Antradienį rytiniame Seimo posėdyje vyko paskutinis balsavimas dėl visų „Klaipėdos paketu” pramintų penkių aplinkosauginių įstatymų pakeitimų.

Visiems jiems Seimo nariai balsų dauguma pritarė. Balsuojant už Mokesčio už aplinkos teršimo, Aplinkos monitoringo bei Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymų pakeitimus visi Seimo nariai pasisakė už, susilaikiusiųjų arba balsavusiųjų prieš nebuvo.

Balsuojant dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 102 Seimo nariai buvo už, 2 susilaikė (Rimas Andrikis ir Vytautas Kamblevičius).

Ministras K. Mažeika (vidury) nepamiršo padėkoti ir Klaipėdos bendruomenei bei prokuratūrai už aktyvumą, nustatant ir išaiškinant teršėjus. Palmiros Mart nuotr.

Tuo metu tarp balsavusiųjų už Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas vienas Seimo narys –  Viktoras Rinkevičius – balsavo prieš, trys susilaikė (Juozas Bernatonis, Mindaugas Puidokas ir Artūras Skardžius), o 95 Seimo nariai pasisakė už šio įstatymo pataisas.

Prieš kiekvieno įstatymo balsavimą tarp klaipėdiečių Seimo narių kalbėjo Naglis Puteikis. Balsavime tarp klaipėdiečių nedalyvavo Agnė Bilotaitė, Simonas Gentvilas, Dainius Kepenis ir Irena Šiaulienė (ji balsavo tik  už vieną įstatymą). Tuo metu Gintaras Vaičekauskas ir Algimantas Kirkutis nedalyvavo tik viename balsavime.

Už visą įstatymų paketą balsavęs bei prieš tai Seime kalbėjęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pirmadienį Klaipėdoje dalyvaudamas politikos forume teigė, jog pakeista įstatyminė bazė sustiprins pradėtą struktūrinę aplinkosaugos sistemos reformą, suteiks daugiau galių aplinkosaugininkams, išaiškinant teršėjus, o verslininkus įpareigos ne tik daugiau dėmesio skirti ekologijai, bet jie sulauks ir kur kas didesnių piniginių baudų už taršą.

Ministras nepamiršo padėkoti ir Klaipėdos bendruomenei bei prokuratūrai už aktyvumą, nustatant ir išaiškinant teršėjus.

Tiesa, visas minėtas įstatymų paketas įsigalios ir pradės veikti tik nuo 2022 metų.

Kas pasikeis?  

• Sugriežtinti ūkinės veiklos reikalavimai – įtvirtinant teršalų medžiagų, žaliavų, produktų neleistino patekimo į aplinką už veiklos vykdymo teritorijos ribų apribojimus, nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už tai; sugriežtinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai.
• Turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus.
• Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus ir kitus jų pasitelktus asmenis bus privaloma bet kuriuo paros metu įleisti į teritoriją ar objektą ir sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų.
• Nustatyti didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie skatins teršėjus investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones.
• Priklausomai nuo taršos dydžio, pažeidimų rimtumo, galės būti duodami nurodymai stabdyti įrenginių (jų dalies) eksploatavimą ar visą teršimą lemiančią veiklą ir kt.

„Tai nėra maksimaliai visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo ir sukurti daugybę poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams nustatyti ryšius, santykius ir kad kiekvienas dirbtų savo darbą, o svarbiausia, kad galėtume pasitikėti vieni kitais ir kad teršalai į aplinką netekėtų ar tai paslėptais vamzdžiais, ar per neapskaitytus papildomus kaminus. Noriu tikėti, kad tai yra pirmas žingsnis neutralios tvarkos ir realių įrankių grąžinimo aplinkosaugininkams link“, – Seimo pranešime spaudai cituojamas aplinkos ministras.