavo chorams, jo indėlis į Australijos lietuvių bendruomenę yra neįkainojamas. Jei ne jis, Australijos lietuvių gyvenimas būtų buvęs gerokai skurdesnis „, – sakė V. Jukša, pratęsęs tėvų įskiepytų meilės Lietuvai bei lietuvybei vertybių puoselėjimą.

Net tris pilietybes – Didžiosios Britanijos, Australijos ir Lietuvos turintis V. Juška šiuo metu įsikūręs savo sodyboje netoli Trakų, gražioje vietoje. Jis ir toliau užsiima kultūrine veikla, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dalyvauja įvairiuose projektuose.

V. Juškos teigimu, lietuviai dar tinkamai nėra įvertinę ir suvokę visų emigracijų masto ir dėl to patirtų didelių praradimų.

„Reikia susivokti, kad kalbame apie 1 mln. 350 tūkst. lietuvių, kurie šiandien gyvena ne Lietuvoje. Daugiau nei visi penki didieji Lietuvos miestai yra įvairiu laiku išvažiavę iš Lietuvos. Jei ne visos šitos emigracijos, karai, žūtys, tremtys, Lietuva šiandien galėtų turėti 10 mln. gyventojų”,  – įsitikinęs V. Juška, kartu su vilniete žurnaliste ir fotomenininke Lilija Valatkiene prisidėjęs, rengiant fotografijų parodą „Lietuviais esame mes gimę”.

Paroda sudaryta ir iš jo paties, ir iš bičiulių išeivių, ir iš archyvuose rastų nuotraukų bei autorinių L. Valatkienės darbų. Dokumentinėse nuotraukose atspindėtas sunkus lietuvių, pirmųjų dviejų emigracijos bangų, kelias svetimose šalyse, jų laisvalaikio ir švenčių akimirkos.

Pasak L. Valatkienės, šia paroda norėta atsigręžti į tuos mūsų tautiečius, kurie nors ir nepatyrė Sibiro tremties, tačiau irgi sunkiai dirbo anglių kasyklose, fabrikuose, daug vargo emigracijoje.

„Tačiau iš sunkiai uždirbtų pinigų jie statė bažnyčias, lietuviškas mokyklas”, – teigė žurnalistė, nemažą vietą ekspozicijoje paskyrusi Vydūno emigracijos keliui nušviesti.

L. Valatkienė tik apgailestavo, jog skirtingai nei kitose šalies vietose, kur minėta paroda jau pabuvojo, Klaipėdos kultūros fabriko erdvė nepritaikyta nuotraukoms eksponuoti, tad jų galėjusi pristatyti tik nedidelę dalį.

Abu renginio dalyviai dėkojo lietingą vakarą pažiūrėti dokumentinio pasakojimo bei išklausyti įdomios paskaitos susirinkusiems klaipėdiečiams ir renginio organizatoriams – Lietuvos žurnalistų sąjungai.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”109775,109776,109777,109778,109779,109780,109781,109783,109784,109794,109788″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]