Chromo istorija: įstaigose viršijimų nerado

Miestas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2019-11-22

Po kilusio ažiotažo dėl šiaurinės miesto dalies dirvožemio taršos chromu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad atlikus dirvožemio ir smėlio, esančio Klaipėdos lopšelių-darželių „Traukinukas“, „Bitutė“, „Gintarėlis“ teritorijose bei „Vitės“ progimnazijos teritorijoje ir sporto aikštyne, tyrimus, šio metalo ribinių verčių viršijimo nenustatyta.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Mėginius tyrimams lapkričio 12 d. paėmė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai (dirvožemis imtas paviršiuje ir 10 cm gylyje).  Anot centro pranešimo, tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų žaidimo dėžių smėlyje chromo koncentracija yra daugiau negu 10 kartų mažesnė už didžiausią leidžiamą (siekė 3,75 mg/kg–6,48 mg/kg).

Nė vienos vaikų ugdymo įstaigos teritorijos dirvožemyje taip pat nenustatyta per didelė chromo koncentracija. Lopšelių-darželių „Bitutė“, „Traukinukas“ teritorijose dirvožemio paviršiuje chromo koncentracija yra nuo 8,49 mg/kg iki 18,5 mg/kg, 10 cm gylyje – nuo 7,3 mg/kg iki 12,5 mg/kg, lopšelyje darželyje „Gintarėlis“ teritorijoje dirvožemio paviršiuje nustatyta chromo koncentracija yra 74 mg/kg , 10 cm gylyje – 21,9 mg/kg, „Vitės“ progimnazijos teritorijoje dirvožemio paviršiuje chromo koncentracija yra 54,2 mg/kg, sporto aikštyne – 57,2 mg/kg, 10 cm gylyje – teritorijoje – 43,3 mg/kg, sporto aikštyne – 70,2 mg/kg (tarša chromu siekė nuo 9 iki 93 proc. ribinės vertės).

Anot pranešimo, chromas yra natūraliai gamtoje egzistuojantis cheminis elementas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Klaipėdos mieste natūrali chromo koncentracija dirvožemyje yra 36,9 mg/kg.

Šis mikroelementas žmogui yra reikalingas. Neigiamas jo poveikis gali pasireikšti tiek tuomet, kai jo organizme trūksta, tiek tuomet, kai jo yra per daug. Poveikis žmogui gali priklausyti nuo jo patekimo būdo, kiekio, organizme jau esančio chromo kiekio. Dažniausiai chromo organizme nebūna per daug, nes jis sunkiai įsisavinamas.

Jeigu dirvoje chromo junginių kiekis didesnis, daugiau jo patenka ir į augalus. Tyrimai rodo, kad didžiausia į augalus patekusio chromo dalis susikaupia šaknyse, labai mažai – virš dirvos esančiose augalų dalyse (daugiau lapuose, mažiau stiebuose, grūduose; daugiau sukaupia žemi augalai nei aukšti).

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, paėmusi iš šios miesto dalies keleto vaisių ir daržovių mėginius, jų tyrimų atsakymų dar kol kas negavo.

Žymos: | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas

Mokslininkų tyrimas: tarša Klaipėdoje kenkia ne tik aplinkai, bet ir emocinei sveikatai (1)

Lietuvos uostamiestis gyvena intensyvios pramonės ir logistikos ritmu, todėl tarša čia daugeliui gyventojų nėra abstrakti aplinkosaugos problema. Nors pramoninė tarša ...
2026-06-25
Skaityti daugiau

Aplinkosauga, Svarbu

„Grigeo Klaipėda“ prieš aplinkosaugininkus – 2:0 (3)

Regionų administracinis teismas trečiadienį patenkino dar vieną AB „Grigeo Klaipėda“ skundą bei panaikino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) sprendimą palikti nenagrinėtą ...
2026-05-06
Skaityti daugiau

Verslas

„Grigeo Klaipėda“ krito į milijoninį nuostolį (5)

Baudžiamojoje Kuršių marių taršos byloje nuosprendžio laukianti bendrovė „Grigeo Klaipėda“ 2025-uosius baigė su 2,4 mln. eurų nuostoliu. 2024 m. įmonė ...
2026-05-01
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This