Ketvirtadienio vakarą vykusio viešo AB „Lietuvos geležinkeliai” (LG) užsakymu centrinėje miesto dalyje projektuojamų triukšmo slopinimo sienučių projektinių sprendinių pristatymo metu įmonės atstovai tikino, jog jei bus primygtinai siekiama išlaikyti tarp Parko ir Pušynų gatvių esančią perėją, sienelės gali ir neatsirasti.
Tuo metu Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigia, jog perėja šioje vietoje privalo išlikti ir LG turi kartu su miestu, nenusišalinančiu nuo tokios problemos sprendimo, ieškoti išeičių.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Diskusija ir dėl spalvų
Minėto susitikimo metu daugiausia buvo kalbama apie sienelių spalvą ir perėją. Tarp beveik poros dešimčių atėjusių klaipėdiečių vis pasigirsdavo replikų ir pageidavimų, jog tikrai nereikia rinktis raudonos spalvos.
„Turėtumėte statyti įdomesnę, gražesnę, žalesnę, su naujovėm, kuri galėtų būti įmonės vizitinė kortelė, o ne pačią pigiausią”, – dėstė seniūnaitis Tomas Meškinis.
Projektinius pasiūlymus LG užsakymu parengusios bendrovės „Ardanuy Ingenieria S.A.” atstovas Jevgenijus Pičuginas teigė, kad dėl spalvų yra daug visokių nuomonių.
„Dabar siūloma pasirinkta atsižvelgiant į Klaipėdoje vyraujantį raudonų plytų akcentą. Buvo siūlymas rinktis žalią spalvą, bet ji iškrenta iš konteksto. Tačiau ir jį pateiksime savivaldybei. Esame visiškai atviri šiam klausimui, reikia jums Klaipėdoje susitarti. Kainą pigmentas įtakoja, bet ne dvigubai. Galutinį variantą rinksime su Architektūros skyriumi, jie puikiai miestui atstovauja ir yra profesionalai. Savivaldybė jau pasiūlė apželdinti sieneles vijokliais ir mes džiugiai tai priėmėme. Bus tam tikru žingsniu pasodinti vijokliniai augalai”, – sakė J. Pičiuginas.
„Mes tikrai nediktuosim, kokia spalva. Mes norime, kad nuspręstų savivaldybė, atstovaujanti žmonėms, nes nėra kito organo, kuris gali pateikti nuomonę. Mums tinka bet kokia, kokia jums patogi, kiek ji bekainuotų, spręsti turėsite jūs”, – antrino LG Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Projektų valdymo departamento direktorius Tomas Varneckas.
Sienelės nepratęs, aklakelį paliks
LG ir raštu, ir susitikimo metu sulaukė seniūnaitės Rūtos Pocienės prašymo pastatyti sienelę ir ties visai greta stoties esančiais Kretingos bei Klevų gatvės namais.
„Kas tas genijus, kuris neįtraukė tokios atkarpos?” – klausė ji.
Tačiau LG Infrastruktūros projekto koordinavimo skyriaus atstovas Tadas Varpučinskas pareiškė, jog „projekto ribos negali būti negalinės”.
„Pirmiausia yra finansinės galimybės – pažiūrėjome, kur didžiausias gyventojų tankis, kur artimiausi namai. Stotyje yra kitokio pobūdžio triukšmas. Tikrai negalime pailginti sienelių, kad ir kiek prašytumėte, nes sutartis jau pasirašyta”, – teigė jis.
„Triukšmas buvo kriterijus, o ne stoties riba. Biudžetai riboti, sprendžiam, kur opiausia. Galbūt ateityje ten irgi pastatysim sienutę, o gal iškelsim prekinę stotį”, – antrino T. Varneckas.
Kai kurie susirinkusieji taip pat pageidavo, kad būtų panaikintas aklakelis, esantis visai šalia dalies gyvenamųjų namų.
Tačiau T. Varneckas tikino, kad kol nebus iš miesto centro iškelta prekinė stotis, tol jis yra reikalingas.
„Jis gal ir nedažnai naudojamas, bet jis reikalingas. Jis naudojamas manevruojant technologinius traukinius, kai nepavyksta sutalpinti visų operacijų. Tai daroma kuo rečiau, kad mažiau ties žmonių langais būtų, bet jis yra reikalingas”, – sakė T. Varneckas.
Perėja – skaudžiausias klausimas
Vitės kvartalo gyventojų poziciją dėl statant sieneles numatomos panaikinti perėjos tarp Parko ir Pušynų gatvių jau ketvirtadienio rytą miesto Tarybos posėdžio metu iš Klaipėdiečių tribūnos išdėstė Antanas Blynas.
„Gyvūnams migracijos keliai padaromi, o čia gyventojus eliminuojate”, – susirinkimo metu pareiškė T. Meškinis.
„Negalima miesto kvartalo paversti getais. Šioje vietoje reikia tilto”, – sakė architektas Aurimas Baužys.
Susirinkusieji dėstė konkrečius pavyzdžius, kur ir kokie srautai dabar driekiasi per šią perėją.
„Perėjos negalima palikti, nes įrengus sienutes, prarandamas matomumas, negali žmogus kaip pelė iššokti iš urvelio. Artėjant traukiniui mašinistas turi matyti kirtimo vietą iš abiejų pusių už 1000 metrų, jau dabar neturi būti tos perėjos, nes kreivė neužtikrina tokio matomumo. Jei paliekame perėją – neįvyksta projektas”, – teigė J. Pičiuginas.
Pasak jo, jei čia būtų įrengtas užkardas arba šviesoforas, tai jie neleistų eiti apie 80-90 proc. laiko.
„Atsakykite sąžiningai, ar tokiu atveju tikrai tiek laiko stovėtumėte prie bėgių?” – klausė projektuotojas.
„Buvo diskusija ir savivaldybėje dėl perėjos. Tačiau įmonė pinigus gali leisti tik keliams statyti ir remontuoti. Viadukams, tuneliams negalime leisti pinigų. Tokias lėšas turi skirti ministerija, Vyriausybė, jei kyla problemos miestui. Kalbėjome su savivaldybe, kad padėsime, tarpininkausime ministerijoje, jog ji padėtų išspręsti – pastatyti antžeminę ar požeminę perėją. Tačiau jei bus pozicija arba viskas, arba nieko, mes irgi ją priimsime. Paliksime prerogatyvą spręsti savivaldybei ir bendruomenėms”, – sakė T. Varneckas.
Pasak LG atstovų, imant analogijas, požeminė perėja galėtų kainuoti apie 1,5-2 mln. eurų.
KOMENTARAS
Gintaras Neniškis, Savivaldybės administracijos direktorius
Susitikimo su „Lietuvos geležinkelių” atstovais metu jiems buvo aiškiai pasakyta, kad perėja šioje vietoje turi išlikti, nes ji yra svarbaus susisiekimo dalis. Miestui netinka siūlomos alternatyvos, esančios už kilometro ar dviejų. Jei perėja nebus čia suprojektuota, miestas nederins tokio projekto.
Sienutės yra labai svarbu, bet ir patys geležinkeliai turi suprasti, jog jei bus viršijimai, gali atsirasti traukinių judėjimo apribojimai. Miestas prisideda finansiškai prie tokių sienučių statybos, tad analogiškai turi būti elgiamasi ir sprendžiant perėjos klausimą – turi būti suremti pečiai ir ieškoma sprendimo kartu, o ne palikti tai kaip neva tik miestui aktualų klausimą. Jei nėra galimybės perėjos finansuoti iš šio projekto, reikia ieškoti kitų šaltinių. Juk savo laiku „Lietuvos geležinkeliai” kažkaip pastatė naują tiltą, jungiantį Šaulių ir Kretingos gatves.
INFORMACIJA
Pagal triukšmo modeliavimo rezultatus siūloma pastatyti aštuonias triukšmą slopinančias sieneles, kurių bendras ilgis būtų 2270 m, o aukštis svyruotų nuo 3,5 iki 6,5 m, skaičiuojant nuo geležinkelio bėgių galvutės aukščio.
Siekiant sumažinti vizualinę taršą aukštesnių nei 3,5 m sienelių viršutinę dalį siūloma formuoti geležinkelio pusėn lenktomis viršūnėmis iš skaidrių elementų. Sienelėms parinkta molinių plytų spalva, motyvuojant tuo, kad ji artima Klaipėdos architektūriniams spalviniams sprendiniams.
Statant sieneles reikės nukirsti 14 medžių, o esamas pėsčiųjų takas per bėgius tarp Parko ir Pušynų gatvių būtų naikinamas, „atsižvelgiant į tai, kad šalia, už 570 m yra saugus praėjimas pėstiesiems”.
Pernai vasarį Klaipėdos miesto taryba nusprendė teigiamai sureaguoti į LG prašymą ir prisidėti prie tokių sienučių įrengimo ir skiriant 7,5 proc. europinėmis lėšomis remiamo projekto vertės – apie 470 tūkst. eurų. Analogišką sumą skirs pati bendrovė.
O nemanot, kad vartoti sąvokas kaip vizualinė tarša čia ne vietoje? Ta sienelė labai greitai taps išterliota grafičiais, suspardyta ir aplankstyta. Sienelė tik prisidės prie netvarkos.
Tam ja reikia prižiūrėti.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaio komentarus ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame dar nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… …
Panaikinti perėją, niekam jį nereikalingą, tikrai ją galima apeiti. Rajonas su keliais nukvakusiais pensininkais, jie vistiek sėdi namie.
O kai kurie jau gime nukvake ir intensyviai tai demonstruoja. Patylek kostia ka..
Gėda! Pats kostai yra būsi pensininkas! Negalvok visą gyvenimą jaunas nebūsi! O tolerancijos sinjoru atžvilgiu tai tikrai trūksta! Tad gėda!
Kas pirmiau atsirado: geležinkelis ar namai prie jo? Patys ten prisipirkot namų papigiai, tai dabar reikalavimus keliat, dėl jūsų turi ale geležinkelį iškelt. absurdas.
O šiaip tai Neniškis galėtų mikriuką kokį paleist Stadionas-Sportininkų g.-Dariaus ir Girėno g.-Poilsio parkas, vis pigiau nei 2 mln. kainuojanti požeminė perėja 🙂
Geras požiūris. O pirma žmogus atsirado, ar sudgarvezys? Taigi.
Melsk dievo, kad ir prie tavo namų staiga, valdžios noru neatsirastų geležinkelis, autostrada, gamykla, pavojingų krovinių uostas ir t.t. ir pan.. Dar matyt trumpai gyveni ten, kur gyveni, kai ilgiau pagyvensi gali kaip perkūno iš giedro dangaus sulaukti visko. Juk valdžiai nesvarbu, kaip kirsis gyventojų ir verslo interesai, juk nebus laikomasi nei aplinkos apsaugos reikalavimų, nebus nustatomos pagrįstos sanitarinės normos nuo tokių objektų , svarbu kad neapsunkinti verslo, o žmonės išgyvens. Ar žmonės patys savavališkai pasistatė namus prie uosto tvoros, prie geležinkelio- tai juk įvyko dėl trumparegiškos valdžios sprendimų- tegul ir kitos valdžios , bet ir šita tokia pati.
kodel niekas nekelia vibracijos klausimo ? namai dreba, skilinėja nuo vibracijos o ne nuo garso
Visiems, kurie nepaisant nieko ir dar mokėdami didelius pinigus,statysitės naujus namus prie geležinkelio,(turiu omeny ir tą 34 ha sklypą prie Girulių geležinkelio stoties ir kitus per visą Lietuvą) patariu namus statyti antiseisminius, kad jiems nebūtų baisus bent 5 balų žemės drebėjimas- panašiai tokį drebėjimą sukelia pralėkdami krovininiai traukiniai., nes skeldėja pamatai, sienos, tinkas trūkinėja, tai čia dabar, kol nera išorinio uosto su jo naujais krovinių srautais. Čia apie vibraciją, o triukšmą vargu ar nuslopins tos sienos, bet nemėginę nežinosim.
Labai gerai, kad padarys aukštą tvorą, nes dabar per geležinkelį laksto kas tik ne tingi (beje, tai žmonės daro ne tik perėjimui numatytose vietose, o visur, kur papuola). Kitaip sakant, reikia džiaugtis, jog Vitės kvartalas bus atribotas nuo triukšmaujančio geležinkelio bėgių. Plius neliks ganėtinai pavojingos vietos, kurioje nelaimės tikimybė yra didelė (kas skaičiuojate, kiek ant bėgių yra žuvusių; geležinkelis taip pat potencialiai sudaro pavojų nepilnamečiams, kurie žaidžia netoli bėgių). Jeigu perėja vis dėlto bus palikta, tuomet visas projektas iš dalies tampa beprasmis, nes susidarys savotiškas garso tunelis. Be to, o kam tas perėjimas reikalingas? Tam, kad pasiektumėte parką? Pastačius atitvarus parką vis tiek bus galima pasiekti su nedidele apylanka, nieko baisaus. Priešingai, daugiau judėsite – sveikesni būsite. Apie spalvą … nežinau, kodėl apie tai iš viso reikėtų diskutuoti, ar tai yra esminis dalykas? Juk čia ne grožio konkursas, atitvarai reikalingi tam, kad atliktų funkciją. O funkciją atliks ir raudonas, ir geltonas, ir mėlynas atitvaras… Reikia džiaugtis, jog šitą ilgametę problemą pagaliau bandoma spręsti, o ne dejuoti, kad viskas blogai.
Nenusisnekek! Tai gal ir gatvių perėjų mieste palikti tik kokias trys? Galėtum judėti kai norėtum pereiti į kitą pusę už kokių 2 km o paskui dar atgal grįžum, o paskui vėl atgal…. O VAIKUS NEPILNAMECIUS tėvai turi prižiūrėti, tai gal visas gatves reikėtų senelem aptverti? pagal tamsta
Aš manau tvora turėtų butį ne raudonos spalvos ,nors ant nuotraukos ivairių atspalvių raudonos.O yra taigi pilkos spalvos daug atspalvių.!
50 pilkų atspalvių! 😀
Iškelti lauk tą geležinkelio prekybos stotį ir viskas išsispręs tvarkingai.
Taip, kelti lauk tą geležinkelio prekybos stotį! Sakė kad ir mažesnio ploto užtektų. Tegul tik kelia lauk ir tvarka bus.
Skaityt ir vykdyt: „TRIUKŠMO PREVENCIJOS KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOSE VIETOSE TAISYKLĖS”.
Netikiu jokiais triukšmo tyrimais. Ypač po grigeo… Kaip nori taip padaro. O kur dar smarvė… Geležinkelio stotyje pavojingos medžiagos, manevrai, kas ten dedasi…