Prie Klaipėdos piliavietės užvirs statybos: planuose – butai ir kavinės

Miestas, Svarbu

Vertybe pripažintą Klaipėdos piliavietėje stovintį elingą nusipirkę verslininkai jį ir greta esančią teritoriją nori prikelti naujam gyvenimui. Jiems prireikė pagalbos iš miesto politikų.

Bendrovės „Puiki investicija“ vadovai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad ši perleistų nuomos teisę į valstybinę žemę. Tokį sutikimą gali duoti tik miesto taryba. Sutikimas gautas jau dviejuose komitetuose.

Bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“ (buvęs „Klaipėdos laivų remontas“) spalį pardavė dalį savo pastatų, esančių Priešpilio g. 9 sklype. Du gamybinius pastatus, administracinį pastatą, vandens uostą-slipą, vandens uostą-metalinį elingą įsigijo bendrovė „Puiki investicija“.

Jai pagal pastatų pirkimo-pardavimo sutartį perėjo ir nuomos teisės į dalį valstybinės žemės sklypo – į 2,0374 ha. Ją nuo 2016 metų iš Klaipėdos savivaldybės 99 metams buvo išsinuomojusi „Klaipėdos laivų remontas“. Skaičiuojama, kad šio sklypo vertė yra 2,8 mln. eurų.

„Bendrovė „Puiki investicija“ yra gavusi banko paskolą žemės sklypo ir statinių, numatytų statyti teritorijos detaliajame plane, vystymui. Banko paskolos užtikrinimui reikalingas žemės nuomos teisės įkeitimas. Duoti tokį sutikimą gali tik miesto taryba“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Teritorijos tarp Pilies g., akcinės bendrovės „Baltijos“ laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės detaliajame plane numatyta žemės sklype, esančiame Priešpilio g. 9, statyti daugiabučius gyvenamuosius namus, komercinės paskirties objektus.

„Prašyme duoti sutikimą įkeisti žemės sklypo nuomos teisę bankui bendrovė nekonkretizavo savo planų. Ji nurodė, kad nori įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Kadangi pastatus ji įsigijo tik spalį, tai, aišku, kad techniniai projektai dar neparengti, bendrovė nesikreipė dėl detaliojo plano korekcijų. Be to, keli jos įsigyti pastatai yra įtraukti į nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sąrašą, tad jų negalima nugriauti, juos galima tik restauruoti. Vienas tokių pastatų yra elingas“, – kalbėjo R. Gružienė.

Nurodoma, jog „Puiki investicija“ paskolą vystyti teritoriją gauna iš Medicinos banko. „Klausiau, kokio dydžio yra paskola, bet įmonės vadovas neatsakė, teigė, jog tai komercinė paslaptis“, – teigė R. Gružienė.

Sutikimą leisti įkeisti žemės nuomos teisę jau išreiškė Miesto plėtros ir strateginio planavimo bei Finansų ir ekonomikos komitetų nariai.

R. Gružienė pabrėžė, jog toks sutikimas leis bendrovei „Puiki investicija“ gauti banko paskolą, o tada bus įgyvendinami teritorijos detaliojo plano sprendiniai. Taip bus sutvarkyta ir dalis Klaipėdos piliavietės teritorijos.

Bendrovė „Puiki investicija“ Klaipėdoje yra numačiusi įgyvendinti dar vieną projektą, kuris taip pat turėtų papuošti uostamiestį. Sklype, esančiame Priešpilio g. 6, numatoma įkurti „Lindenau galeriją“.

Šiemet pavasarį vyko bendrovės „Puiki investicija“ iniciatyva surengtas architektūros konkursas – išrinkti multifunkcinio komplekso Priešpilio g. 6, Danės upės rage laimėtojus. Ribotą kviestinį architektūros idėjų konkursą projektuoti šioje ypatingoje uostamiesčio vietoje laimėjo „Plazmos“ kolektyvas iš Vilniaus.

„Lindenau galerija“ pavadintame projekte architektai kompleksą formuoja Klaipėdos senamiesčiui charakteringu perimetrinio užstatymo principu, pastatus išdėstydami lygiagrečiai Danės krantinei, ypatingą dėmesį skiriant siluetui nuo Danės upės žiočių. Pastatų išdėstymas, mastelis ir aukštingumas leidžia įplaukiant į Danę apžvelgti pilies bastionus ar fosas, taip pat užtikrinama galimybė fragmentiškai matyti „Lindenau“ laivų statyklos elingo statinį.

„Lindenau galerijos” vizualizacija

Kompleksas formuojamas iš penkių naujai projektuojamų tūrių, kuriuos vizualiai ir funkciškai jungia pirmas aukštas – dengta galerija. Esamas pastatas (Žvejų g. 24) įkomponuotas į naują urbanistinę struktūrą.

Kuriama architektūra būdinga Klaipėdai: statiniai dvišlaičiais, laužytais stogais, stilizuotais erkeriais. Apdailai naudojamos raudonos plytos, čerpės, medis, šios medžiagos derinamos su šiuolaikinėmis – metalu ir stiklu.

Pirmajame aukšte suprojektuotos visuomeninės – komercinės, maitinimo paskirties – patalpos. Projekto vizijoje siūlomos įvairios nedidelės kavinės, restoranėliai, parduotuvėlės. Maitinimo paskirties patalpos turėtų lauko terasas su atsiveriančiomis perspektyvomis į Danės krantinę ar „Lindenau“ elingą bei funkciniu ryšiu su vidiniu pasažu. Antrame, trečiame aukštuose projektuojami įvairaus ploto 2–4 kambarių butai. Viršutiniame 4-ajame aukšte suprojektuoti didesnio ploto butai – apartamentai su mansardiniais aukštais. Kiekviename bute numatyti balkonai, prancūziški balkonai ir/arba terasos.

21 Comments

  1. Andrius.

    Prisipirks butų žmonės, o po to apšilę kojas pradės krūšti protą skundais į savivaldybę, dėl jūros šventės ir kitų renginių keliamo triukšmo.

    Reply
    • Armani

      Juros svente karta metuose koks dar triuksmas. Norisi ramybes vaziuoji i rajona i nama nuosava gyventi norisi judesio gyveni mieste o dar su vaizdu i jura ir kavine pirmam aukste turint pinigu isvis super paskambinai ir atnes tau i 3 auksta prie kavos deserta ar pusrycius paruostus. Ne kiekvienam niuriam zmogui tai suprasti.Italijoj kokioj italui svajone gyventi centre kur judesys kavines barai ir negirdejau kad kas skustusi pas juos privalumas. O pas mus visiem ramybes kazkokios norisi atrodo kad megapolyje gyventume o realybei zmoniu centre nera net….

  2. Tomas

    Mano nuomone prie to smirdinčio,dulkančio ir triukšma keliančio uosto iš vis gyvenamų namu,daugiabučiu neturėtu leist bent jau naujų statyt. Kaina bus žvėriška o paskui gyvenkit kaip norit.

    Reply
    • Mmm

      Nenori – nepirk. O gal geriau plikas betonas? Žvilgterk ī Hamburgą ir pnš.

  3. Piletis

    Viskas puikiai. Viskas gražu.
    Kaina tų būtų bus irgi ne mažą.
    Man įdomu bendrovė „gerą investicija” šitą sklypą turi sutartį 99 metams a ką paskui, visi šitie pastatai gali būti nugriauta, ir pakeista sklypo paskirtis. Aš pats mačiau tokį kvartalą ir dar naujesnis Roterdamo uostė. Ką galės atgauti gyventojai šito kvartalo?

    Reply
    • JURKUS

      nuoma 99 metams legali afera. sklypas 2.8mln. vertes sklypas tiesiog padovanotas. Po 99 metu niekas nieko nenugriaus. Viska iteisins.

  4. Bura

    Tikrai tegul tvarko dabar stovi kažkokie sandeliai kavine buvus nutriušus dar ta automobilių sovietinė aikštelė nesuprasi ar sau pinigus renkantys ar kam. Taip kad reikia ten tvarkos

    Reply
  5. Anonimas

    panašu, kad baltarusių hebrytė su Tumiukų, Danbrauskiukų, Udovickių pagalba ruošia dirva tikriems Uosto šeimininkams iš China. Ar jau kas paneigė? Nėr ko čia jums nerimauti nei dėl būsimų kavinių triukšmo, nei dėl uosto taršos. Jiems sueis. Sėdės balkone ir stebės kaip mes jų uoste dirbame. Dar koks desetkas metelių ir į miesto tarybą rinksim rytietiškų bruožų gelbėtojus.

    Reply
  6. TP

    Šitos erdvės turi atitekti miestui, tarkime Vėjų aikštė, su suoliukais, atsiveriančiomis perspektyvomis, gal kokia bistro tipo kavine, kaip šiauriniame rage, gal stacionaria pakyla, kuri nesunkiai transformuotųsi į sceną, ir pan. Juk toje erdvėje vyksta visi didesni renginiai, kurie nebetilpo į Teatro aikštę. Toks projektas yra eilinė savivaldybės klerkų afera, prastumti savus ir artimus saviems. Gamybinių pastatų suvaržymai miesto gamybinėse zonose ribojami griežčiausiais reikalavimais ir žolės ploto kvad.metrų skaičiavimais, o čia? Prašom, statykit, dar ir žemę išnuomosim… absurdo teatras. Meras mūsų neturi pozicijos, jokios vizijos, jokios perspektyvos ar žiūrėjimo į ateitį, gal ir ne marionetė, bet žmogus be ambicijų, negalintis pats sukurti nieko vertingo.. (gal, nebent kokią melodiją, nes muzikantas tikrai geras). Šiais laikais miestuose kaip tik stengiamasi sukurti atviras patrauklias erdves, o ne kaip įmanoma tankiau užstatyti pakrantes. Kita vertus ir sielos ubagai, kurie jei tik galėtų tai namą šalią Katedros pasistatytų. Kokia ten gyvenimo kokybė, privatumas, komfortas… Kaip dar beje kažkas gali nuosavybėn įsigyti valstybės saugomą technikos paveldą? Tai gal ir pasukamą tiltelį tuos parduos? Ką dar?

    Reply
    • Anonimas

      (gal, nebent kokią melodiją, nes muzikantas tikrai geras) – hmm? Geri muzikantai braunasi į politikus? kuria kažkokius judėjimus su senom nevykėlių hebrom? Kažką čia Jūs…

    • qwe

      Kokia erdve ??? Reikia gaivinti senamiesti nes visi akropolyje sedi.Mes gyvenam ne Ispanijoj kur gali erdveij sedeti 8 menesius metuose, pas mus saltas ir lietingas krastas. Paziurekit Vilniuj senamiesti koks veiksmas gyvenimas verda o Klaipedoij visi i uzmiesti keliasi nes miestas nieko pasiulyti negali.

    • Mmm

      Pavydo ežys anagaly?

  7. jo

    viens, du ir prasuko, o štai Šv. Jono bažnyčios sklypo derinimas jau beveik metai sustabdytas. ar tai normalus reiškinys?

    Reply
  8. Na

    Šiaip tokie namai (sandėliai) seniau buvo statomi galu į upę, tai šiuo atveju atrodo tikras kičas.

    Reply
  9. DM

    Super naujienos, reikia butinai kuo daugiau tokiu projektu reikia gaivinti senamiesti. Senamiestis turi prieeiga prie juros prie upes reikia si pliusa tinkamai isnaudoti.

    Reply
    • Anonimas

      taigi upė blokuojama ilga siena ir balkonuose kabės baltarusių kalconai 🙂

    • Ok

      Kokį pliusą,padarys privačią teritorija ir visas baigsis.

  10. Nesvarbu

    Butai ir kavinės? Ir vėl triukšmas, trukdantis gyventojams? Juk kultūringai linksmintis lietuvaičiai dar nemoka.

    Reply
  11. Eglė

    Labai gražu. tegul tik stato. O jūs pažiūrėkite kaip dabar viskas atrodo. Geda Klaipėdai prieš svečius. Kokia apleista pakrantė, koks apleistas senamiestis.

    Reply
  12. ?????

    Paveiksliukas gal ir nieko, ne kažin kas, bet… tai tik paveiksliukas. Kokių tik jų čia nebuvo. Ar šis jau paskutinis, tas tikrasis? Informacija kažkokia skurdoka ir paslaptinga. Jau tiesiog tradicija – mieste objektai labai kažkokie „paslaptingi”? Net konkursas -„ribotas kviestinis architektūros idėjų konkursas ” – paslaptingas , bet tai jau ponų valia. Tik, ar tą „paveiksliuką” jau nors matė, derino miesto vyriausias architektas? Ar šį projektą svarstė Klaipėdos architektai? Kokia jų nuomonė? Vieta miestui tai labai svarbi. Komitetai kažką svarsto, tik ten nei vieno išmanančio nei apie senamiestį, nei apie jo vertybes, nei apie architektūrą nei apie urbanistiką. Tai ką ir kam jie ten svarsto jei neturi specialistų nuomonės? O kas bus su Elingu? Ką darys su Lindenau cechais? Kodėl mūsų rinkti politikai negali pareikalauti paviešinti viso projekto medžiagos ir tik tada pradėti svarstyti? Kodėl miesto politikai viską daro paslapčiomis? – vaidindami viešumą komitetuose. Jie čia svarsti sau? Priimtų tokį tarybos sprendimą, bendru sutarimu – viską darome viešai ir jokių paslapčių. Nepatinka, nestatyk. Mere? Kodėl? O šiaip tai aišku, kuo greičiau bus sutvarkyta, tuo geriau. Kas čia per „Puikios investicijos” kai viskas slepiama? Kas? Kam tos paslaptys ir po to nereikalingos, metų metus trunkančios aistros su bandymais prakišti, kažką? Kodėl mūsuose nauji objektai mieste visi kažkokiu paslaptingu prakišimo būdu? Pasikartosiu – vieta labai svarbi ir atsakinga. Piliavietė, miesto veidas, vartai Vakarams. Ar čia Rimkuose?

    Reply
  13. Se

    kažkaip nykiai atrodo susigrūdę 4 analogiškos išvaizdos pastatai. Bent man , primena mini homo sovieticus kvartalėlį. Senamiestyje norėtųsi įvairovės, o ne griozdų.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Politika, Svarbu

Klaipėdos meras: „Esu stabdis pinigų taškymui ir kreiviems projektams“ 

Pirmus savo darbo metus apžvelgęs uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus teigia, jog pajuto, kad ši kėdė nėra pati minkščiausia, bet labai prasminga. ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

Miestas

Vėl ieškos ES pinigų didžiajam pilies bokštui įveiklinti

Klaipėdos savivaldybė jau antrą kartą teikia paraišką Europos  Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansinei paramai gauti. Šįkart – projektui „Klaipėdos pilies ...
2024-04-09
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Piliavietės grįžimas miestui: istorija jau siekia pusšimtį metų

Vienas iš ryškiausių sovietmečio urbanistinių Klaipėdos pokyčių – miesto gimimo vieta, kurioje iki XVIII a. pabaigos stovėjo pilis, tapo uždara ...
2024-04-05
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This