Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino pagrįstu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko, klaipėdiečio liberalo Simono Gentvilo skundą dėl to, jog Vyriausybės teisės aktų prieštaravimai stabdo didesnį biodegalų panaudojimą.

Savo sprendimu LVAT panaikino trijų ministrų įsakymus, kurie prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui dėl kuro sudėties.

Santeri Viinamäki (commons.wikimedia.org) nuotr.

„Tai yra didelė pergalė ekologiškesnio transporto entuziastams. Net ir šilčiausią Lietuvos istorijoje žiemą, dyzelinių automobilių savininkai buvo priversti pilti šimtaprocentinį dyzeliną be biodegalų priedų. Europa yra sutarusi dyzeline naudoti 10 proc. Lietuvos Respublikos įstatymai numato 7 proc., o trys mūsų Vyriausybės ministrai savo išimtimis nustatė 0 proc. biodegalų. Tik po kreipimosi į teismą, pavyko panaikinti iki šiol ministerijų taikytą išimtį rudenį, pavasarį ir žiemą nemaišyti įstatymais numatytų 7 proc. biodegalų į dyzeliną. Beje, taip Lietuva jau pažeidė Europos Sąjungos įsipareigojimą – užtikrinti bent 10 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporto sektoriuje iki 2020 sausio 1 dienos. Už Europos Sąjungos direktyvų pažeidimą Lietuvai gali tekti mokėti milijonus eurų siekiančias baudas. Kaip bežiūrėsi – iš teisinės ar ekologinės pusės, sunkiai pateisinu valstiečių ir žaliųjų ministrų sprendimą proteguoti naftos importuotojus, neskatinti ekologiškesnės vietinės žaliavos – biodegalų naudojimo“, – pranešime spaudai cituojamas S. Gentvilas.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra numatyta, kad Lietuvos degalinės privalo prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodyzelino. Tačiau iki šiol, remiantis Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimų ministrų įsakymais, rudens, pavasario ir žiemos laikotarpiu į dyzeliną biodegalai Lietuvoje nebuvo įmaišomi.

„Nėra ir nebuvo jokio racionalaus pagrindo Lietuvoje leisti biodegalus naudoti tik vasarą. Šalyje gaminami biodegalai yra kokybiški, atitinka europinius standartus bei yra tinkami naudoti ir šaltuoju metų laiku. Ne veltui jie yra eksportuojami į Skandinavijos šalis, kur oro temperatūra žiemą dar žemesnė nei pas mus. Paradoksalu, tačiau Šiaurinėse Europos šalyse – Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje – leidžiama 7 proc. biodegalų kure panaudoti visus metus. Be to, biodegalai išskiria nuo 50 iki 70 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai pagaminti iš naftos. Taigi pradėjus naudoti daugiau biodegalų mažintume mūsų neigiamą poveikį atmosferai“, – teigia liberalas.

LVAT taip pat atkreipė dėmesį tai , kad paprastai norminis administracinis aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl jo ar dalies pripažinimo neteisėtu. Tačiau nagrinėjamu atveju įstatymui prieštaraujančiu pripažintas teisinis reguliavimas reglamentuoja didelę ūkinės veiklos rinką ir, paskelbus teismo sprendimą, nedelsiant atsirastų teisinis neapibrėžtumas, o tai turėtų šiai rinkai reikšmingą įtaką.

,,Įstatymui prieštaraujančių kokybės rodiklių nuostatų turinys lemia, kad jų galiojimas yra ribotas laiko požiūriu – jose įtvirtinta išimtis taikoma nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 10 d. Teismo sprendimo paskelbimo atidėjimas, atsižvelgiant į šį laikotarpį, įgyvendintų konstitucinį reikalavimą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, suteikiant galimybę ūkio subjektams pasiruošti kylantiems teisiniams padariniams”, – pažymėjo LVAT teisėjų kolegija.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendimo oficialų paskelbimą atidėjo, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2020 m. balandžio 11 d.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko įsitikinimu, naudoti daugiau biodegalų yra naudinga ne tik gamtosaugai, bet taip kuriama ir pridėtinė vertė šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, Lietuvos biodegalų gamintojai eksportuoja apie 80 proc. pagaminamos produkcijos už daugiau nei 140 mln. eurų.

Vis dėlto, pasak S.Gentvilo, bene svarbiausia yra tai, kad naudojant vietinius biodegalus, anglies dvideginio sutaupymo efektas gali būti pasiektas iš karto ir be tuoj įsigaliosiančio automobilių registracijos mokesčio. Anot jo, biodyzelinas šiuo metu yra bene geriausia galimybė, kaip mažinti anglies dvideginio išmetimus sunkiajame kelių transporte, kuris išimtinai naudoja tik dyzelinį kurą.

2017 m. atsinaujinančių išteklių dalis Lietuvos transporto sektoriuje sudarė 3,7 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje, kai ES 2017 m. vidurkis siekė 7,4 proc. 2020-aisiais, Lietuva yra įsipareigojusi ES transporto sektoriaus atsinaujinančių išteklių dalį padidinti bent iki 10 proc.