Aprašytas per Kiniją grįžusio klaipėdiečio negalavimo atvejis paskatino pačiam pasidomėti į to straipsnio pavadinimą iškeltu klausimu.
Taigi, dalinuosi, ką išsiaiškinau per savaitgalį.
freakwave (pixabay.com) iliustracija
Ministras sprendžia kitą problemą
Prieš savaitę buvo paskelbta, kad Lietuva jau tada buvo pasiruošusi susidoroti su naujuoju koronavirusu.
Tokį teiginį ministras žodžiais argumentavo gruodžio mėnesį vykusių Ebolos įvežimo imitacijos pratybų rezultatais.
Vaizdu argumentuojama – oro uosto nuotrauka: veido kaukės ir megafonas.
Čia reikėtų pastebėti, kad Ebolos hemoragija – oro lašeliniu būdu neplintantis susirgimas, kitoks jo inkubacinis periodas, taigi ir tarnybų veiksmų algoritmas koronaviruso atveju privalo būti kitoks. Pasirengimas Ebolai (jeigu toks iš tikrųjų yra) niekaip nerodo pasirengimo koronavirusui.
„Daktare, man skauda pilvą! – Jums labai pasisekė, kaip tik užsipirkome gerų vaistų nuo nemigos.“
Veido kaukė gripo sezonu visada yra gerai. Bet apie integruotą megafoną, kartu atliekantį ir distancinę termometriją, neteko girdėti. Būtų įdomu daugiau sužinoti apie tą inovacinį nuotraukoje parodytą produktą.
Verygos pareiškimo metu Lietuvoje apskritai dar nebuvo galimybės apskritai nustatyti, ar žmogus serga naująja liga („Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija jau ėmėsi veiksmų įsigyti reikalingiems reagentams naujam koronavirusui nustatyti“ – iš ten pat).
Kodėl ministerija taip įžeidinėja mūsų sveiką protą, aišku iš to paties teksto: valdžia bijo panikos sklidimo. Iš to ir optimistinės gaidos, ir ryžtas centralizuoti informacijos skleidimą. Tačiau spaudos konferencija, formaliai žiūrint, buvo surengta ne psichoneurologinei problemai spręsti!
Jeigu anksčiau Verygą laikiau įkyriu kvailiu, dabar keliu jo atvejį į naują levelį: tai pavojingas kvailys.
Bendruomenės sveiką protą ir šaltakraujiškumą (ir Verygos būkštavimų dėl galimos panikos nepagrįstumą) rodo kad ir klaipėdiečių komentarai po aptariamu gerb. Vainoriaus straipsniu, pagrįstai nurodantys, kad kol kas gripas kelia daugiau rūpesčių.
Jau po Verygos pareiškimo PSO vadovas atsiprašė, kad nepakankamai vertino naujojo virusogrėsmę: WHO deeply regrets the error in this week's situation report, which inserted the word “moderate” inaccurately in the #coronavirus global risk assessment. This was a human error in preparing the report. I have repeatedly stated the high risk of the outbreak.
Nelaukiu mūsų ministro atsiprašymo. Bet būčiau ramesnis ir mažiau paveikus panikai, jeigu jis jau dabar pasitrauktų. Toks ministras pavojingas visuomenės sveikatai.
Ko nežinome apie Lietuvos parengtį
Praėjus savaitei po ministro optimizmo pliūpsnio dar nežinome reikšmingų dalykų. Nežinome, ar virusą galima nustatyti tik vienintelėje laboratorijoje Vilniuje. Nežinome, koks jos darbinis pralaidumas.
Skelbta, kad tyrimas užtrunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Taigi, tiriant tenka įveikti kelis ligos išaiškinimo etapus: įtikinti vietinį Klaipėdos daktarą paimti mėginį; nugabenti mėginį į Vilnių; ištirti jį. Tik po to užsikrėtimas tampa faktu. Ligoniui dėl to niekas nesikeičia, tačiau keičiasi kontaktavusiems asmenims.
Nežinome, ar medicinos personalas pasirengęs apsisaugoti. Pandemijos atveju tai kritiškai svarbi populiacijos grupė. Didžiausia užsikrėtimo rizika, platinimo galimybės; susirgus netenkame ir kovotojo su liga.
Nežinome, kaip veikia tarnybų veiksmų algoritmas. Koks/ar yra filtras apsaugoti sistemą nuo neurotiškų šiaip karščiuojančių pacientų keliamos bereikalingos apkrovos, tačiau nepražiopsoti naujojo susirgimo atvejo. Juo labiau, kad kol kas tarsi galiojanti nuoroda „iš Kinijos ir karščiuoja“ gali būti jau nebepakankama: susirgimo atvejai fiksuoti kur kas populiaresnėse mūsų žiemos kelionėms šalyse Tailande, Vietname, Indijoje, Kanaruose.
Ko vertėtų imtis Klaipėdoje
Bendrosios profilaktinės priemonės – tokios pat kaip gripo sezonu. Tačiau nepakenktų, jeigu miesto valdžia, nelaukdama pirmojo patvirtinto atvejo, parodytų pavyzdį užsidėdama veido kaukes. Tai, manyčiau, įlašintų sveiką panikos lašelį į miestiečių galvas ir į gerąją pusę pakeistų mūsų elgseną.
Tai nesuprastintų gyvenimo kokybės ir sumažintų įprasto sezoninio gripo plitimą.
Mirtina liga gripas, šiaip jau. Nuo komplikacijų. Su tuo virusu dar neaišku, kaip bus, o gripas jau tarp mūsų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui tokia mintis, spėju, nelabai patiks. Mat po kauke darbuotojas, ypač reorganizuojamas, jam dalijant darbines užduotis, gali nebaudžiamas paslėptai rodyti liežuvį direktoriui. Bet, viliuosi, direktoriaus pilietiškumo jausmas nugalės.
Šimtas pincetų tūno pasaloje
Ligoninės – uždari savipakankami pasauliai, kurių veiklai miesto valdžia neturi nurodomųjų galių. Tačiau savivaldybė turi tiesioginėje savo žinioje galingas sveikatos pajėgas, laiko jas, matau, rezerve ir išleis į mūšio lauką, neabejoju, atėjus laikui.
Turiu galvoje, žinoma, Sveikatos biurą.
2018 metais ten buvo 94,09 pareigybės (neklauskite manęs dėl tų trupmenų, aš pats nesuprantu).
Prie to (naujesnių duomenų neradau) pridėkime kuklesnį skaičiumi, tačiau vertingą kokybe Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrių. Arti šimto pincetų.
Pasižiūrėjau, kuo tas biuras gali mane paguosti. Karščiausia informacija ten yra iš sausio 21 dienos. Iš bendrosios skelbiamos naudingos informacijos dar sužinojau, kad Pasaulinė rankų plovimo diena yra spalio 15-oji. Na, tiek ilgai turbūt nelauksiu.
Iš viso to darau išvadą, kad savivaldybės sveikatininkai stengiasi neišbaidyti naujojo viruso, kad galėtų užkluptį jį netikėtai. Ir jau tada kai tvos jam! Štai dėl to ir tūno dabar pasaloje.
Žinoma, gali nutikti ir taip, kad tvoti nepavyks, o mums biuras tada galės pasiūlyti tik šiaurietišką vaikščiojimą su lazdomis. Tačiau tokiu atveju visuomenė labiau džiaugtųsi, jeigu šios optimistinės, simpatiškos, žvalios, energingos pareigybės tiesiog pakeltų ligoniams nuotaiką dainomis ir šokiais, kaip nors taip.
Žinoti yra geriau nei nežinoti
Profesorė nuoširdžiai išdėstė, kad informacija tikslinama, reikšmingos naujojo susirgimo charakteristikos dar šokinėja plačiuose skaičių koridoriuose.
Mes jau žinome, kad Veryga tikėti negalime. O kuo galime?
Aš pats žiūriu lietuviškus naujienų portalus, kurie pagal sugebėjimus atspindi vietinius įvykius.
Bendrąją pasaulio informaciją teikia PSO . To resurso trūkumas yra maždaug paros vėlavimas.
Svarbiausius dalykus iš ten dar kiek vėluodamos perpasakoja mūsų tarnybos. Kartais, panašu, perpasakoja labiau pritaikytas kinams nei mums rekomendacijas. Resurso pranašumas – įmanomai patikima informacija.
Kur kas arčiau tikro laiko režimo išsamią informaciją skelbia wikė:
https://en.wikipedia.org/wiki/2019%E2%80%9320_Wuhan_coronavirus_outbreak
Jeigu dešinysis pelės klavišas veikia, neturėtų baidyti kiniškas puslapis.
Skaitant man susidarė įspūdis, kad visus tris puslapius administruoja rimtos epidemiologų komandos. Puslapių struktūra ir pateikimas, informaciniai akcentai skiriasi – taip ir turi būti, kai apie naują dalyką puslapį kuria autentiškos komandos, o ne vienas nuo kito nusirašinėja. Būčiau dėkingas, jeigu čia komentaruose išmanantis daktaras peržvelgęs pakomentuotų šias wikes, gal aš klystu.
Lietuviška wikė labai striuka, bet taip yra, tikiuosi, dėl to, kad visi mūsų negausūs epidemiologai ir be to turi dabar ką veikti.
O įdomu visai būtų, kiek skirta ir kiek jau kam lėšų išleista Klaipėdoje tokiai „kovai” su koronavirusu? Nėra dar jokių skaičių?