Klaipėdos apygardos teismui nepavyko baigti net pirmojo parengiamojo posėdžio dėl uostamiesčio savivaldybės inicijuoto ieškinio už 16,579 mln. eurų Klaipėdos baseiną pastačiusiam ir galimai nemažai broko pridariusiam rangovui.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Marius Dobrovolskis nusprendė atidėti posėdį, nes patenkino statytojų – AB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“ – prašymus į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti devynis jų subrangovus ir prijungti eksperto išvadą, kuri rodo, jog dalis trūkumų esą atsirado dėl netinkamos eksploatacijos.

Džiaugsmas, tvyrojęs kerpant baseino atidarymo juostelę, tęsėsi neilgai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jau ir iki pirmojo parengiamojo posėdžio šioje byloje buvo nueitas netrumpas kelias.

Pernai gegužę Klaipėdos apygardos teismo teisėjas M. Dobrovolskis nutarė atsisakyti priimti tokį savivaldybės ieškinį – esą jį turi nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismas. Savivaldybė su tokia pozicija nesutiko ir padavė skundą Apeliaciniam teismui. Pastarasis panaikino tokį sprendimą ir nurodė klausimą dėl ieškinio priėmimo Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo.

Po tokio „bumerango” bylą nagrinėti ėmėsi tas pats teisėjas – M. Dobrovolskis.

Antradienį vykusio parengiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovai tą pačią dieną pateikė naujus įrodymus – eksperto Dariaus Kalibato išvadą apie galimas kai kurių defektų priežastis. Tačiau tiek savivaldybei atstovaujantis advokatas Gintaras Aleknavičius, tiek trečiuoju asmeniu byloje esančio baseino koncesininko UAB Klaipėdos baseinas advokatas Gediminas Juknevičius sakė, jog nespėjo susipažinti taip, kad galėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, o G. Aleknavičius dar nebuvo sulaukęs ir savivaldybės reakcijos į juos.

Rangovams atstovaujanti advokatė Lina Šimė po posėdžio „Atviros Klaipėdos” žurnalistui paaiškino, kad minėtasis ekspertas yra nustatęs, jog kai kurie defektai yra atsiradę dėl to, jog baseine naudojamas vanduo, kuriame geležis iki 30 kartų viršija normas, taip pat esą naudojama netinkama chemija. Tarp pridėtų įrodymų yra ir pretenzijos projektuotojams bei aktai, liudijantys apie jau pašalintus defektus.

Klaipėdos baseino advokatas G. Juknevičius dar posėdžio metu pareiškė, jog „pusė Lietuvos baseinų naudoja tokią pat chemiją, tačiau dėl jos rūdija tik vienintelis”. Jis akcentavo, kad tokias pat chemines priemones jo klientai naudoja ir Kauno „Girstučio” baseine, bet ten jokių problemų dėl to nekyla.

„Visuomenės sveikatos centras yra nustatęs, kad baseine tinkamas vanduo. Teismo eksperto Dariaus Kalibato išvada yra nepagrįsta. Tačiau reikės pateikti papildomus rašytinius įrodymus”, – sakė advokatas.

L. Šimė taip pat paprašė teismo trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti devynis baseino statybose besidarbavusius subrangovus.

„Gal kai kurie subrangovai pripažins defektus ir nebereikės ginčytis, skirti ekspertizę. O jei teismas įpareigos šalinti defektus, mes galėsime reikšti regresinius reikalavimus subrangovams”, – tokio prašymo argumentus dėstė advokatė.

Savivaldybės atstovas G. Aleknavičius neprieštaravo tokiam prašymui, nes sakė, jog vis tiek proceso eigoje prašys atlikti statybinę ekspertizę.

Teismas šį rangovų prašymą patenkino ir įpareigojo buvusius subrangovus pateikti atsiliepimus. Kartu buvo konstatuota, jog ir dėl šios aplinkybės būtina atidėti parengiamąjį posėdį – kitas bus surengtas po mėnesio.

Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas pernai rudenį „Atvirai Klaipėdai” buvo sakęs, kad baseine yra užfiksuoti stogo defektai – pro jį bėga vanduo, yra problemų su nuolydžiais, nes kaupiasi balos, yra pretenzijų dėl trapų, blogai veikia vėdinimo sistema, nardymo šachtoje pasirodė nerūdijančio plieno korozija ir dar yra „aibė kitų trūkumų”.

„Axis Industries” generalinis direktorius Mantas Galdikas BNS buvo sakęs, kad įmonė atsisakė taisyti defektus, kurie esą atsirado ne dėl jos, o dėl projektuotojų ir valdytojų kaltės.

„Kviečiame savivaldybę organizuoti nepriklausomą ekspertizę – tegul ekspertai įvertina ir nurodo, kurie klausimai būtų sprendžiami paties užsakovo, o kurie priskirtini prie garantinio laikotarpio defektų. Mes vadovavomės pateiktu techniniu projektu. Defektinis aktas leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos savivaldybė tam tikrais atvejais kvestionuoja savo paties projektinius sprendinius“, – tada teigė M. Galdikas.

Pradinė baseinų statybos kaina siekė 15,823 mln. eurų, statybų eigoje ji išaugo iki 16,579 mln. eurų. Baseino statybų techninę priežiūrą (Savivaldybei ji atsiėjo 8 674 eurus) vykdė UAB „Kelvista“.

Klaipėdos baseinas greta „Švyturio“ arenos atidarytas 2018 metų birželio pradžioje. Pastatą projektavo Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International“ ir Lietuvos architektų biuras „Cloud architektai“.

Pagal koncesijos sutartį 15 metų baseiną valdo bendrovė Klaipėdos baseinas, jos savininkai taip pat valdo „Švyturio“ areną bei Kauno „Girstučio“ baseiną.