Tyrimų duomenimis, maždaug 17 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų vaikų gali susilaukti tik padedami medikų. Teigiama, jog viena tai lemiančių priežasčių – aplinkos teršalų kokteilis, susiplakantis iš automobilių išmetamųjų dujų, nuotekų, tabako dūmų ir įvairių cheminių priedų, dedamų į kasdienį maistą ar apyvokos daiktus.

Pasak nevaisingumo problemą tyrinėjančios prof. Birutės Žilaitienės, kuri tokių problemų turinčias poras nuo šiol priima ir  Klaipėdoje duris atvėrusiame vaisingumo centre „Northway“, kartais rasti priežastį, kodėl dviejų vienas kitą mylinčių ir besimylinčių žmonių neaplanko tėvystės džiaugsmas – be galo sudėtinga.

„Šiuolaikinėmis sąlygomis žmogus jau nebūna taip ilgai užterštoje aplinkoje ir negauna tiek teršalų. Vienkartinių ekologinių incidentų pasitaiko visame pasaulyje, bet baimės dėl ilgalaikio jų poveikio, kaip rodo istorija, yra ne visada pagrįstos“, – sako prof. Birutė Žilaitienė.

Jau yra žinoma, kad vyro spermos kokybę neigiamai veikia raudonos mėsos vartojimas, pomėgis ilgai kaitintis pirtyse ar sūkurinėse voniose, profesionalus dviračių sportas. Pastaruoju metu dėmesys vis dažniau krypsta į aplinkos taršą – ir tam, tvirtina profesorė, yra pagrindo: aplinka išties gali neigiamai paveikti žmogaus reprodukcinę sistemą. Tiesa, specialistė atkreipia dėmesį, jog vieną konkretų kaltininką šiuolaikiniame teršalų kokteilyje išskirti sunku. Pavyzdžiui, ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis.

„Šiuolaikinėmis sąlygomis žmogus jau nebūna taip ilgai užterštoje aplinkoje ir negauna tiek teršalų. Vienkartinių ekologinių incidentų pasitaiko visame pasaulyje, bet baimės dėl ilgalaikio jų poveikio, kaip rodo istorija, yra ne visada pagrįstos“, – sako žmogaus vaisingumą tyrinėjanti mokslininkė.

Kita vertus, esama duomenų, jog aplinkos teršalai gali neigiamai paveikti net motinos įsčiose augantį vaisių. Antai neginčijamai nustatyta, kad jei laukdamasi sūnaus moteris traukė dūmą, subrendusio tokio vyro spermos kokybė bus blogesnė, o sėklidžių tūris – mažesnis. Vėliau prisidės persirgtos ligos, netinkamas gyvenimo būdas, o jei toks vyras gyvens arti judrių gatvių – ir tarša išmetamosiomis dujomis, konkrečiai – azoto dioksidu. Jau nekalbant apie tai, kad už vaisingumą atsakingą endokrininę sistemą nuolat bombarduos įvairūs priedai, naudojami gaminant plastikinius žaislus, tekstilės gaminius, baldus, buities chemiją, kosmetikos ir higienos priemones. Tipinio vakariečio aplinkoje tokių endokrininei sistemai pavojingų medžiagų šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200.

Šie rodikliai veikia panašiai kaip kompiuterinės kenkėjiškos programos. Įsilieję į žmogaus endokrininę sistemą, jie sutrikdo jos funkcijas – pagreitina arba visiškai sustabdo. Jautriausios tokiems trikdžiams yra lytinės ląstelės: vyrų spermatozoidai ir moterų kiaušialąstės. Dėl kenksmingo šių ardiklių poveikio vyrams mažėja spermatozoidų kiekis ir judrumas.

Nevaisingumą įtakoja ir kitos sveikatos būklės: vyrams – sėklidžių vėžys, lytinių organų anomalijos. Moterims – endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas ir kitos priežastys.

Kaip rodo Šiaurės ir Baltijos šalių regione atlikti tyrimai, pastarąjį pusšimtį metų vyrų spermos kokybė išties tolydžio blogėja. Lietuvoje, Estijoje ir Suomijoje padėtis geriausia visame Šiaurės šalių regione (atitinkamai apie 63 proc. spermos atitinka normas) – yra svarstymų esą tai galbūt lėmė mūsų kraštuose vėliau išplitęs sauskelnių naudojimas.

Uostamiestyje dirbanti akušerė-ginekologė gyd. Rasa Dargienė, remdamasi statistika, skaičiuoja: šiuo metu Klaipėdos mieste ir apskrityje gyvena 320 tūkst. žmonių, iš jų maždaug 112 tūkst., arba 35 proc., yra vaisingo amžiaus. 10–15 proc., arba maždaug 17 tūkst. gyventojų, sunku susilaukti vaikų natūraliu būdu. Laikoma, kad daugeliui jų specialistai gali padėti įvairiais būdais: maža chirurgine intervencija, medikamentine korekcija ar kt., bet 10 proc. tokių porų reikės pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF).

Tokius pacientus visada lydi kaltės jausmas ir nežinojimas, kaip elgtis toliau.

„Žmonės sunkiai priima šią žinią ir sunkiai apsipranta su mintimi, kad nevaisingumas yra organizmo būklė, kurią galima ir reikia gydyti, nors kartais ir lieka neaišku, kas ją sukėlė“, – sako uostamiesčio vaisingumo centre dirbanti medikė.

Ji svarsto, kad dalies porų nevaisingumui įtakos neabejotinai turi užteršta aplinka. Tačiau šis poveikis dažnu atveju lieka konkrečiai neįvardytas, nes pasislepia po kokios nors neaiškios kilmės nevaisingumu.

Prof. B. Žilaitienė įsitikinusi: kad ir kas būtų kaltas – užteršta aplinka, genetika ar persirgtos ligos, – pacientą pirmiausia reikia nuodugniai ištirti. Tik išsiaiškinus galimas medicinines nevaisingumo priežastis galima rekomenduoti tinkamą gydymą.

„Mes visada stengiamės diagnozuoti, ieškoti nevaisingumo priežasčių ir, jeigu įmanoma, bandyti jas šalinti. Tik jeigu nepavyksta, siūlome kitą šios problemos sprendimo būdą – pagalbinį apvaisinimą“, – aiškina profesorė.