P0

Miestas, Svarbu

Pašto likimas: nuo muziejaus iki naujos vyskupijos centro (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-03-03


Nepaisant nepatogaus laiko – 11 val. – į Lietuvos pašto raginimą ateiti ir pasidalinti idėjomis dėl galimo Klaipėdos pašto rūmų komplekso likimo atliepė apie trys dešimtys klaipėdiečių ir net Kauno arkivyskupu neseniai paskirtas vyskupas Kęstutis Kėvalas. Tačiau tarp atėjusiųjų nebuvo nė vieno Savivaldybės administracijos ar valdančiosios daugumo atstovo.

Pristatę savo idėjas pašte matė ir galeriją, ir bendruomenės namus, ir muziejų, o K. Kėvalo nuomone, dalyje patalpų galėtų įsikurti vienas iš naujai kuriamos Klaipėdos-Telšių vyskupijos centrų su edukacinėmis erdvėmis.

Martyno Vainoriaus nuotr.
Reikalavo ir nedelsiant tvarkyti

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus atstovė Rosana Lukauskaitė dėstė, kad čia galėtų įsikurti Klaipėdos miesto galerija-muziejus, kurios programos koncepciją politikai patvirtino dar 2016 m., tačiau realių veiksmų nėra padaryta. Čia esą galėtų veikti ir kaligrafijos mokykla, jaunųjų menininkų rezidentūra. R. Lukauskaitė, sulaukusi klausimo apie finansu,s svarstė, kad galbūt savivaldybėje jau yra sutaupyti pinigai, nes dalies priemonių įgyvendinimo terminais baigėsi nieko taip ir nepadarius. Kartu ji pripažino, kad nežino, kokių sumos reikėtų tokiam objektui, kuris galėtų įsikurti tik dalyje pastatų komplekso.

Architektas Romas Gailius pristatė Karališkojo pašto rūmų gelbėjimo iniciatyvinės grupės, kuriai priklauso, mintis. Jos narių nuomone, pašto kompleksas turi būti perduotas Klaipėdos savivaldybei, o klausimui spręsti turi būti sudaryta Susisiekimo ministerijos vadovaujama darbo grupė.

Anot grupės, jau dabar, neatidėliojant, kompleksiškai ir tuo pat metu nedideliais fragmentais reikia tvarkyti pastato išorę, nes  kai kurie elementai jau kelia pavojų ir praeivių gyvybei. Tai esą turi daryti pastatą nugyvenę Susisiekimo ministerija ir Lietuvos paštas, Kultūros ministerija, o jei pastatas būtų perduotas savivaldybei privalo būti sudarytas renovacijos/kapitalinio remonto darbų finansavimo scenarijus.

Kartu siūloma atkurti buvusį pašto sodą. Pačiame pastate esą galėtų įsikurti miesto galerija, kalėdinis paštas su meno kūrinių aukcionais, menininkų dirbtuvėmis, pašto muziejus, karalienės Luizės kambarys. Čia matoma ir miesto reprezentacinė salė, kavinė su pašto atributika ir pašto funkcijos edukacija, miesto bendruomenės patalpos.

Tuo metu visuomeninkas, muziejininkas Dionyzas Varaklis, dalyvavęs prieš kelis dešimtmečius vykdant pašto restauraciją, reikalavo, kad paštas nedelsiant stabdytų komplekso griūti panaudodamas 11 mlm. eurų, kuriuos gavo pardavęs Vilniaus pašto pastatą.

„O vėliau nuspręsim, ką čia daryti, yra šimtai būdų”, – teigė jis.

Žurnalistas Gediminas Pilaitis dėstė, kad čia reikėtų atspindėti tarpukario istoriją, esą čia galėt būti ir Tilžės akto signatarų „kampelis, erdvė”, o kino klubo „8 ½” vadovas, žurnalistas Kęstutis Meškys teigė jog pašte galėtų atsirasti interaktyvus Klaipėdos muziejus.

„Tokio dabar neturime, nes Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje daugelis aspektų neatsispindi. Čia galėtų vykti ir istorinių ritualų santuokos”, – sakė K. Meškys.

Benas Volodzka sakė matąs čia konferencinę salę, muziejinę veiklą, parodas, reprezentacinėje salėje esą ir toliau turi būti teikiamos pašto paslaugos. Klaipėdos savivaldybė esą turėtų perimti visą bokštą, kuriame yra įkurdintas karilionas, o likusi pašto dalis turi tapti Kultūros arba Susisiekimo ministerijos nuosavybe.

Tuo metu klaipėdietė Rūta teigė, kad baisiausia čia būtų įkurti „dar vieną mirusį muziejų”, kuriame dažniausiai būtų tik patys jo darbuotojai.

Arvydo Urbio nuomone, pašto kompleksas galėtų tapti Klaipėdos bendruomenės namais.

„Gdanske savivaldybės sutvarkytame buvusiam kariniame miestelyje savivaldybės iniciatyva yra visų visuomeninių organizacijų ofisiukai, konferencijų salytės, erdvė diksusijoms. Dabar kai reikia susitikti einame į barus. Tilptų ir kavinukė, ir menas, tai ir yra bendruomenė. Kodėl čia negali būti Tarybos narių mažų kabinetukų, o dabar pas juos reikia eiti kur uždaros durys. Reikia tik organizacinės struktūros, kuri organizuotų patalpų panaudojimą. Kompleksas turi atitekti savivaldybės administracijai”, – teigė A. Urbis.

Vieta naujai vyskupijai?

Popiežiaus Kauno arkivyskupu neseniai paskirtas buvęs Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas sakė matantis pastatą kaip sinerginį, kuriame ir bažnyčia galėtų būti kaip nuomininkai.

Miesto Tarybos nariui Avydui Vaitkui užsiminus apie galimybę čia įkurti vyskupijos centrą vėliau Kęstutis Kėvalas žurnalistams patikslino, kad iš tiesų Vatikanas jau yra palaiminęs planus per keletą artimiausių metų sukurti naują Klaipėdos-Telšių vyskupiją.

„Žvalgomės vietos, kur įsikurti Klaipėdoje – būtų kurija, vyskupo rezidencija, ofisai, edukacinės erdvės. Svarstome įvairias galimybes, ar reikėtų statyti visiškai naują pastatą, o gal įeiti, kur jau yra. Galbūt ši vieta galėtų būti, žiūrime, kiek atviras ir miestas, ir bendruomenė šitai idėjai. Klaipėdos-Telšių vyskupija būtų dvipolis, du centrai, su dviem vyskupais. Klaipėdoje būtina turėti tokį centrą. Man labai įdomi ši istoriška vieta, miesto centras, paprastai centruose būtų tokie dalykai. Mums reikėtų tik dalies čia esančių patalpų”, – sakė dvasininkas.

Kas toliau?

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma akcentavo, kad pirmiausia turi būti apsispręsta dėl to, kas bus komplekso savininkas.

„Be savininko nieko nebus, nei europinių pinigų. O po penkių metų bus ir kitos idėjos”, – sakė jis.

Kad esminis yra savininko klausimas, teigė ir architektas Aurimas Baužys.

„Pastatas turėtų būti atiduotas už vieną centą vien dėl buhalterijos savivaldybei. Ji turėtų apklausti, ko trūksta jos įstaigoms, visuomeninės organizacijos irgi turėtų pasidaryti tokią apklausą. Dalis gali būti išnuomota privačiam savininkui, įvertinant siūlymą ir iš kokybinės pusės. Nereikėtų ignoruoti privataus verslo, įvairi jo veikla gali atsirasti prie visuomeninių funkcijų”, – teigė architektas.

Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas teigė, kad ministerija negali „pilnai turėti visą atsakomybę”, bet kažkokia dalimi gali prisidėti, o tikslingiausia esą būtų, kad kompleksą administruotų savivaldybė. Tai esą turi būti traukos centas su „kuo daugiau sričių”.

Anot jo, savivaldybės pozicija kol kas yra tik tokia, kad viskas turi būti sutvarkyta, skirtos išlaikymui lėšos, bet kokios jos pačios idėjos – neaišku.

„Gal gali atkelti kokias funkcijas iš istoriškai nevertingų pastatų. Pavyzdžiui, santuokų rūmų. Tai galėtų būti namų darbas, ar visgi norima, kad būtų atnešta ant lėkštutės. Prašome proaktyvios jos pozicijos”, – dėstė patarėjas, pabrėžęs, kad visi pasiūlymai dabar bus perduoti specialiai tarpinstitucinei grupei.

Ne tik jis, Lietuvos pašto darbuotojai, bet ir architektė Laima Šliogerienė stebėjosi, kad susitikime nebuvo savivaldybės atstovų.

„Tyrimus, apmatavimus turi daryti ministerija, kuri nugyveno pastatą, ji turi parengti tvarkybos projektą ir lygiagrečiai būtų lengviau spręsti dėl įveiklinimo, nes kam bebus naudojamas pastatas, jį vis tiek reikės restauruoti pagal paveldosauginius reikalavimus”, – sakė architektė.

Anot Lietuvos pašto atstovų, pagal dar 2016 m. atliktus preliminarius skaičiavimus, būtinieji darbai gali atsieiti 2 mln. eurų, o pilna restauracija dar apie 4 mln. Tačiau architektas Edmundas Andrijauskas tikino, kad restauracija atsieitų ne mažiau 5 mln. eurų, nes esą reikėtų pakeisti visas šviesias plytas, sudėtas prieš 40 metų, nes jos jau trupa arba pradės trupėti.


2020-03-03

5 komentarai “Pašto likimas: nuo muziejaus iki naujos vyskupijos centro”

  1. Kai savivaldybėje “dirba” tokie useless berazumiai ir mudazvonai kaip Cesiulis & Grubliauskas, tai tuoj ne tik Centrinis paštas ir pastatai Tiltų gatvėje sugrius, bet ir visas dar likęs Klaipėdos architektūrinis paveldas. Toks jausmas, kad Klaipėdai reikalingas (kaip senoliai sakydavo) šlubas vokietys su rapnyku. Lietuvos kaimo šlubiai ryškiai miestų tvarkymui ir administravimui nėra sutverti…

  2. Gėda ,kad turim miesto valdžią,kuri niekuo nesirūpina,kas buvo per tiek metų kuriama,taip lenga griauti😞

    • kai investitoriai į miestą nebeina, tai nors kažkas. Gal kokia spec. piligrimų meka taptumėm – pigiems laivams ir kruizams. Turime daug prastų butų ir vėl nauda- nuoma ir kokių renovacijų. Vatikanas parems ir visiems nauda ir jokio galvos skausmo. Neskubėkim smerkti – susisiekimo ministerija žino geriau ko mums reikia, apsvarstys ir pasakys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt