Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys klaipėdietis Simonas Gentvilas su dar 34 parlamentarais kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir prašo išaiškinti, ar kartu su 2020 m. biudžetu priimti, Vyriausybės ir atskirų Seimo narių teikti mokestiniai įstatymai yra teisėti.

„Konstitucinio Teismo prašome išaiškinti, ar ne krizės laikotarpiu galima taip staigiai keisti esmines verslo aplinkos ir mokesčių sistemos sąlygas“, – pranešime spaudai cituojamas kreipimosi iniciatorius Simonas Gentvilas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kreipimosi iniciatorių nuomone, pasinaudojant biudžeto priėmimo procedūra galimai neteisėtai buvo sutrumpintas mokestinių įstatymų įsigaliojimo terminas – vietoj 6 mėnesių gyventojams ir verslui pasiruošti naujų mokesčių įvedimui buvo paliktos vos kelios šventinės dienos.

„Lietuvos Respublikos Seimas tapo neprognozuojamas. Prieš pat Kalėdas priimti įstatymai gyventojams ir verslui pasiruošti naujų mokesčių įvedimui paliko vos kelias dienas. Normalus visuomenės ir įstatymų leidėjų dialogas neįvyko. Su taip sparčiai besikeičiančiais įstatymais tapo itin sunku – praktiškai neįmanoma, planuoti gyvenimą ir veiklą. Todėl Konstitucinio Teismo prašome išaiškinti, ar ne krizės laikotarpiu galima taip staigiai keisti esmines verslo aplinkos ir mokesčių sistemos sąlygas“, – pranešime spaudai cituojamas kreipimosi iniciatorius Simonas Gentvilas.

35 parlamentarai šalies Konstitucinį Teismą prašo ištirti Seimo praėjusių metų pabaigoje priimtas ir sausio 1 d. įsigaliojusias LR Pelno, LR Akcizų, LR Nekilnojamo turto, LR gyventojų pajamų mokesčių įstatymų pataisas, taip pat kai kurių LR mokesčių administravimo bei LR teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatų atitikimą Konstitucijai.

S. Gentvilo įsitikinimu, itin dažnas mokestinių įstatymų keitimas yra ydingas šalies stabilumui, ekonomikai bei mažina gyventojų pasitikėjimą valdžios sprendimais, todėl teisėkūros pagrindų įstatyme ir buvo nustatytas 6 mėn. terminas iki pakeistų mokestinių įstatymų įsigaliojimo. Tiesa, tame pačiame įstatyme yra numatytos ir dvi išimtys, t. y. trumpesnis įsigaliojimo terminas, kai įstatymas priimamas su teikiamu biudžetu arba Lietuvos mokestiniai įstatymai keičiami dėl Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo.

„Ekstremalioms situacijoms spręsti projektuotos išimtys ilgainiui virto taisykle, todėl valdantieji įprato kone kasmet esmingai keisti mokestinę aplinką naudojantis biudžeto priėmimu. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, 2009‐2019 m. laikotarpiu pasinaudojant šia išimtimi buvo priimta daugiau nei 50 mokesčius didinančių pakeitimų. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai kasmet buvo verčiami per itin trumpą laiką prisitaikyti prie mokesčių pakeitimų, kurie dažniausiai jiems buvo nepalankūs. Desperatiškai ieškant iš kur paimti, o ne uždirbti papildomų pajamų, valdžia šalį pavertė nesibaigiančia mokestinių eksperimentų laboratorija“, – mano S. Gentvilas.