Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2020-01-09 |
Senamiestyje, priešais Parodų rūmus, buvusio mokyklos stadiono vietoje, pradedamas projektuoti dar vienas pastatas, kuriame numatoma įkurdinti viešbutį. Jo statybas planuojama pradėti antroje kitų metų pusėje.
O kaimynystėje esančių kitų dviejų sklypų nuomotojai statybų leidimą dviem gyvenamiesiems pastatams su komercinės paskirties patalpomis gali gauti jau šią vasarą.
Viešbutis planuojamas ir anapus Tiltų gatvės, greta Jono kalnelio.
Baltas siluetas greta planuojamo pastato – dar vienas viešbučio pastatas, kurį vis dar nebaigtų archeologinių tyrimų vietoje irgi planuoja statyti UAB „Eko žaliavos”. UAB „Progresyvūs projektai“ vizualizacija
Viešbučio statybos numatomos sklypuose Sukilėlių g. 7, 9, 11, 13, 15, bendrai užimančiuose 16 arų, kuriuos nuo 2016-ųjų lapkričio nuomoja UAB „Eko žaliavos”, valdoma Kazimiero Žutauto.
Pastarosios užsakymu UAB „Progresyvūs projektai“ architektės Danutė Zubavičienė ir Viktorija Baltrušaitienė parengė projektinius pasiūlymus, kurie jau pateikti viešam svarstymui.
Būsimų viešbučio statybų vieta – buvęs mokyklos stadionas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Juose rašoma, kad remiantis detaliojo plano sprendiniais ir ICMOS nario, kultūros paveldo eksperto Kęstučio Demerecko atliktais istoriniais tyrimais projektuojamas bendras viešbučio paskirties statinys, skaidytas į 5 skirtingus tūrius, kurie formuoja perimetrinio užstatymo siluetą – pastato tūris suskaidytas į smulkesnes dalis. Kiekviena dalis pagal sklypus turi skirtingą apipavidalinimą ir aukštingumą – taip siekiama sudaryti įspūdį, jog projektuojamas pastatas yra keli atskiri statiniai.
„Remiantis istorinėmis Klaipėdos fotografijomis, pavyzdžiui G. Žulio atvirukų kolekcijos nuotrauka iš lėktuvo, buvusios Junkerių gatvės (šiandien – Sukilėlių g.) projektuojamoje teritorijoje buvo skirtingo aukštingumo blokuoti pastatai, todėl ir siūloma atkurti buvusių pastatų stogų aukštį ir proporcijas projektuojamame viešbutyje. Fasadas sudalintas pagal sklypus. Pabrėžiant fasadų dalinimą, kiekviena pastato dalis turi vis kitos spalvos tinko arba klinkerio apipavidalinimą. Langų pozicija projektuojama pagal istorinę medžiagą. Naudojami tokie dekoratyviniai elementai taip perforuotos plokštės, langų apvadai, Klaipėdos miestui būdingas fachvercho motyvas. Projektuojamas smailus, aukštas, dengtas čerpėmis stogas (pagal istorinių tyrimų medžiagą). Mansardos dalyje numatomi tūriniai stoglangiai”, – argumentuoja projektinių pasiūlymų tekstinėje dalyje.
UAB „Progresyvūs projektai“ vizualizacija
Bendras pastato plotas siektų apie 2 120 kv. m, jis būtų dviejų aukštų su mansarda (iki kraigo – 14,85 m).
Pagrindinis patekimas į pastatą projektuojamas iš Sukilėlių g. 11, detaliajame plane numatytos atkurti Junkerių gatvės pusės, pietrytinėje pastato dalyje. Įvažiavimas į viešbučio teritoriją planuojamas iš naujos gatvės šiaurinėje sklypų dalyje. Projektuojamas bendras viešbučio kiemas visiems penkiems sklypams. Teritorijos kiemelyje numatoma 24 automobilių stovėjimo antžeminė aikštelė ir dviračių stovėjimo aikštelė – stoginė. Teigiama, kad pagal normatyvą tokiam apie 63 kambarių viešbučiui reikėtų automobilių 16 vietų.
Ateityje numatoma įrengti erdvinį elementą – jungtį tarp viešbučio ir kituose UAB „Eko žaliavos” nuomojamuose, dabar tvora aptvertuose sklypuose Tomo g. 2A, 2B ir 6, iškilsiančio pastato. Ši jungtis simbolizuotų buvusią Dangės senvagę.
UAB „Progresyvūs projektai“ vizualizacija
UAB „Eko žaliavos” projekto vadovas Tomas Petreikis teigė, jog dabar dar sunku pasakyti, kiek truks projektavimo, archeologiniai darbai, tad ir statybų pradžios esą galima tikėtis gal kitų metų antroje pusėje.
Kelių žvaigždučių tai bus viešbutis kol kas dar neaišku.
„Projektuojami du aukštai su mansarda, kaip detaliajame plane, kad neišsiskirtume iš senamiesčio, būtų prisiderinta prie aplinkos”, – sakė pašnekovas.
Anot jo, investicijų dydis dar irgi nėra aiškus, jos priklausys nuo galutinio projekto, inžinerinių tinklų iškėlimo apimčių.
Kaimynystėje, bendrovės nuomojamuose šiuo metu tvora aptvertuose sklypuose sklypuose Tomo g. 2A, 2B ir 6, prieš porą metų buvo pradėti vykdyti archeologiniai darbai, anot T. Petreikio, šiemet bus tęsiami. Kartu čia esą jau vyksta ir projektavimo darbai – šioje vietoje taip pat iškils viešbutis, bet su požemine aikštele.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Archeologinius tyrinėjimus čia atlikusios bendrovės „Statybų archeologija” vadovas Donatas Zubrickas sakė, kad iš maždaug 2000 kv. m ploto čia buvo ištyrinėta apie 500 kv. m.
„Taip sutapo, kad ir metų pabaiga buvo atėjusi, reikėjo ir laukti vertinimo dėl to, ar atkasti pamatai bus laikomi vertybe, kurią reikia saugoti, nebuvo skubos, dėl to natūraliai darbai ir nutrūko. Kiek aš žinau, vertinimo taryba lyg ir nusprendė, kad pamatai nėra vertingi. Kiek ten liko tyrinėjimų, manau, kad įmanoma padaryti per sezoną”, – sakė archeologas.
Greta „Eko žaliavų” nuomojamos žemės esančių sklypų Sukilėlių g. 3 ir 5 nuomotojų – UAB „AAC groups” ir „Alingra”, kurias valdo tas pat savininkas Alian Abou Chaaya – užsakymu R. Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis” parengti projektiniai dviejų gyvenamųjų pastatų su komercinės paskirties patalpomis pasiūlymai buvo pristatyti dar pernai pavasarį.
Pasak architektės Ramūnės Staševičiūtės, šiuo metu rengiamas techninis projektas, bet dar liko „visą nemažą biurokratiją susitvarkyti’.
„Gal iki vasaros vidurio ir gausime leidimą statybai”, – sakė architektė.
Pasak jos, galutinis projektas kažkiek, bet ne kardinaliai skirsis nuo projektinių sprendinių.
„Davė pastabas ir regioninė architektų taryba. Aukštingumas šiek tiek pamažėja, kai kas pasiskaido kitaip, bus panašiai, labiau detalizuota, išdirbta, nes projektiniai pasiūlymai tai tik pirmas pateikimas, o vėliau tobulini”, – sakė pašnekovė.
Anot architektės Ramunės Staševičiūtės, galutinis projektas šiek tiek skirsis nuo šių projektinių pasiūlymų.
Lietuvos piliečių sąjungos atstovai Benas Volodzka ir Dionyzas Varkalis šiuos projektinius pasiūlymus savo raše institucijoms buvo pavadinę nesuderinamaos su Klaipėdos istorinės miesto dalies architektūra ir prašė juos koreguoti, kad „šie statiniai nesutrikdytų senamiesčio aplinkos harmonijos”.
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) buvo suabejojusi dėl tūrinės kompozicijos, fasadų skaidymo stilistikos ir jų konstravimo principų. Anot jos, vienam iš pastatų trūksta lakoniškumo, naudojama pernelyg daug architektūrinių detalių ir spalvų, kuo siekiama pastato vizualinio skaidymo, tačiau ilga ir aukštyje nekintanti stogo kraigo linija neduoda deklaruojamo rezultato. Konstatuota, kad projektuojama architektūra tik iš dalies atitinka Architektūros įstatyme nustatytus architektūros kokybei taikomus reikalavimus. O dėl antrasis pastatas didelių diskusijų nekėlė ir buvo įvertintinas teigiamai.
RAT rekomendavo įvertinti projektuojamų pastatų santykį su gretimuose kvartalų sklypuose planuojamo užstatymo ir projektuojamos gatvių infrastruktūros sprendiniais; tobulinti projektinius sprendinius, keičiant pastato skaidymo elementus į formos ir tūrio elementus, būdingus Klaipėdos senamiesčio mažesniųjų gatvelių architektūrai; atsisakyti perteklinių architektūrinių priemonių, artėti prie lakoniškesnės architektūros.
2003 m. birželį Klaipėdos miesto taryba patvirtino teritorijos tarp Aukštosios, Daržų, Sukilėlių, Turgaus, Mėsininkų ir Didžiosios vandens gatvių detalųjį planą, kurį parengė UAB „Klaipėdos projektas”.
Jis numatė vietoje apleisto stadiono ir buvusios 4-osios, 1953 m. pastatytos, vidurinės mokyklos pastato atkurti ikikarinį užstatymą su dviem čia buvusiomis – Junkerių ir Skutėjų – gatvėmis. Tačiau sprendime numatyta, kad antrasis sprendinių etapas, apimantis Skutėjų gatvę ir naujų septynių sklypų suformavimą vietoje sovietinio pastato, bus įgyvendinimas tik iškėlus tuomet čia veikusią Vydūno vidurinę mokyklą į kitą vietą.
Pirmasis detaliajame plane numatytas teritorijos plėtros etapas.
Antrasis etapas.
Pagal detaliojo plano sprendinius, tašytais akmenimis grįstas gatves bei pėsčiųjų takus turi įrengti gretimų sklypų nuomotojai.
Mokyklą iškelti į patalpas Sulupės gatvėje politikai sugebėjo, o valios nugriauti sovietinį pastatą pritrūko. 2011 m. 13 miesto Tarybos narių balsavus už pastato griovimą miesto lėšomis, 13 prieš ir vienam susilaikius buvusi mokykla taip liko stovėti tuščia. Vėliau, po poros metų, į pastatą buvo leista įsikraustyti Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialui.
Tad būsimo naujo kvartalo kūrimo darbai prasidėjo nuo sklypų, suformuotų apleisto stadiono vietoje. Juos prieš porą metų aukciono būdu verslininkams išnuomojo Nacionalinė žemės tarnyba.
„Atvira Klaipėda” pernai vasarą rašė, kad dar vieną 20 apartamentų viešbutį numatoma statyti ir šalia Jono kalnelio esančiuose sklypuose Tomo g. 26 ir 28.
Tokią investiciją ketina vykdyti UAB „BCO“, kurią lygiomis dalimis valdo bendrovės „Baltic Equity group” (savininkas James Andrew Clarke) ir „RAC INVEST” (savininkas Richard Alan Clarke).
Šis viešbutis iškiltų sklype, kuriame stovėjo didžioji miesto arba lotyniškoji mokykla, nuo 1912 m. vadinta Senamiesčio berniukų vidurine mokykla. Per 1945 m. bombardavimus šis pastatas, kaip ir greta stovėjusi Šv. Jono bažnyčia, buvo sugriauti.
Viešbučio projektinius pasiūlymus, parengtus UAB Andrijausko architektų biuras, įvertinusi Klaipėdos RAT konstatavo, jog jie neatitinka architektūros estetikos kokybės kriterijaus. Buvo rekomenduota įvertinti galimybę kitaip spręsti fizinę jungtį tarp projektuojamo pastato ir esamo pastato Tomo g. 24, vengti probleminio stogų suvedimo architektūrinės kompozicijos ir būsimos priežiūros aspektais; paieškoti įtikinamesnio projektuojamo pastato stogo ir fasado suvedimo sprendimo; siekiant foninės architektūros įvaizdžio, suvaldyti fasadų angų ritmiką.
UAB Andrijausko architektų biuras vizualizacija
Posėdžio metu atskirąsias nuomones išdėstė architektai Laima Šliogerienė ir Gintaras Čičiurka.
L. Šliogerienės manymu, projektuojamas pastatas neatitinka ir dabartinio laikotarpio architektūros. Anot jos, šioje vietoje turi būti labai ypatingos architektūros, jai sukurti gal būt reikėtų surengti architektūrinį konkursą. L. Šliogerienės nuomone, šioje vietoje turi būti arba naujos kokybiškos architektūros pastatas arba atstatoma buvusi berniukų mokykla, siekiant atkurti pilną Jono bažnyčios kontekstą.
G. Čičiurka, palaikęs tokią kolegės poziciją, pridūrė, jog projekto autoriai esą prieštaravo patys sau – turėjo gerą tikslą sukurti foninės architektūros objektą unikalioje vietoje, bet nesugebėjo to pasiekti, nes pastato fasaduose naudojama daug neaiškių puošybos elementų, detalių. Tokiai architektūrai, kuri neturi šiuolaikinės architektūros bruožų, išryškinančių aplinkinę senamiesčio architektūrą, esą nereikėtų pritarti.
ISTORIJA
Kęstučio Demerecko atliktuose istoriniuose tyrimuose rašoma, kad sklypų Sukilėlių g. 7, 9, 11, 13, 15, vietoje bei jų aplinkoje iki XVII a. miesto planuose buvo žymima buvusi Senosios Dangės upės senvagė. Užstatymas šioje vietoje susiformavo XVII a. pab. – XVIII a. Junkerių gatvė buvo suformuota Senosios Dangės senvagės vietoje.
Užstatymo architektūrinę manierą galimą įžvelgti 1670 m. Juozapo Naronskio piešinyje. Dvišlaičių smailių stogų pastatai Junkerių gatvelėje kaip ir Akmenų Pylimo g. gyvenamieji namai buvo tvarkingai apstatyti. XVIII a. užpylus Dangės senvagę, Tomo g. – Mėsininkų g. – Didžiojo Vandens g. kvartalo sklypai sujungti su Junkerių g. šiaurinės pusės sklypais. Junkerių g. šiaurinės dalies posesijos faktiškai nebuvo visiškai sujungtos su Tomo g. kvartalu, tarp jų buvo skiriamoji sklypų linija, kur ėjo pėsčiųjų takas.
Remiantis atviruku iš G. Žulio rinkinio, XX a. pradžioje darytos Klaipėdos vaizdo iš lėktuvo nuotraukos, matoma, jog Junkerių gatvėje pastatai buvo užstatyti perimetriniu užstatymu, šiek tiek atitraukiant nuo Junkerių g. 13, 11 (dabartinių Sukilėlių g. 13 ir 9 sklypai). Dvišlaičių, smailių stogų gyvenamieji pastatai tarsi persimainydami tarpusavyje sudarė ritmingą išsidėstymą sklype. Pietinėje sklypų dalyje pagal Junkerių g. buvo pastatai, o šiaurinėje sklypų pusėje buvo sodai, daržai ir ūkiniai pastatai.
Aukštosios g. 22-23 (šiandieniniame Sukilėlių g. 15 sklype) teritorija buvo pakankamai gana užstatyta. Sklype stovėjo net 5 pastatai.
Pagal 1665 m. planą, pagal Aukštąją gatvę pastatyti namai šiame sklype tęsėsi iki pat Senosios Dangės upės kranto. Nuo Junkerių g. šiaurinės pusės bloko atskirtas namas stovėjo tiesiog Didžiojo Vandens gatvės centrinėje ašyje neleisdamas gatvei tęstis vakarų kryptimi, todėl čia iki šių dienų išliko istorinis Aukštosios ir Didžiojo Vandens gatvių susijungimo 90 laipsnių kampas. Pastatų kompleksą sudarė didžiulis L formos mūrinis gyvenamasis namas kampu užlenktas į Junkerių gatvę, aukštu smailiu stogu, dengtu čerpėmis. Prie jo pagal sklypo ribą buvo pastatytas mūrinis priestatas. Kiemo viduryje pagal vakarinę sklypo ribą buvo pastatyti du mūriniai fachverkiniai ūkiniai pastatai. Sklypo šiaurės rytiniame kampe, kur anksčiau tekėjo upė, įrengtas daržas.
Junkerių g. 13 (šiandieninis Sukilėlių g. 13) sklypas buvo ilgas ir siauras. Jame pažymėtas didėlės apimties užstatymas: gyvenamasis namas L plano, aukštu smailiu stogu, dengtu čerpėmis. Priestatas į kiemo pusę. Prie jo pastatytas didžiulis fachverkinis sandėlis, kuris pagal sklypo ribą tęsėsi iki sklypo galo. Pristato ir sandėlio stogai aukšti, Vienšlaičiai, su nuolydžiu į rytų pusę.
Junkerių g. 12 (šiandieninis Sukilėlių g. 11) sklypas taip pat buvo ilgas ir siauras. Sklype buvo šiek tiek mažesnės apimties užstatymas nei gretimame Junkerių g. 13 sklype. Čia stovėjo gyvenamasis trijų aukštų mūrinis namas, smailiu, šlaitiniu stogu, dengtu čerpėmis. Jo kieme, pagal vakarinę sklypo ribą pastatytas nedidelis mūrinis ūkinis pastatas. Už jo tęsėsi gana didelis sodas su pavėsine prie šiaurinės sklypo ribos.
Junkerių g. 11 (šiandieninis Sukilėlių g. 9) sklypas buvo ilgas ir siauras, užstatytas gyvenamuoju namu pagal Junkerių gatvę ir mediniu ūkiniu pagal vakarinę ribą iki sklypo vidurio. Šiaurinėje pusėje beveik pusę sklypo teritorijos užėmė sodas. Junkerių g. 11 gyvenamasis namas buvo labai senas, gal XVII a., baroko stiliaus laužtu stogu, kaip Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pastatas Didžiojo Vandens g.
Junkerių g. 10 ( šiandieninis Sukilėlių g. 7) sklype esantis gyvenamasis namas, remiantis dviejomis šios teritorijos fotografijomis, buvo trijų aukštų, smailiu aukštu dengtu čerpėmis stogu. Kiekviename aukšte buvo trijų langų eilė. Sklypas, kaip ir gretutiniai sklypai – siauras ir ilgas. Be gyvenamojo namo sklype buvo medinis ūkinis pastatas pastatytas pagal rytinę sklypo ribą ir prisišliejęs prie gretimo Junkerių g. 11 ūkinio pastato. Likusią gana nemažą sklypo dalį užėmė sodas. Tikėtina, kad sodas buvo labai žemoje vietoje, užpiltos Senosios Dangės vagoje, todėl statybai nelabai tiko. Gyvenamasis namas Junkerių g. 10 išsiskyrė gatvės išklotinėje aukščiu ir proporcijų grakštumu.
1940 metų plane dėl nežinomų priežasčių komplekso pastatai buvo nugriauti. Viena iš hipotezių, kad buvo ruoštasi statyti naują gyvenamąjį – prekybinį kompleksą, nes išvalytas visas sklypas. Kita teorija – mažiau tikėtina, kad pastatus ištiko toks pat likimas kaip ir žydų sinagogų, nebelikusių po 1939 m. balandžio 23 d. nacistinės Vokietijos anšliuso.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais sklypų Sukilėlių g. 7, 9, 11, 13, 15 užstatymo pasiūlymais galima iki sausio 23 adresu J. Zauerveino g. 5-7, Klaipėdoje, darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. arba internetinėje svetainėje www.klaipeda.lt
Pasiūlymus galima teikti iki sausio 23 d. raštu J. Zauerveino g. 5-7, LT92122 Klaipėda, el p. info@pprojektai.lt.
Viešas susirinkimas vyks sausio 23 d. 17 val. adresu J. Zauerveino g. 5-7, Klaipėdoje.
Vadovaujantis 2003-06-12 sprendimu Nr.I-148 patvirtintomis „Teritorijos tarp Aukštosios, Daržų, Sukilėlių, Turgaus, Mėsininkų ir Didžiosios Vandens gatvių“ detaliojo plano nuostatomis, rengiami projektiniai pasiūlymai ir ateityje techniniai projektai, nurodytos teritorijos užstatymui.
Dėl valstybės saugomos kultūros vertybės Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16075, buvęs kodas U17) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo. Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2012-04-23 įsakymas Nr.Į-151.
Gaila žiūrėti, senamiesčio tvarkymui atidavus 27 darbo metus, kad mieste nėra tikro ūkininko miesto vadovų tarpe. Matomai, kad miestą valdo arba oligarchų statytiniai arba su sveiku protu susipykę liberalai. Kontroliuojančios senamiesčio atstatymus valstybinės įstaigos, lyg praradę dantis ir reikiamai savo funkcijos neatlieka
Noriu atkreipti rengėjų dėmesį, kad rengiamuose pasiūlymuose trūksta analizės ir įvertinimo naujam užstatymui, kaip jie bus suderinti su anksčiau atstatytais statiniais. Tomo ir Mėsininkų gatvių užstatymo plotuose D-11, D-10 ir D-09 numatomas režimas, restauravimo atkūrimo, pateikiamoje vizalizacijoje toli gražu neatitinka nurodyto režimo, nurodytas aukštingumas ženkliai viršytas. 2002-04-29 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro sprendimas Nr.217 su nuorodą „projektuojant užstatymą nepažeisti insaliacijos normų.“
Kyla klausimai, kaip bus organizuojamas transportas, nepakankamo pločio senamiesčio gatvelėse, šiuo metu padėtis tragiška ir kaip bus derinami detaliojo plano ir kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano reikalavimai. Pridedu foto su auto Mėsininkų gatvėje.
Algirdas iš senamiesčio
bus norinčiųjų toj naujoj užstatytoj erdvėj ilgiau pabūt ir uosto krovos bei automobilių sedegintų degalų smarvės įkvėpt? dujokaukes duos nemokamai visiems, įžengusiems į gtą kvartalą?
Įdomu, kad gyvens tame viešbutyje – Akropolio lankytojai ar kokie kiti turistai, kuriems patinka apžiūrinėti dešimtmečiais negyvenamus pastatus apšiurusiais langais, kurių pilna Senamiestyje:(
Super grozis Klaipeda turi didelio potencialo tik reikia geros valdzios kad moketu ir nestabdytu isjudinti projektusbutinai reik nesuzaloti architekturos. Jei gerai sutvarkyti senamiesti ir ipusti nauju projektu puse Vilnieciu ir Kaunieciu cia persikeltu :)))
Kad parkeli gražu įkurtų su medeliais , koki fontaneli, tai ne matai pastatų jiems trūksta. Nei šilta nei šalta miestieciams nuo to viešbučio, kad kažkoks verslininkėlis pelnysis.. oliaudis net prisėsti, pailsėti negalės toj vietoj..
Pamiršai pridėti- tarybinė liaudis.
Šalia – Dienovydžio skveras. Sėdėk, liaudie, kiek nori. Tik dar fontano bereikia. Aš noriu normalaus senamiesčio, o ne bedantės sovietinės erdvės.
300 metru spinduliu nuo tos vietos maziausiai 3 fontanai ir nauji dar irenginejami 🙂 bet ka cia zmogui Klaipedoje nebuvusiam aiskinti….
Jei truksta kur pasedeti, vaziuok i miska arba i kapines, ten ir sedek.
Niekam nerūpi tas senamiestis ir frazę senamiesčio gaivinimas priimu kaip keiksmažodį. Gaivinti naikinanant yra neįmanoma. Galerijų, meno mokyklų, meno studijų, skaityklų miestui nereikia. Rūpi tik knaipės, pigus alus, būtinai kazino, o rezultatas nuorūkom nusėti šaligtviai. Kol bus toleruojama vingių jono kultūra tol būsim barbarais.
Mieste yra ir galerijų, ir meno mokyklų, ir meno studijų, ir skaityklų 😉 nedramatizuokit.
Kaliningrado verta ateitis
apgailėtina architektūra. kiek gali ši įmonė teršt klaipėdą? jei nesugeba patys projektuot, lai pasisamdo padorius architektus.
Ir kas gi tas padorus architektas
Šįkart šis naujas projektinis pasiūlymas atrodo gal visai ir neblogai, linkiu, kad galutiniai jo ir kitų straipsnyje minimų projektų variantai būtų kuo gražesni ir tinkamai įsilietų į istorinę miesto dalį.
Gal pagaliau atgaivins senamiesti
pritariu, tik šalia Šv. Jono bažnyčios derėtų fasadus atkurti buvusios senamiesčio berniukų gimnazijos. Tai buvo reprezentacinis miesto pastatas – mokykla, kuris kartu su Turgaus g. 22 pastatu su Šv. Jono bažnyčia sudarė vientisą, proporcingą kompleksą.